Sveika, sveika, sveika Diena

„Kol sveiki esame, visi teisingus patarimus duodame ligoniams“
Lotyniška sentencija

Juokingos visos tos mūsų godžios kalbelės apie visokias ekonomines krizes, apie tai, kad mus supa „vien vagys“, apie politikus „klounus“, bloga linkinčius pavyzduolius kaimynus, nutylint savojo EGO ir jo dramblį praaugančius apetitus...
„Mūsų akys už pilvą didesnės“, - sakydavo senoji močiutė.
„Dievas mums davė viską, tik nepasakė, kada GANA“, - iš kartos į kartą keliauja nesenstantis išmintingas posakis.
Stebint kai kuriuos daiktų „vergus“, taip ir norėtųsi paklausti, keliems gy – ve – ni – mams jie norėtų prisitaupyti, nes daug kam „maža, maža, maža“: skuba, bėga, lekia, skrenda, kombinuoja, velka, valgo, ryja, kramto, kaip žiurkės buvusio kolūkio sandėlio grūdus, kol viskuo persisotinusios, žiūrėk, amžiams „užsnūsta“ ties ta susivogtąja grūdų krūvele...
„nenusiminkim, ir Palangoje kapinės jau tikrai plečiamos,“- galim kai ką „ataušinti“ satyriko šypsniu, čia pat primenant mintį, jog skaudžiausiai ir dažniausiai verkia... juokdariai.
Bet faktai – akivaizdūs. Mes, daug kuo prisisotinę. Daiktais ir maistu. „Stresjadra“, - tik pažiūrėkim, kiek maisto produktų kilogramų vienu metu prisikrauna į prekybos centrų Palangoje „karnelius“ jau ne tik vasarotojai, bet ir palangiškiai. Kramtom ir kramtom, kavele ir brenduku užsigerdami: šokolado kampą, sausainį, „čipsus“, sūrio kamputį, čia pat – „laškės“, lašinių bryzą, o po šitokių priešpiečių einam kolektyviai SOČIAI... pietauti. Pavakariukais jau žvalgomės Ranigastro ar Raniberlo. Kad skrandyje neišsišieptų penkličio didumo „stresopa“.
Persivalgymas, nesaikingumas, ėjimas prieš gamtos gimstant pasiūlytąją harmoniją mus greitai nubaudžia, nes „išderina“, kaip fortepijonus, ir „psichotoną“, ir visas kitas organizmo „ekosistemas“ įveda į nerimastingą chaosą. Tada tampame farmacininkų „verslo partneriais“, kurie ligotesniųjų, į savo organizmo signalus dėmesio nekreipiančių „erelių“ tik ir laukia, kaip palangiškės moterys vasarą būsto nuomotojų ties Valtariške ar Nemirseta. Jau šešias dešimtis su kaupu metelių gyvendama tarp medikių – šviesios atminties mamos, žmonos, dukros, - aš sąžiningai liudiju, kad mylinčią, besišypsančią, energingą diena garantuoja tik SVEIKATA. Sveika gyvensena. Vertybė yra tik vaistininkių, gydytojų šypsena iki vaistų. Kuo rečiau šiemet ir visada linkėčiau visiems „draugauti“ su medikais.
Menkas lobis yra net žvyro krūvos dydžio aukso luitas. Man asmeniškai smagiau tempti į kiemą dar vieną „pusbernį“ akmenį ir daryti čia „Naująjį Mosėdį“, nes juk tai ir yra laimė – pakelti naštą, mėgautis savo jėga, puošti darželiu vietą, kurioje gyveni ir šitaip jausti net ir žiemą spalvingą gyvenimą.