Norintys užsukti į pajūrį turės mažiau pasirinkimų nakvynei – neatlaikantys išsipūtusių sąskaitų viešbučiai užveria duris

Alvydas ZIABKUS, "Lietuvos rytas", 2022-09-19
Peržiūrėta
712
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Lrytas.lt nuotr.
Lrytas.lt nuotr.

Šią vasarą Palanga sulaukė ne ką mažiau poilsiautojų nei praėjusiais metais, tačiau verslininkų pelną tarytum vienu karvės lyžtelėjimu nubraukė į neregėtas aukštumas pakilusios energijos kainos.

Neįprastai vėsus ir lietingas rugsėjis – tarsi viso kurorto sezono pabaigos atspindys.

Poilsiautojų vasarą lyg ir netrūko, verslas kaupė finansines atsargas, tačiau pastaraisiais mėnesiais aukštyn pradėjusios šuoliuoti elektros ir dujų kainos verčia sukti galvą, kaip išgyventi žiemą. 

Ištisus metus dirbantys kurorto viešbučiai ir restoranai žada užverti duris, nes neišgalės apšildyti pastatų ir išlaikyti darbuotojų.

„Galiu patvirtinti, kad tokių viešbučių tikrai bus nemažai, tik šiandien dar neaišku, kiek“, – teigė daugiau kaip 50 įmonių vienijančios Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė.

Sustoti privertė sąskaitos 

Šventojoje esantis 4 žvaigždučių viešbutis „Auksinės kopos“, kuris šiemet buvo atnaujintas ir tik nuo birželio pradėjo veikti, pasiskelbė dirbantis paskutinį savaitgalį. Nuo pirmadienio viešbutis laikinai stabdo veiklą mažiausiai iki balandžio mėnesio. 

„Nėra kitos išeities, kai elektros ir dujų kainos neprognozuojamos. Štai šį savaitgalį užsakyti 25 kambariai, tačiau nežinau, kiek reikės sumokėti už elektrą, kai gausime rugsėjo sąskaitas. 

Gali atsitikti taip, kad už svečių poilsį viešbučiui dar teks primokėti.

Liepos mėnesį viešbutis už elektrą sumokėjo 12 tūkst. eurų. Už rugpjūtį tikėjomės iki 15 tūkst. eurų, tačiau mums smogė net 27 tūkst. eurų sąskaita.

Už dujas, kuriomis per vasarą šildome vandenį, sumokėjome 6 tūkst. eurų, birželį jos mums kainavo tris kartus mažiau. Taigi vien už energiją mūsų mėnesio išlaidos siekė 33 tūkst. eurų“, – sąnaudas skaičiavo „Auksinių kopų“ direktorė Lina Kontrimė.

Neužsidirbtų net šildymui 

Anot direktorės, skaičiuojant rugpjūčio mėnesio tarifais ir veikiant tik vienam 30 kambarių korpusui, lapkričio mėnesį prasidėjus šildymo sezonui už dujas ir elektrą reikėtų sumokėti 37,7 tūkst. eurų. 

Kad viešbutis energetikams sumokėtų tokią sumą, lapkričio mėnesį 16 dienų turėtų būti užimti visi vieno korpuso 30 kambarių. O kur dar kitos sąnaudos, atlyginimai darbuotojams? 

Tačiau toks viešbučio užimtumas vėlyvą rudenį neįmanomas. Geriausiu atveju lapkritį vienas korpusas gali tikėtis vos iki 20 tūkst. eurų pajamų.

„Vienintelė išeitis mums išlikti – užsidaryti žiemai. Tuomet nuostoliai bus mažesni nei dirbant, nors šaltuoju metų laiku kas mėnesį mažiausiai po 5 tūkst. eurų būsime priversti išleisti minimaliam pastato šildymui“, – sakė viešbučio vadovė. 

Pasipildys bedarbių gretos 

Labiausiai L.Kontrimei gaila 22 darbuotojų, kurie nuo pirmadienio lieka be darbo. 

„Kai kuriuos jų persiviliojome iš nuolat dirbančių darboviečių su stabiliais atlyginimais. 

Dabar po vasaros esame priversti pasakyti, kad jiems nebegalime mokėti atlyginimo ir jie turės ieškotis darbo kitur. 

Kažin kiek jų pavasarį galės ir norės pas mus sugrįžti?“ – dūsavo direktorė.

