Šventų Velykų belaukiant kadagio šakelės skonis turi prasmę

Verbų sekmadienį Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas Marius Venskus,prisiminęs vaikystę, pasakojo,jog ir jam mažam yra tekę paragauti tėvų kadagio šakelės skonio. Šiandien valstybė nebetoleruoja tokių liaudies tradicijų, tačiau,anot kunigo,posakis„ne aš plaku – verba plaka“išlieka.
Mano tėvai, parsinešę iš bažnyčios verbas, vieną kadagio šakelę užkišdavo už veidrodžio rėmo, kitą – už balkio tvarte. Abi jos saugodavo namus,šeimą ir gyvulius. Gyvenant emigracijoje ne visada tekdavo Verbų sekmadienį apsilankyti bažnyčioje. Kartais tenkindavaisi tuo, ką turi. Nusilaužusi iš savo sodo keletą žalių šakelių, parsinešdavau jas į namus. Tai buvo mano verba. Kartu su savo šeimos nariais puokštę papuošdavome dekoratyviniais kiaušiniais.Tokiu būdu namai prisipildydavo šv.Velykų laukimo nuotaika.
Verbų sekmadienis dar vadinamas Palmių sekmadieniu. Įžengus Aukščiausiajam į Jeruzalę, vaikučiai Jam po kojomis klojo palmių šakas.Šlovindami valdovą, jie visi šaukė: „Osana aukštybėse“. „Osana aukštybėse“ ir šiandien skambėjo bažnyčioje tam,kuris pasiryžo savo gyvenimą paaukoti žmogui vien tam,kad jo širdyje nenustotų liepsnojusi meilės liepsna.
Kartais save sugauni galvojant, jog kažkas tau parodo kelią,kuriuo tu turėtum eiti. Susiruošusi parašyti keletą žodžių, atvėriau bene trijų amžių senumo skrynios dangtį. Ši senovinė skrynia – mano anytos Adelės Česnavičienės šeimos relikvija.Joje sudėta tai, kas mena praeitį. Adelė buvo religinga moteris. Sovietiniais metais daugiau nei tris dešimtmečius vadovavusi pirmajam vaikų darželiui Palangoje negalėjo (tik išėjus į užtarnautą poilsį) kas rytą apsilankyti savo miesto maldos namuose. Todėl moteriai tekdavo važiuoti į Kretingą (12 km nuo Palangos).Jos tikėjimas buvo nuo pradžios iki gyvenimo pabaigos – vientisas (tylus,užtikrintas,be veidmainystės).Išeidama iš šio pasaulio senolė laimino visus, atėjusius ją aplankyti ligoninėje ir šypsojosi palaiminga šypsena. Mačiusieji visi iki vieno tvirtino,jog Adelė Česnavičienė iš šio pasaulio išėjo tarsi šventoji. Moteris visą savo gyvenimą perrašinėdavo tekstus (pati gerai mokėjo vokiečių kalbą),kuriuos į jos namus atnešdavo vienuolės(jaunystės metais ji taip pat buvo vienuolė).Taigi, iš skrynios ištraukusi Adelės ranka užrašytus žodžius(seną užrašų knygutę),noriu su visais pasidalinti tuo, kas,manau, yra ypač aktualu šiandien.
„Švč.Mergelė sako: „Kiek daug malonių pasaulyje.Padėkite man išgelbėti sielas.Aš duosiu jums į rankas šviesos spindulį.Jis yra mano širdies Meilės Liepsna. Ši pilna malonių liepsna,kurią aš jums iš savo Nekalčiausios širdies duodu,turi eiti iš širdies į širdį.Tai bus didelis stebuklas, kurio šviesa apakins šėtoną.Ji yra meilės ir santarvės ugnis.Ugnį mes gesiname ugnimi,neapykantos ugnį – meilės ugnimi. Šitą malonę aš gavau iš Amžinojo Tėvo per savo sūnaus penkias Švč. Žaizdas. Savo Širdies Liepsna aš apakinsiu šėtoną,su jumis susivienijusi.Mano Širdies meilės Liepsna išdegins nuodėmes...Ženkite pirmą žingsnį,kad aš galėčiau matyti jūsų geros valios pradžią.Tik pirmas žingsnis yra sunkus.Tikėkit manimi...Nenustokite drąsos.Man reikia jūsų visų ir kiekvieno. Nepakęskite atidėliojimo. Šėtonas bus tiek aklas, kiek jūs prie jo apakimo prisidėsite. Atsakomybė yra didelė,bet jūsų darbas nebus veltui, kai visas pasaulis su manimi laikysis, tada degs švelni Mano Meilės liepsna, kuri uždegs visą žemės rutulį. Šėtonas bus pažemintas ir bejėgis savo galybe naudotis. Tik šio pasiruošimo laiko nevalia jums tęsti. Ne.Neilginkite jo.Būkite aktyvūs Šventame mano reikale. Mano vaikai,mano Dieviškojo Sūnaus baudžianti ranka ketina nusikreipti ant pasaulio.Aš vos begaliu ją sulaikyti.Padėkite Man...Jeigu jūs mano Meilės Liepsnos šaukiatės,mes drauge išgelbėsime pasaulį“(ištraukos iš brošiūros „Marijos Nekalčiausios Širdies Meilės Liepsna“,išleista Immaculata-VerlagCh-9050Appenzell.)
Kai kam gal šie žodžiai didelio įspūdžio nepadarė,tačiau regint dabartinį pasaulį,kuris lyg kraujo upė,vis labiau ir labiau plinta po pasaulį,laikas susimąstyti kiekvienam iš mūsų. Verba, kurią pašventinome laukdami Velykų, turėtų ne tik apsaugoti mūsų šeimas,namus ir gyvulius.Jos šviesoje turi degti meilės liepsna kiekviename iš mūsų,pamiršus barnius, neapykantas, garbės bei turto troškimus...
Verbų sekmadienį bažnyčioje regėdama tiek daug jaunų ir gražių žmonių džiaugiausi,jog Lietuva turi ateitį, kad ir kaip sunku jai būtų.

Irena VALUŽĖ