Svarbiausia – įkvėpti gyvybę

Galbūt vasara jau ima „kelti sparnus“, tačiau vasaros sostinėje to dar niekas nejaučia. Ypač gausiai ūžia nuo žmonių minios J.Basanavičiaus gatvė. Saulės suvilioti visi dar skuba ja pasimėgauti. Kartą per metus atvykstantys poilsiautojai dar pageidauja parsivežti ypatingą prisiminimą. Žibančias akis ir laimingą šypseną, be kurių būtų vasara neįsivaizduojama, gali padovanoti dailininkas Zenonas Tarakevičius. Pozavusiam žmogui menininkas į rankas įteikia jį patį, tik popieriaus lape. Prisiminimui įmanoma gauti savo atvaizdą, įamžinantį vieną iš laimingiausių gyvenimo akimirkų.

Pro šalį nuolat zujantys žmonės atkreipia dėmesį į išradingai ir labai meniškai nutapytus žmonių šaržus. Ilgiausiai žmonės nagrinėja žymių žmonių portretus, spėliodami, kas pavaizduota. Iš visų darbų dvelkia talentu – tiek iš šaržų, tiek iš portretų. Turbūt nei vienas praeivis negalėtų to paneigti. Pats dailininkas Zenonas jau priprato prie į jį nuolat žvelgiančių laimingų veidų, tačiau jis jau seniai nemato vien tik gražias šypsenas. Jam svarbiau tai, kas slypi už jų. Jo įžvalgios akys atskleidžia daug daugiau nei gali įžiūrėti eilinis žmogus. Nuo kiekvieno jo prisilietimo portretas vis labiau atgyja. Netrukus ima žvelgti žibančios, išdykėliškos akys, lūpos įgauna natūralų spindesį, o plaukai lyg būtų sklaidomi malonaus vėjelio. Ir visa tai išgauna talentingos menininko rankos.

27-erius metus portretus tapantis dailininkas savo kelyje sutiko įvairiausių žmonių, tačiau jam mieliausia prisiminti tokius, kurie moka pasijuokti iš savęs ir kitus pralinksminti. Nesibaigiančiu entuziazmu trykštantis vyras noriai dalinasi prisiminimais apie įnoringiausius klientus. Gabūs žmonės pageidauja būti šaržuojami visuose savo amplua. O dailininkas privalo patenkinti kiekvienus savo pozuotojų norus, tad kantriai derina visas nederančias profesijas. Tai menininkui nekelia didelių problemų. Savo karjerą pradėjęs nuo Tautodailininkų šventės ir puikiai įvertintas, jis pasitiki savo jėgomis ir susitvarko su bet kokiu jam mestu iššūkiu. Labai nepergyvena, jei jo darbų kaina žmonių netenkina, tik ranka mosteli, kad yra ir pigiau, netoliese sėdintys taip pat bando piešti.

Išradingasis vyras paklaustas apie kitus jo darbus, kukliai užsimena, kad yra nupiešęs animacinį filmą, o ateityje ketina papildyti savo kolekciją. 1964 metais vienas iš pirmųjų lietuviškų animacinių filmų „Vilkas ir siuvėjas“ buvo apdovanotas kinematografininkų sąjungos diplomu. Tokie darbai atspindi šio žmogaus įvairiapusiškumą ir pelnytai užkariautas žmonių širdis. 

Dailininko Zenono talentu taip pat labai pasitiki tėveliai, norintys įamžinti savo vaikų mielus veidelius. Maždaug valandą trunkantis vieno portreto tapymas tampa nelengvu uždaviniu mažiesiems, tačiau jie kantriai sėdi ir laukia rezultato. Labiausiai šis visgi džiugina tėvus, nes talentingasis vyras į portretą sutalpina viską, kas gražiausia ir labiausiai atspindi žmogaus sielą. Labiausiai susitelkdamas ties akimis, menininkas patvirtina posakį, jog „akys – sielos veidrodis“. Dėl tokio kruopštumo kasmet sulaukia ir nuolatinių klientų, su kuriais kartu gali stebėti vaiko augimą ir kitokius pokyčius, kuriuos jis ir pabrėžia baltame popieriaus lape.

Kiekvieną vasarą į Palangą atvažiuojantis vyras ir džiuginantis savo darbais poilsiautojus ir palangiškius, šiais metais išsiveža nemalonių prisiminimų. Pamilęs tiltą ir bandydamas savo jėgas, šokdamas nuo jo, buvo neteisingai suprastas ir nepelnytai apšmeižtas. Įskaudintas vyras nežada atsisakyti savo pomėgio. Jo stipri dvasia pilna gyvenimo džiaugsmo, kuriuo mielai dalinasi su visais, kuriems jo trūksta. Šalia tokio įkvepiančio žmogaus net pats nelaimingiausias žmogus atrastų nors kruopelytę malonumo. Juk tai žmogus, sugebantis įkvėpti gyvybę.