Nepritekliaus užspeisti Palangos viešbučiai jau kelia baltas vėliavas

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2021-04-07
Peržiūrėta
421
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Nepritekliaus užspeisti Palangos viešbučiai jau kelia baltas vėliavas

Valstybės paramos nesulaukiantys kurorto viešbučiai užsidaro ir sparčiai virsta išparduodamais daugiabučiais, rašo Alvydas Ziabkus, „Lietuvos rytas“, žurnalistas.
Vakar – privačios įmonės valdomas viešbutis, o šiandien – keliasdešimčiai atskirų savininkų priklausantis pastatas, kuris sezono metu pavirsta poilsiautojų knibždančiu bendrabučiu. Tokie pokyčiai vis dažniau matomi Palangoje, kurioje net ir didesni viešbučiai ar poilsio namai išparduodami kaip poilsio apartamentai ar butai, o juos mielai perka antrojo būsto pajūryje ieškantys Lietuvos gyventojai. Tačiau tokie kurorto centrinėje dalyje atsirandantys sezoniniai naujakuriai kelia nerimą Palangos valdžiai – jos nuomone, dėl to ateityje kils didelių bėdų.

Buvę viešbučiai siūlo butus
Centrinėje Vytauto gatvėje buvęs trijų aukštų su mansarda „Liukrenos“ viešbutis turėjo 25 įvairaus ploto kambarius ir nemažai atskirų patalpų – restoraną, konferencijų ir sporto sales, kirpyklą. Dabar šis pastatas priklauso net 39 savininkams, kurie čia yra įsigiję atskiras poilsio patalpas. Šiuo metu buvusioje „Liukrenoje“ vyksta remonto darbai, viešbučio numeriai pritaikomi individualiam gyvenimui, pertvaromis skaidomos didesnės erdvės, kuriose įrengiami butai.
Toks pat likimas laukia Smilčių gatvėje esančio viešbučio „Austėja“. Jis anksčiau priklausė „Achemos“ koncernui. Čia buvusi žinybinė poilsinė prieš 20 metų buvo rekonstruota į 21 numerį turintį viešbutį su konferencijų sale, kavine, treniruoklių patalpa.
„Austėjos“ viešbutis – vienas tų, kurie pastaruoju metu Palangos kurorte kone masiškai pradėjo virsti daugiabučiais. Tačiau dabar pastatas pertvarkomas į daugiabutį namą, kuriame atsiras apie 30 atskirų butų. Taip pat išpardavinėjamas kurorto centre, netoli J.Basanavičiaus gatvės, esantis „Alangos“ viešbutis, o S.Daukanto gatvėje įsikūrusi „Alka“ jau giriasi suradusi savininkus apie 40 proc. savo patalpų. Gintaro ir Maironio gatvių kampe daugiau nei 10 metų buvusią apleistą „Šilo“ poilsinę įsigijusiems savininkams netgi nekyla minčių ją paversti viešbučiu. Čia pastatas taip pat pertvarkomas į daugiabutį namą.

