Vaikelio laukiančios rašytojos knygoje meilę išpažįsta ne moteris ir vyras, o dvi merginos

Kitą savaitę Palangos bendruomenei, pati jau tapusi jos dalimi, savo knygą itin intriguojančiu pavadinimu „Geismo dukterys“, pristatys jaunoji rašytoja Monika Budinaitė-Žadeikienė. Kaip pripažino Monika, jos ateities planuose jau ir antroji knyga, dėl kurios neparašytų eilučių autorė tiesiog nenustygsta vietoje, tačiau dar labiau jaudina netrukus į šį pasaulį pasibelsiantis vaikelis, tad panašu, jog veriasi išties malonių staigmenų kupinas rytojus.

Teko rinktis

„Jau dvejus metus gyvenu čia, Palangoje, tačiau visgi mane traukia didmiestis. Žinoma, auginti vaiką čia puiki atmosfera“, - nusišypsojo kalbėdama tikra kaunietė, likimui nubloškus į pajūrį. Visgi didmiestyje, kaip papasakojo M.Budinaitė-Žadeikienė, jai teko patirti daug įdomių nuotykių, pavyzdžiui, filmuotis lietuviškame seriale, o šis pasaulis, žinoma, labai viliojo. Seriale „Nekviesta meilė“ Monika atliko vieno iš pagrindinių veikėjų sekretorės ir meilužės vaidmenį. „Man išties teko rinktis, kokio gyvenimo aš noriu, kupino bohemos ar šeimos, tad visgi aš pasirinkau šeimą“, - papasakojo apie savo išgyvenimus talentinga rašytoja, sėkmingai tai ir padariusi. Liepos mėnesį jauna šeima sups savo meilės vaisių.

Šiuo metu Monika studijuoja kosmetologiją, kaip pati apibūdino, kur kas realesnę gyvenimo sritį, padėsiančią užsidirbti. „Jau ir taip užsiimu meno sritimi, tad jei dar būčiau pasirinkusi aktorinį studijuoti, galbūt būtų per daug meno, tad pasirinkau tai, kas man tinka ir patinka. Domiuosi kosmetologija, sveikata, apskritai žmogumi“, - papasakojo M.Budinaitė-Žadeikienė, nepuolusi „stačia galva“ į itin viliojantį pramogų pasaulį.

Knyga ne apie save

„Atrodo, norėčiau ramiai mėgautis vaikelio laukimu, tačiau negaliu, kažkas viduje tarsi graužia. Tuo metu, kai galėčiau tiek parašyti, aš guliu“, - savo aistrą apibūdino mergina.

Rašytojams „prasimušti“ sunku, tai patvirtino ir savo debiutine knyga meno pasaulį „sudrebinusi“ M.Budinaitė. „Jei nori, kad tave pastebėtų, privalai kelti skandalus ar imtis kitokių drastiškų priemonių, tačiau tai man nėra priimtina. Aš visuomet sakau, jog parašysiu tokią knygą, jog manęs visi ims ieškoti patys“, - savo pastebėjimais ir tikslais dalinosi Monika. Tačiau jai dėmesį pavyko pritraukti ir net nesiėmus išvardintų priemonių. Vien jos kūrinio tematika domina smalsuolius. „Geismo dukterys“ pasakoja dviejų mylinčių viena kitą merginų istoriją. „Kiek daug žmonių stebėjosi, jog aš myliu ne moteris, o vyrus, kažkodėl daugumai pasirodė, jog rašau apie save“, - apie savo sukurtą intrigą pasakojo rašytoja.

Bijojo kritikos

„Juk aš žinau, kas yra meilė, tad sugebėjau ją apibūdinti savo knygoje, nors joje meilę išpažįsta ne moteris ir vyras, o dvi merginos. Iš tiesų, tai istorija apie normalios merginos gyvenimą, draugės paskatinta pasirinkusi sau netinkantį kelią“, - keletą siužeto detalių atskleidė autorė. Kaip papasakojo Monika, tokį turinio plėtojimą paskatino mama, ji padrąsino nepabūgti rašyti tokia tema. „Mama buvo vienintelis žmogus, žinojęs apie ką mano knyga“, - apie savo debiutinės knygos gimimą papasakojo mergina, kurios mama, pasivadinusi Adomos slapyvardžiu taip pat rašo. Pasak Monikos, išgirsti atsiliepimus iš kitų lūpų buvo kur kas sudėtingiau.

