ŽIV nešiotojams vilties suteikia mokslas – vaistai tik didina atsparumą virusui

Gruodžio 1-oji – Pasaulinė kovos su AIDS diena. Vakar centrinėje miesto aikštėje Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos skyrius minėjo pasaulinę AIDS dieną bei kvietė miestiečius prisidėti prie projekto „Drąsinkime ateitį“.

Lėtinė, bet kontroliuojama liga

Jau prabėgo daugiau kaip 30 metų, kuomet buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis. Vaistų, kurie nugalėtų šią klastingą ligą – nėra, tačiau šiais laikais sergantiesiems yra galimybė pailginti gyvenimo trukmę. „Naujausi, 2011 metų, moksliniai tyrimai patvirtino, kad ŽIV ligai gydyti vartojami slopinantys viruso dauginimąsi vaistai sumažina viruso koncentraciją žmogaus biologiniuose sekretuose tiek, kad ŽIV perdavimo rizika lytinių santykių metu sumažinama net 96 procentais“, – pabrėžė Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas.

ULAC vadovo teigimu, per pastaruosius 30 metų pavyko pakeisti ŽIV infekuotų asmenų gyvenimą. „Tai įvyko todėl, kad buvo sukurti tokie gydymo metodai, dėl kurių ŽIV diagnozė, anksčiau skambėjusi kaip beveik šimtaprocentinis mirties nuosprendis, šiandien daugeliui skamba kaip lėtinės, tačiau kontroliuojamos ligos diagnozė. Vilties suteikia turimas mokslinis kapitalas. Vaistų, sunaikinančių virusą organizme dar nepavyko sukurti, todėl ateitis priklauso gerai žinomiems ir naujiems biologinės prevencijos metodams“, – paaiškino S. Čaplinskas.

Kad ir kaip tai gražiai skambėtų, visiškai išgydyti šios ligos nepavyks. „Infekcijos plitimo tempo visiškai sustabdyti nepavyks, kol nebus išras­ta vakcina. Specialistai greitų pokyčių šioje srityje neprognozuoja. Jų viltis paremta racionalumu – yra daug vakcinų, kurios jau ban­domos kliniškai. Aišku viena – bandomos vakcinos sukelia imuninį atsaką, skatina antikūnų gamybą. Tačiau lieka labai daug klausimų ir neaiškumų: ar užteks tų antikūnų, kad patekęs į žmogaus organizmą imunodeficito virusas jo neužkrėstų. Kol kas nežinoma, kokie tyko pavojai, kaip po de­šimties ar daugiau metų jausis vakcinuotas žmogus. Galiausiai kyla klausimas – ką vakcinuoti? Visus naujagimius? Jaunimą? Visą visuomenę? Vartojančiuosius narko­tikus? Biologiniai, medicininiai aspektai susipina su socialiniais, etiniais bei ekonominiais. Geriausia vakcina nuo ŽIV – profilaktika“, – sakė S. Čaplinskas. 

Viruso kelionė į Lietuvą

S.Čaplinskas prisiminė pirmąjį lietuvį, užsikrėtusį ŽIV: „Pirmasis žmogus Lietuvoje, užsikrėtęs ŽIV buvo jūreivis iš Klaipėdos, kuris 1989 metais Kauno klinikose gydėsi dėl sunkios sveikatos būklės. Įtarus, kad tai gali būti ŽIV, ligonio kraujo mėginys buvo atsiųstas tyrimams į Virusologijos institutą Maskvoje, kur mokiausi as­pirantūroje. Ten ir patvirtinome diagnozę. Tuo metu buvo aiš­ku, kad virusą galima parsivežti tik iš užsienio ir į Lietuvą virusą galėjo įvežti tie, kurie turėjo seksualinių santykių su užsieniečiais.

Vėliau ŽIV pradėjo plisti tarp narkomanų. Buvo prognozuojama, kad ŽIV plis dar sparčiau, negu plinta dabar. Pradžioje pasaulyje dau­giausia dėmesio buvo kreipiama į lytinį infekcijos plitimo būdą ir nepakankamai įvertinta kita bėda – infekcijos platinimas per injekcinius narkotikus“.

S. Čaplinskas sakė, jog Lietuvoje dėl narkotikų vartojimo kasmet užsikrečia daugiau kaip 65 proc. visų registruotų naujų ŽIV atvejų.

Lietuvoje ŽIV  gydymą gauna apie 200 žmonių. „Antivirusiniai vaistai vienam žmogui metams vidutiniškai Lietuvoje kainuoja nuo 25 iki 32 tūkst. litų. Gydymą pilnai apmoka ligonių kasos. Vaistų poreikis augs, nes kasmet daugėja žmonių, kuriems reikalingas gydymas“, – pabrėžė pašnekovas.