Išgyvena tik iš paskolų
Tokia padėtis jau nieko nebestebina ne tik Palangoje. Šiuo metu šalies viešbučiai išgyvena sunkų metą, o nemažai jų savininkų kada nors ateisiančių geresnių laikų laukti tiesiog nebegali. „Kiek galima iš paskolų mėginti išlaikyti savo turtą ir verslą?“ – iš nevilties rankomis skėsčioja „Best Western Lietuva“ ir „Best Baltic“ viešbučių tinklo generalinis direktorius Zigmantas Dargevičius.
Anot Z.Dargevičiaus, be valstybės paramos bus išparduoti visi verslo viešbučiai. Šio tinklo viešbutis Palangoje „Best Baltic Hotel“ per pastaruosius metus buvo atidarytas tik keliems mėnesiams po pirmojo karantino. Dabar jis neveikia nuo rudens. Visą šį laiką apie 20 darbuotojų kolektyvas yra prastovose.
„Per žiemą pastatą reikėjo šildyti, bent kiek apšviesti, mokėti už priklausymą kelioms programoms. Neveikiančio viešbučio išlaikymas atsieina po 15–20 tūkst. eurų per mėnesį, o pajamų – nulis. Ir tai tik vienas viešbutis. O jų iš viso yra šeši – Palangoje, Vilniuje, Kaune, Druskininkuose, Panemunėje. Tai sakykite man, kaip išgyventi?“ – klausė verslininkas.
Z.Dargevičiaus teigimu, beveik visi šalies viešbučiai dabar išsilaiko tik iš paskolų. Bet jas kada nors reikės grąžinti. Mokesčių vis tiek reikalauja Per visą šį laikotarpį verslininko vadovaujamo tinklo viešbučiai iš valstybės nesulaukė jokios paramos. Priešingai, iš merdinčių viešbučių visi dar siekia nulupti.
Viešbutis Palangoje „Best Baltic Hotel“ per pastaruosius metus buvo atidarytas tik keliems mėnesiams po pirmojo karantino

Nors ir sumažintu tarifu, reikalaujama sumokėti mokesčius

„Vilniuje mėginome prašyti atleisti mus nuo atliekų tvarkymo rinkliavos. Viešbutis juk uždarytas, nėra jokių šiukšlių. Mums atsako – rašykite prašymą ir pateikite pažymas, kad jūs nenaudojate vandens, elektros. Bet elektros skaitikliai kažkiek sukasi – apšviečiamas pastatas. „O jeigu elektra naudojama, kaip mums žinoti, kad neturite klientų?“ – atšauna valdininkas, tarsi nebūtų girdėjęs apie karantiną ir viešbučių veiklos draudimą“, – pasakojo Z.Dargevičius.
Verslininko vadovaujami viešbučiai norėjo laikinai sustabdyti mokėjimus už naudojimąsi tarptautinės rezervacijos programomis, už kurias 6 viešbučiai kas mėnesį moka nuo 300 iki 1000 eurų. Vadovui buvo paaiškinta, kad neveikiant viešbučiams programų galima atsisakyti, tačiau vėliau ją tektų pirkti iš naujo už 50 tūkst. eurų.
Nori realios valstybės pagalbos
Per karantiną nuostolių patyrusiems viešbučiams žadama kompensuoti dalį gyventojų pajamų mokesčio, bet tik iki 100 tūkst. eurų. Tokia finansinės paramos riba būtų taikoma ir atskiram viešbučiui, ir keletą jų turinčiai įmonei.
Kaip išlikti apgyvendinimo verslui? Verslininko nuomone, nežinia kada ateisianti tokia pagalba vis tiek pasitarnaus kaip šioks toks gelbėjimosi ratas, bet tik toms įmonėms, kurios iki to laiko išliks.
„Masiškai pradėjus užsidarinėti verslo viešbučiams Lietuvą ims aplenkti turistų grupės, trauksis šalies turizmo ir jį aptarnaujančių paslaugų apyvarta. Todėl valstybė turėtų labiau stengtis išlaikyti šį sektorių. Vėliau jį atkurti bus kur kas sunkiau ir tai gerokai užtruks“, – įsitikinęs Z.Dargevičius.
Anot jo, valstybė realiai padėtų, jei kompensuotų viešbučių komunalinių paslaugų išlaidas arba subsidijuotų dalį būtinųjų pajamų.
Pavyzdžiui, yra apskaičiuota, kad viešbutis gali išsilaikyti, jei jo metų užimtumo vidurkis ne mažesnis nei 30–33 proc. Tiems, kuriems nepavyksta pasiekti tokio užimtumo lygio, valstybė galėtų kompensuoti negautų pajamų dalį.
„Kai lieki vienas prieš neišvengiamus nuostolius, vis dažniau pagalvoji, ar 43 numerius turinčio „Best Baltic Hotel“ viešbučio Palangoje neparduoti apartamentais, taip vienu ypu užkamšyti visas paskolas ir gauti lėšų kitiems mūsų tinklo viešbučiams išlaikyti“, – susimąstė verslininkas.

