Tarp Palangos miesto istorijos

Tarp aukštų, knygų prikrautų lentynų viešojoje bibliotekoje pluša atsidavusi Palangos miestui kraštotyros skyriaus vedėja Bronislava Spevakovienė. Jos rankos palyti visus išspausdintus popieriaus lape žodžius apie žymiausius Palangos žmones ir įvykius, o sąmonė kaupia neeilinius žmonių gabumus, kuriuos išsaugos bibliotekos sienos ir perduos ateinančioms kartoms.

Bibliotekininkystės profesija

Nematomą, tačiau svarbų visuomenei darbą dirbanti kraštotyros skyriaus vedėja B.Spevakovienė – aktyvi, savo darbui viešojoje bibliotekoje atsidavusi moteris. Pabaigusi bibliotekininkystės studijas, ji apie kitokį savo karjeros kelią ir negalvojo. Sulaukusi nuo pat pradžių neigiamų atsiliepimų apie savo specialybės pasirinkimą dėl menko atlyginimo, kruopšti moteris nesijaudino ir visa galva pasinėrė į darbų sūkurį.

Užauginti skaitytoją

Savo kelią radusi ir juo nesiskųsdama, ji kantriai juo žengė į priekį. Pajutusi, kad tai sunkus, visos širdies reikalaujantis darbas, ji neišsigando ir uoliai ėmėsi svarbiausios užduoties – užauginti skaitytoją. Šiais laikais didžiausias knygos konkurentas yra kompiuteris, o jis dažniausiai ir laimi, kai kalbama apie vaikų pomėgius. Jie mieliau pasirenka lengviau gaunamą informaciją ir pamiršta apie kultūrinę vertybę – knygą. Pasak B.Spevakovienės, niekas neįvertina ir nesupranta, kaip sunku išlaikyti vaiko susidomėjimą knyga, perteikti visas jos tikrąsias vertybes.

Naujų knygų trauka

Prieš penketą metų, kai dar viešojoje bibliotekoje nebuvo įsteigtas kraštotyros skyrius, B.Spevakovienė tvarkė knygas, turėdavo galimybę pirmoji prisiliesti prie ką tik iš spaustuvės gautų, naujumu kvepiančių lapų. Pati jausdama ir kitus dėl to suprasdama, moteris pamatė, kad naujos knygos visgi labiausiai traukia skaitytojus, nesvarbu, jei tai būtų tik senos knygos naujas leidimas. Knygų mylėtojai visuomet pasidomi pirmiausiai naujausiomis knygomis. Labiausiai B.Spevakovienė apgailestauja, kad tokia prabanga jau vis rečiau gali skaitytojai pasidžiaugti dėl sumažėjusio finansavimo.

„Mažas sraigtelis“

Pinigų stygių nuolat jaučiantys bibliotekininkai niekad nesijautė valdžios lepinami. Prieš ekonominę krizę nudžiuginti, greit jie vėl turėjo nusivilti. Tik kantriausieji ir labiausiai mylintys savo darbą supranta savo veiklos reikšmingumą. „Tik mažas sraigtelis, bet be jo nedirbtų ir didieji“, - teigė B.Spevakovienė apie savo neafišuojamą darbą. Neįsivaizduodama savęs dirbančios, pasak kraštotyros skyriaus vedėjos, „ant scenos“, visiems matomą darbą, ji jaučiasi esanti savo terpėje ir atliekanti jai skirtą gyvenimo iškeltą uždavinį. Pastaruoju metu pamėgusi fotografijos meną, ji nepraleidžia nei vieno Palangoje vykstančio renginio ir juos įamžina. Šitaip ji siekia palikti dalelę ir nuo savęs, kurios vertę pajus ir reikia tikėtis, kad teigiamai įvertins ateities kartos, siekiančios pažinti vieniems gimtąjį, o kitiems ne, Palangos miestą.

Kitokia Palanga

Beveik visą savo gyvenimą praleidusi Palangos mieste, moteris didžiuojasi ir juo. Labiausiai ji vertina palangiškių vieningumą ir aktyvumą, kai kyla grėsmė miestui. „Gaila tik, kad žmonės mažai turi galios“, - nusivylusi miesto valdžia teigė moteris. Daug mieliau ji prisimena Palangą, atgimstančią jos vaikystės prisiminimuose. „Tuomet ir krantas buvo kur kas toliau nei šiandien“, - prisiminimais pasidalino viešosios bibliotekos kraštotyros skyriaus vedėja B.Spevakovienė.