Į kiekvienos šeimos duris beldžiasi didžiausios metų šventės – Šv. Kalėdos ir Naujieji Metai. Kalėdos – tai Jėzaus Kristaus užgimimo, tikėjimo ir džiugesio diena, su burianti žmones bendrystei, tai meilės, pagarbos, gerumo ir susitaikymo laikas. Tegul ateinantys Naujieji metai su Ugninio Arklio traukiama laiko karieta atveš naujų laimėjimų, gražių darbų ir nevystančios meilės žiedų! Būkite laimingi, džiaukitės saulėtu Lietuvos dangumi ir mylėkite savo gimtąjį kraštą! Mes, literatai, to linkime iš visos širdies.
REGINYS
Kai dangiškos viltys sušvinta,
Atverk man žvaigždėtas lankas!
Te sieloj audra nenurimsta,
Supynus mintis į beribes erdves.
Lydžiu nejučiom siluetą nekviestą;
Jis žavi svaiginančiais žvilgsniais.
Priėmęs jo atsaką, veršiuos į šviesą
Pavargusiai skubančiais žingsniais.
Ir lėksiu pirmyn, galbūt vėl pasiklysiu
Kelių nuodėmingų, aistrų pragaišty?
Išplėštas iš žemės kraujuojančių įsčių,
Suprasiu save šioj trapioj gyvasty...
Arba liksiu čia tolumon nusigręžęs,
Kad naktys ir dienos manęs nepavytų,
Kad vizijos tyros svajingai pražystų,
Jausmų gaudesy niekada nenuvystų.
Mantas Bublys
...........................................................
***
Gruodžio dienos saulėgrįža kvepia,
Gruodžio naktys – ilgyn ir ilgyn...
Jūra savo ilgesiu šneka -
Bangos giesmę neša tolyn...
Kalėdoja pamirštos pėdos -
Jos Advento pakrante nubris,
Uždarytos langinės pilkos -
Dar negimęs šviesos spindulys...
Auskit, močios dangaus, po drobulę -
Balto sniego ir spindinčio šerkšno!
Taip gražiai laukuose sugulę
Rugio – pranašo žalios liepsnos...
Gruodžio dienos saulėgrįža kvepia -
Kalėda jau prie tavo durų!
Metai savo karolius iš gintaro veria -
Jie iš tavo gyvenimo jūros...
Adelė Daukantaitė
...........................................................
ŽIEMA
Jau sutemo...
Naktis žemelę apgaubė švelniai
Ir tarė jai:
„Miegok, miegok ramiai...“
O baltos snaigės
Sukas sukas ore...
Žiemuže, tu jau čia!
O kai nušvis nauja diena,
Saulutės spindulėliai
Šildys vėl tave,
O baltos snaigės
Tirps manam delne.
Kaip gera, žiemužėle, su tavim,
Nors ilgiau laikai mus sutemoj...
Miegok, žemele, sniego patale
Ir sukis amžinam žvaigždžių sraute!
Irena Eitavičienė
..............................................................
BŪKIME KARTU
Grižkit į namus, artėja šventės,
Eikime uždegti žvakeles.
Ir vaikystę savo prisiminkim
Bei šiltas geras tėvų rankas.
Ledo varpelius iš dangaus sodo,
Ledines gėles namų languos.
Liktorėlius sniege sutupdytus,
Su nykštukais pupsiančiais kampuos.
Kvapnią eglę, parneštą iš miško,
Su spygliukais barstančią takus.
Sėskime prie stalo apskrito ir balto,
Perženkime savo tėviškės slenksčius.
Būkime kartu su mylimaisiais
Ir su tais, kurių šalia nėra...
Tegul sklando čia dvasia Kalėdų,
Ir tyli giesmė - nepamiršta.
Nijolė Fultinavičienė
...........................................................
LAIKAS
Laikas bėga,
Laikrodžiai tiksi.
Karštą vasarą
Keičia ruduo.
Rudenėli,
Kai mane tu paliksi,
Virs į ledą
Šaltas vanduo,
Bus žiema...
Kaukdama
Siaus pūga,
Snaigės žais
Ir užklos
Patalėliais baltais
Kaip kadaise mama.
Marytė Jurgaitytė – Žiūraitienė
.....................................................
KALĖDŲ PUOTA
Sušalę žvėreliai
Ant sniego laksto,
Kiškiai pusnyne
Samanėles kapsto.
Atlėkusi šarka
Tarškėti pradėjo,
Kad visą kalną
Dovanų regėjo:
Ten, prie eglyno,
Vaikai atėję
Visokių gėrybių
&nbs
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.