Vasaros uždarbio užteks 

100 metrų nuo jūros esantis 100 kambarių „Žuvėdros“ viešbutis žiemą veiklos nutraukti nesiruošia. 

„Nebūtų teisinga lyginti Šventojoje ir Palangoje arti jūros esančio viešbučio padėtį. Bet kokiu atveju viešbučių paklausa Šventojoje mažesnė. 

Mes visą vasarą buvome užsipildę, o rugpjūtį užimtumas buvo beveik maksimalus – siekė 98 proc. Todėl lašinukų per vasarą užsiauginome tiek, kad jų užteko neplanuotai didelėms energijos sąskaitoms sumokėti ir dar liko atsargų žiemai. 

Ne sezono metu kurorto viešbučių užimtumas yra toks, kad visi jie dirba nuostolingai. 

Tačiau šie nuostoliai kompensuojami iš vasaros uždarbio, o viešbučiai veikia ištisus metus norėdami išsaugoti darbuotojų kolektyvo branduolį“, – kalbėjo „Žuvėdros“ vadovas Kristupas Šliogeris.

Viešbučio direktoriaus teigimu, tokiose išlikimo lenktynėse svarbiausia, kas kiek gali pataupyti. 

„Žuvėdroje“ įrengta autonominio šildymo oras–vanduo sistema, kuri leidžia šildymą išjungti aukštuose arba net atskiruose neužimtuose kambariuose.

Taupys, kur galės 

Ne sezono metu veiks ir kitas vienas didžiausių Palangos viešbučių – „Vanagupė“, kuriame yra 100 numerių. 

Pasibaigus vasarai darbo dienomis bus atjungiama viena iš dv iejų baseinų ir pirčių zonų, visos įprastos elektros lemputės keičiamos į taupiąsias. 

Žiemą „Vanagupė“ išjungia elektrą ir mažina šildymą viename viešbučio korpuse, kurio prireikia nebent savaitgaliais. 

Tačiau net dirbant tokiu režimu vidutiniškai per parą rugpjūčio mėnesio tarifu elektros energija ne sezono metu viešbučiui vidutiniškai kainuoja beveik 1,3 tūkst. eurų.

Viešbutis šildomas biokuru. Žiemos mėnesiais per parą reikia sudeginti toną granulių, kurios dabar pabrangusios daugiau nei tris kartus ir kainuoja 470 eurų už toną. 

„Žiemą vien elektra ir šildymas per parą vidutiniškai kainuoja 1770 eurų. 

Vadinasi, norint sumokėti tik už energijos sąnaudas viešbutyje kasdien vidutiniškai turi būti užimta po 12 numerių“, – apskaičiavo „Vanagupės“ vadovė Giedrė Rudienė. 

Rugpjūtis kurortui pažėrė keletą rekordų 

Rugsėjo viduryje Palangoje oficialiai pasibaigus vasaros sezonui verslininkai pripažįsta, kad šią vasarą dalį poilsiautojų nuviliojo šiemet plačiai atsivėrę užsienio šalių kurortai.

Tačiau šį sezoną vasarotojų užteko ir Lietuvos pajūriui. Poilsiautojų srautus Palangoje geriausiai iliustruoja tai, kiek mieste buvo sunaudota vandens, išvežta šiukšlių ir surinkta lėšų už automobilių stovėjimą. 

Nuo rugsėjo 16-osios į Palangą automobiliais galima važiuoti jau drąsiai, nes jų stovėjimas iki pavasario vėl nemokamas. Šį sezoną už automobilių stovėjimą kurorto savivaldybė surinko per 100 tūkst. eurų daugiau nei pernai ir pasiekė rekordinę sumą – vieną milijoną 20 tūkst. eurų. 

Pagal šį rodiklį, palyginti su praėjusia vasara, birželį ir liepą Palanga sulaukė mažiau svečių, tačiau karštąjį rugpjūtį už automobilių stovėjimą buvo surinkta beveik 370 tūkst. eurų – 90 tūkst. daugiau nei pernai už tą patį mėnesį. 

Kad poilsiautojų srautams didžiausią įtaką daro saulėtos ir karštos dienos, įrodo ir vandens sunaudojimas. Birželį ir liepą bendrovė „Palangos vandenys“ pardavė 55 tūkst. kub. m vandens mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Bet rugpjūtį beveik visi šie praradimai buvo kompensuoti – vandens buvo sunaudota 256 tūkst. kub. m – 40 tūkst. daugiau nei pernai.