Teks spręsti naujas problemas

Viešbučių uždarymas ir jų virtimas poilsiui skirtais daugiabučiais kelia nerimą Palangos savivaldybei. „Pirmiausia kurorte mažėja darbo vietų. Be to, savivaldybės biudžetas netenka turto, gyventojų pajamų mokesčių. Tačiau blogiausia, kad traukiasi turizmo sektorius, nukenčia jį aptarnaujantys verslai. Palangai, kuri iš esmės gyvena vien iš turizmo infrastruktūros, tai labai skausminga“, – teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Be to, viešbučiams virstant daugiabučiais, skriaudžiamas gyvenamosios statybos verslas, kuris, statydamas gyvenamuosius namus, turi laikytis privalomų projektavimo sąlygų – geresnio pastatų apšiltinimo, garso izoliacijos, numatyti vaikų žaidimo aikšteles, žaliuosius plotus.
Daugiabučiuose namuose turi būti įrengta tiek mašinų parkavimo vietų, kiek pastate projektuojama butų. To dabar reikalaujama ir iš pertvarkomų viešbučių savininkų, kai jie į savivaldybę kreipiasi dėl naujų turtinių vienetų pažymų arba teikia patalpų paskirties keitimo projektus.
„Yra dar viena užprogramuota bėda – kas prižiūrės tokius privačių poilsio apartamentų pastatus, nes administratoriai skiriami tik gyvenamiesiems namams? Patirtis parodo, kad visoje Lietuvoje gyvenantys poilsio būstų pirkėjai nesugeba sukurti bendrijos, kuri rūpintųsi pačiu pastatu, vandentiekio infrastruktūra. Todėl po kelerių metų kurorto centre galime išvysti yrančius pastatus kiaurais stogais“, – įspėjo Palangos meras.

Išlikti sudėtinga

Ingrida Valaitienė, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė sako, kad privačiais butais pardavinėjami tie nedideli viešbučiai, kuriems jau buvo būtina atsinaujinti.
„Palangoje viešbučiai išsilaiko ir nebankrutuoja, tačiau kai kurie gyvena labai sunkiai. Ypač dabar, kai pandemijos metu mūsų veikla apribota. Privačiais butais pardavinėjami tie nedideli viešbučiai, kuriems jau buvo būtina atsinaujinti, investuoti į naujus baldus, modernizuoti inžinerinę įrangą. Tačiau tam reikalingų lėšų sukaupti savininkams nepavyko, o remontui imamos paskolos nežinia kada atsipirktų. Todėl savininkai nusprendė atsisakyti viešbučių ir išparduoti butais, o tai Palangoje yra pelningiausia. Kita vertus, tokie privatūs poilsio apartamentai dažnai nuomojami poilsiautojams ir iš esmės veikia kaip viešbučiai. Todėl didesniems viešbučiams konkurencija išlieka didelė. Juo labiau kad plečiasi trumpalaikį apgyvendinimą siūlantis privatus sektorius, kuris arti jūros siūlo tokias paslaugas, kokių net negali pasiūlyti viešbučiai.“


Alvydas Ziabkus
„Lietuvos rytas” žurnalistas

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nepritekliaus užspeisti Palangos viešbučiai jau kelia baltas vėliavas

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2021 04 07 | Rubrika: Miestas

Valstybės paramos nesulaukiantys kurorto viešbučiai užsidaro ir sparčiai virsta išparduodamais daugiabučiais, rašo Alvydas Ziabkus, „Lietuvos rytas“, žurnalistas. Vakar – privačios įmonės valdomas viešbutis, o šiandien – keliasdešimčiai atskirų savininkų priklausantis pastatas, kuris sezono metu pavirsta poilsiautojų...