Būtent atsiliepimai jaunąją rašytoją paskatino nenustoti rašyti ir toliau. „Labai jaudinausi, kai knyga jau buvo išleista, bijojau sulaukti atsiliepimų iš aplinkinių, tačiau dauguma jų nudžiugino. Mano dėdė yra literatūros kritikas, tad jis taip pat išsakė savo nuomonę, pasak jo, buvo keletas taisytinų detalių, tačiau rašyti privalau. Tai mane labai pamalonino“, - savo sėkme pasidalino mergina.

Gimė per metus

Jauna, 25-erių metų rašytoja neabejotinai nesiskundžia savo lakia fantazija, padedančia kurti užburiančius siužetus. „Specialiai kiekvienos skyriaus pabaigoje palikau intrigą, jog skaitytojai nenorėtų padėti knygos“, - savo taktiką įvardino talentinga rašytoja.

Atrodytų, jog knygą parašyti – didžiulis darbas, reikalaujantis daug ištvermės, tačiau panašu, jog turint talentą tai padaryti nei trupučio nesunku. „Savo knygą parašiau per metus, tai išties neilgas laiko tarpas, tačiau nuolat ir rašiau. Buvau užsidarius namuose ir rašiau, rašiau... Į parką rašyti taip pat nėjau“, - nusišypsojo vidine laime švytinti mergina. Įsitikinusi, jog rašyti reikia tuomet, kada norisi, pati mergina kūrybiniu stinguliu ne itin skundžiasi. Pasak jos, būdavo tokių akimirkų, kuomet norėdavosi viską mesti, bet gerų draugų dėka pavyko visą kūrinį išsaugoti tokį, koks jis ir gimė mintyse. „Man, pavyzdžiui, ir pradžia atrodė taisytina, tačiau redaktorė patarė nieko nekeisti, taip viskas ir liko“, - apie savikritiką užsiminė jaunoji rašytoja.

Pasak Monikos, ji ir dabar negali skaityti savo knygos, atrodo, jog ir ten, ir šen, reiktų pataisyti. „Dabar, kai pasiimu savo knygą, tai ir graudu pasidaro, gal ir hormonai veikia“, - pripažino būsima mama. Kaip papasakojo mergina, kartą perskaičiusi savo knygą, ji visą naktį negalėjo užmigti, tad nusprendė daugiau sau taip nekenkti. Nuo kitų skaitinių ji paprastai kaip tik nurimsta.

„Šiuo metu ketinu vėl imti skaityti mamos knygas, jas skaityti kur kas paprasčiau“, - atskleidė Monika.

Antroji knyga taip pat intriguos

„Galbūt vyrą nuvarysiu į bankrotą, tačiau neketinu nustoti rašyti“, - ryžtingai savo planus atskleidė M.Budinaitė, pripažinusi, jog nuleisti rankų neleidžia susižavėję skaitytojai. Pasak merginos, šiuo metu jai – kūrybinė pertrauka, galbūt todėl, jog antrojoje savo knygoje ji ėmėsi plėtoti itin jautrią jai šiuo metu temą – moters nėštumą ir svarstymus, ką daryti su gimsiančiu vaikeliu. „Dabar, kai pati laukiuosi, aš niekaip negaliu suvokti, kaip būtų galima atsisakyti savo vaikelio, gal todėl ir sustojau. Visgi tą akimirką, kuomet veikėja junta užsimezgusią gyvybę, labai tiksliai aprašiau“, - būsimo kūrinio keletu detalių pasidalino rašytoja.

Ir išties, būtų nuodėmė nesidalinti savo talentu su kitais, juk tai tarsi dovana – krislelis kitokio pasaulio, padedančio atitrūkti nuo kasdienybės, galbūt netgi pervertinti savąjį.