Trys vasaros dienos pasižymėjo ir rekordais – pirmą kartą per bendrovės istoriją vandens sunaudojimas per dieną pasiekė 11 tūkst. kub. m. Ilgąjį Žolinės savaitgalį dvi dienas buvo parduota net po 11,4 tūkst. kub. m vandens. 

Kad birželį ir liepą Palanga sulaukė mažiau poilsiautojų nei pernai, liudija ir iš miesto išvežtos mišriosios atliekos. Per pirmuosius du vasaros mėnesius kurorte sukauptos 2558 tonos šiukšlių – 410 tonų mažiau nei pernai. 

Bet paskutinį vasaros mėnesį mieste atliekų buvo surinkta 1620 tonų – 80 tonų daugiau nei pernai. Vasaros pabaigoje gerokai daugiau žmonių buvo paplūdimiuose ir kurorto gatvėse – iš miesto viešųjų vietų buvo išvežta beveik 2 kartus daugiau šiukšlių nei praėjusių metų rugpjūtį.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šią vasarą Palanga sulaukė ne ką mažiau poilsiautojų nei praėjusiais metais, tačiau verslininkų pelną tarytum vienu karvės lyžtelėjimu nubraukė į neregėtas aukštumas pakilusios energijos kainos.


Į viešbučių su didžiausiais atlyginimais penkioliktuką pateko tik keturi viešbučiai, įsikūrę ne Vilniaus mieste, o kurortuose – „Preilos Vėtra“ Neringoje (1505 eurai),  „Palangos žuvėdra“ (1384 eurai), „Pušų paunksmė“ (1239 eurai) bei „Medūza“ (1232 eurai) Palangoje. 


3 milijonai eurų už 4 žvaigždučių viešbutį Smilčių g. Palangoje, kiek mažiau – už 4 žvaigždučių viešbutį Bazilijonų g., Vilniuje, įspūdingas poilsio ir pramogų kompleksas Birštone atsieitų 2 milijonus, tiek pat kainuoja viešbutis Utenoje.


Šventoji turės naują, modernią miesto aikštę pačioje miestelio širdyje.


Keliautojų į Palangą iš šalies sostinės mažėja. Arba tiesiog keliaujama autobusais, traukiniais arba nuosavu transportu, nesirenkant pigesnių kelionių, nes pigūs vežėjai skundžiasi, kad teksią net verslą uždaryti.  


Palangos sporto kompleksas duris atvers ateinantį savaitgalį

"Palangos tilto" informacija, 2014 04 03 | Rubrika: Miestas

Olimpinėms, Europos ir pasaulio žaidynėms besirengiantys sportininkai Palangoje pagaliau turės treniruotėms skirtą erdvę: balandžio 12 d. duris atvers tarptautinius standartus atitinkantis universalus sporto kompleksas, savo architektūrine forma primenantis lūžtančią jūros bangą. Jame galės vykti ne tik įvairiausi sporto, bet ir pramoginiai renginiai.


„Kai mokaisi, daugelis laukia tos dienos, kada baigsis visi vargai mokykloje. Tačiau kai ateina toji diena, visiems sunku su ja atsisveikinti. Tai sukelia nostalgiją ir gilius prisiminimus“, – kalbėjo prieš metus mokyklą baigusi Agnesa Kenešytė.


Šie metai Palangos viešbučiams buvo žymiai geresni: buvo sulaukta daugiau klientų, viešbučiai dažnai neturėjo laisvų kambarių, o klientai nebuvo tokie šykštūs kaip kavinėse ar baruose.


"Baltijos“ pagrindinės mokyklos direktorius Alvydas Kniūkšta, prieš Rugsėjo 1-ąją kalbėdamas su „Palangos tilto“ žurnalistu apie priežastis, kodėl šiemet mokyklos duris pravers mažiau mokinių, nurodė ir „neprekinę“ mokyklos išvaizdą – mokiniai ir jų tėveliai savo vaikus labiau veržiasi leisti į gražiai atrodančias mokyklas.


Miesto valdžia “Litesko” sąskaitų nemato

Šarūnas Vaitkus, Palangos miesto savivaldybės meras, 2010 06 18 | Rubrika: Miestas

Savo gyventojus atstovaujančios Ukmergės rajono pavyzdys mūsų miesto valdžiai įspūdžio nepadarė. Ten pati savivaldybės taryba, nelaukdama jokių apklausų, nutraukė sutartį su jų šilumos ūkį išsinuomavusia bendrove.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius