Tarptautinėje parodoje – per 200 dekoratyvinių balandžių

„Švęsdami Kultūros dieną keliame taikos vėliavą. O taikos simbolis jau nuo seno yra balandis. Tad galima sakyti, jog balandžiai neša ne tik taiką, bet ir kultūrą, todėl labai malonu atidaryti šią dvi ekspozicijas apjungiančią parodą šiandien savo šventę švenčiančioje Kultūros sotinėje Palangoje“,– atidarydamas tarptautinę dekoratyvinių balandžių ir Palangos dailininkų darbų, skirtų šiai temai, kūrinių parodą sakė Kultūros centro direktorius Žilvinas Kažys.

Abi parodas organizavo šių metų vasario mėnesį įsikūręs Palangos balandininkų klubas, kuriam vadovauja Reinoldas Liaudanskas.
„Ši tarptautinė dekoratyvinių balandžių paroda – ne pirmoji, kuri rengiama sezono atidarymo šventės metu. Tačiau pirma, kurią organizuoja mūsų klubas, ir pirma, į kurią įsijungė Palangos dailininkai“, – parodos atidarymo metu sakė R. Liaudanskas, nuoširdžiai padėkojęs visiems kolegoms balandininkams, sutikusiems atvežti savo augintinius.
„Kai Reinoldas Liaudanskas ir jo kolegos suteikė mums galimybę stebėti ir įvairia technika atvaizduoti šiuos paukščius, pasijutome it kokie vanagai: dar ir dabar vis stebime skraidančius ar tupinčius modelius“, – juokavo kūrybinės grupės „Mostas“, kurios narių darbai dominuoja parodoje „Po balandžio sparnu“, vadovas dailininkas Juozas Griušys.
Parodos lankytojai žavėjosi čia atvežtais daugiau nei 200 paukščių. Augintinius balandininkai atvežė iš Latvijos – Liepojos miesto ir rajono, – Šiaulių, Šilalės rajono, Gargždų, Klaipėdos, Kretingos miesto ir rajono, Vydmantų, ir, žinoma, Palangos. Iš 50 veislių rečiausios – nykstantys Sūduvos baltagalviai bei Liepojos baltauodegiai, gan reti ir Klaipėdos aukštaskraidžiai.
Savo susižavėjimą apsilankiusieji restorano „DeCuba“ sode surengtoje parodoje galėjo išreikšti ir balsuodami už labiausiai jiems patikusį balandį. „Niekaip negalime apsispręsti: jie visi – tokie gražūs“, – šypsojosi anūkus į parodą atsivedusi ponia Julija.
Susumavus balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad gražiausias, publikos nuomone, palangiškio Vytauto Ramono užaugintasis Karaliaučiaus spalvotagalvis balandis. Antroji ir trečioji vietos atiteko perukiniais vadinamiems paukščiams: šiauliškio Rimanto Benetos visai perukinių balandžių kolekcijai ir Stasio Eitučio iš Šilalės rajono juodajam perukiniam balandžiui.