Nors „kovido“ draudimų prismaugti, dalis Palangos viešbučių prieš didžiąsias metų šventes – Kalėdas ir Naujuosius metus – bando žarstyti žarijas ir įpūsti oro į užgesusį ar gerokai priblėsusį savo veiklos laužą. Kaip sakė „Palangos titui“ Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (PVRA) prezidentė Ingrida Valaitienė, pirmadienį...


3 milijonai eurų už 4 žvaigždučių viešbutį Smilčių g. Palangoje, kiek mažiau – už 4 žvaigždučių viešbutį Bazilijonų g., Vilniuje, įspūdingas poilsio ir pramogų kompleksas Birštone atsieitų 2 milijonus, tiek pat kainuoja viešbutis Utenoje.


Pajūrio kurorto viešbučiai pirmoje vasaros pusėje sulaukė apie 20 procentų mažiau pajamų nei praėjusiais metais, rašo "Vakarų Ekspresas" žurnalistas Mindaugas Drąsutis. Ir nors savaitgaliais svečių netrūksta, darbo dienomis pastebimas ilgą laiką neregėtas kambarių užimtumo kritimas.


Palangai grėsmę kelia ne Ebola, o tuberkuliozė

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 10 16 | Rubrika: Miestas

Trečiadienį į „Palangos tilto“ redakciją rinkosi mūsų skaitytojai, kuriuos domina sveikatos priežiūros būklė, visuomenės sveikatos programų įgyvendinimas bei sveikatingumas mūsų mieste. Į skaitytojų klausimus atsakė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos skyriaus vedėjas Remigijus Kučiauskas bei specialistė Jolita Vaznonytė. Deja, ne į visus klausimus buvo kam...


Šiais metais žiema prasidėjo taip, kaip numatyta kalendoriuose: gruodžio pirmąją iškrito pirmasis sniegas. Gatvių ir kiemų švara bei tvarka kurorte besirūpinančių UAB „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojų jis neužklupo, kaip kituose miestuose, netikėtai, tačiau anksčiau nei pastaraisiais metais pradėję nuo sniego valyti bei barstyti gatves komunalininkai kiek...


Galbūt kai kam Lietuvoje atrodo, kad krepšinis yra antroji religija, bet sporto neginčijamas karalius – futbolas. Tačiau futbolo klubo „Palanga“ futbolininkai, pernai laimėję teisę šiemet varžytis I-oje šalies lygoje, gyvena nežinioje. Ar teks, ginant kurorto vardą, išbėgti į aikštę ar, vėjams kišenėse siaučiant, teks atsisakyti...


Naujųjų metų naktį Palanga tiesiog knibždėjo nuo sugužėjusių žmonių. Tiek žmonių, panorusių sutikti Naujuosius Palangoje, ko gero, dar nebuvo! Dalis svečių atvažiavo į Palangą tik atšvęsti naujus ir iškart po jų išvažiavo, tačiau didžioji dalis miesto svečių pasiliko. Kalbinti viešbučių vadovai netvėrė džiaugsmu - Drakono metai pažėrė skrynias pinigų.


Akylai skaičiuojantys išlaidas už šildymą, karštą vandenį bei kitas komunalines paslaugas palangiškiai, sunerimo dėl mokesčio už karštą vandenį. Jų tvirtinimu, jiems nesuprantama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta karšto vandens kaina. Pasak daugiabučių namų gyventojų, jų skaičiavimu, už  vieną kubinį metrą vandens vartotojai permoka daugiau kaip tris...


Šie metai Palangos viešbučiams buvo žymiai geresni: buvo sulaukta daugiau klientų, viešbučiai dažnai neturėjo laisvų kambarių, o klientai nebuvo tokie šykštūs kaip kavinėse ar baruose.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius