Vakcina žvėrims – iš dangaus

Pradės nuo pajūrio apylinkių

Klaipėdos apskrityje vakcinacijos terminas, esant palankiems orams, turėtų tęstis nuo kovo 17 iki 20 dienos. Tačiau dėl drėgnų, lietingų orų terminas gali kisti – nors lėktuvas kyla į nedidelį aukštį, būtent meteorologinės sąlygos koreguoja vakcinacijos terminą.

Lėktuvas su vakcina procesą pradės ties Baltijos jūros pakrante, skrisdamas į žemyno gilumą. Procesas nėra ilgas – vakcina išbarstoma gana sparčiai, per dvi tris dienas.

Lėktuvas barsto vakciną

Vakcina pastaruoju metu barstoma iš lėktuvų. Anot Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. veterinarijos gydytojo – inspektoriaus Valdžio Flakso, anksčiau dalis buvo atiduodama medžiotojams, puikiai žinantiems lapių ir usūrinių šunų, mangustų teritorijas ir ten ją išbarstantiems, tačiau remiantis kitų Europos valstybių patirtimi, orinė vakcinacija pasiteisina labiausiai. Lėktuvo panaudojimas efektyviai sprendžia atokių vietų, didelių miškingų plotų ir pasiekiamumo problemas. Dabar oriniu būdu platinama vakcina barstoma vykdant projektą „Užkrečiamųjų gyvulių ligų kontrolės stiprinimas Lietuvoje“. Prancūzija, Vokietija, Belgija, Austrija, taikydamos šį, orinės vakcinacijos būdą, jau prieš septynetą metų visiškai likvidavo mirtiną ligą.

Vakcinuoti laukinius gyvūnus imta remiantis kitų Europos valstybių pavyzdžiu. Lietuvoje siekiama to paties rezultato. Bendra numatoma pasiutligės likvidavimo visoje šalyje 2008–2010 metais programos įgyvendinimo kaina bus didesnė nei 20 milijonų litų.

Gyvūnų pasiutligė paplitusi visoje šalyje. Tačiau daugiausia pasiutligės atvejų nustatyta Lazdijų, Klaipėdos, Panevėžio ir Tauragės rajonuose, mažiausiai – Mažeikių, Akmenės, Kaišiadorių, Jonavos, Vilkaviškio ir Trakų rajonuose.

Pavojinga žmonėms

Žmonėms ši liga taip pat pavojinga, tačiau laiku pasiskiepijus, net po pasiutligės nešiotojo įkandimo, galima išvengti skaudžių pasekmių. Daugiausia žmonių pasiutligės atvejų Lietuvoje buvo užregistruota pokario metais, kai buvo daug valkataujančių šunų. Pradėjus aktyviai naikinti valkataujančius šunis ir periodiškai skiepyti šunis bei nuo jų nukentėjusius žmones, pasiutligė tapo reta liga Lietuvoje: per 1960–2003 metus užregistruota 13 žmonių pasiutligės atvejų.

Lapės - pavojingiausios

Pagrindinis pasiutligės nešėju gamtoje išlieka rudoji lapė. Tačiau Rytų ir Centrinėje Europoje, įskaitant ir Lietuvą, gana nemažai pasiutligės atvejų yra fiksuojama usūrinių šunų populiacijoje. Per paskutinius 7 metus pavienių pasiutligės atvejų nustatoma tarp kiaunių, lūšių, barsukų, šeškų, kiškių, voverių.

Palangos miesto teritorijoje pastaraisiais metais pastebimai sumažėjo užregistruotų pasiutligės atvejų. Palyginimui: 2003 metais – 12 atvejų (tarp užkrėstų gyvūnų – lapės, usūriniai šunys, barsukai ir netgi viena stirna), 2005 metais – 4 atvejai (dvi katės, stirna ir usūrinis šuo), 2006 metais – 2 lapės, 2007 metais – viena lapė, pernai metais pasiutusių gyvūnų nebuvo užregistruota.

Užkrečia ganomus ir naminius gyvūnus

Migruojantys laukiniai gyvūnai nešioja mirtiną ligą, užkrečia juo ne tik kitus laukinius gyvūnus, tačiau kėsinasi ir į ganomus ar naminius gyvūnus. Sergantis gyvūnas didelį viruso kiekį išskiria su seilėmis, retai – su pienu. Sveiki gyvūnai ir žmonės užsikrečia nuo sergančių gyvūnų šiems įkandus, apdraskius ar aplaižius, kai virusas patenka į kraują esant nors mažiausiam odos arba gleivinės pažeidimui. Pasiutligei yra imlūs naminiai gyvuliai, paukščiai, žiurkės ir šikšnosparniai.

Prašo pagalbos

Žmones, radusius jaukus su vakcina, prašoma neišsigąsti – jų tiesiog negalima liesti, o juos radus prie gyvenamųjų namų, pranešti Palangos miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Jaukai su vakcina naminiams gyvūnams nepavojingi.

Jaukas su vakcina – tai maždaug 5 litų monetos dydžio „kapsulė“, žvėris viliojančio žuvies kvapo. Prakandęs plastikinį apvalkalą, gyvūnas vakciną pasisavina gleivine ir rydamas. Žmonėms patariama neliesti nei sveikų, nei jau prakąstų jaukų bei būtinai perspėti kiemuose, pamiškėse ir kitur žaidžiančius vaikus būti atsargiems.