Nors leidimo neišduota nė vieno, čeburekų ir žuvies pardavėjai paplūdimyje neršia

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Palangos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai vasara – darbymečio metas. Nuo liepos 1 dienos atlikta apie 150 patikrinimų. Patikrinti visi paplūdimio paviljonai, per 30 sezoninių kavinių, užkandinių, 14 nuolatinių kavinių, eilė sezoninių kioskų Palangoje ir Šventojoje. „Surašyti 44 sprendimai dėl produktų teikimo rinkai uždraudimo, 5 subjektų veikla buvo sustabdyta nustačius grubius teisės aktų pažeidimus. Už nustatytus pažeidimus nuo metų pradžios skirtos 49 baudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą“, – „Palangos tiltui“ sakė VMVT Palangos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkė-valstybinė veterinarijos inspektorė Virginija Grigalauskienė.
– Kokia yra VMVT Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vasara?
– VMVT Palangos VMVT darbuotojų kaip ir visos VMVT tikslas – apsaugoti vartotojus nuo maisto grandinėje tykančių pavojų. Dabartiniai vartotojai yra daug reiklesni nei ankstesnioji karta ir nori turėti didesnį geresnės kokybės ir maistinės vertės maisto produktų pasirinkimą.
Palangos VMVT veikla yra specifinė tuo, kad daugumos maisto tvarkymo subjektų veikla yra sezoninė – iš esamų 698 negyvūninio maisto tvarkymo subjektų 349 sezoniniai subjektai, kas sudaro 50 procentų, todėl ir tarnybos darbų krūvis gerokai padidėja vasaros sezono metu. Palangos VMVT kontrolė apima ir Šventąją. Be to, vasarą būna daug neplaninių patikrinimų: gavus vartotojų skundus, prašymus dėl Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo išdavimo pradedant naują veiklą, renginių, švenčių metu.
– Kaip dažnai sezono metu VMVT Palangos darbuotojai dirba „kojomis“ – tikrina turgavietę, maitinimo įmones?
– Tikrinimas vyksta visus metus, tačiau vasaros sezono metu krūvis labai išauga. Kasdien patikrinimus atlieka trys inspektorių komandos, atliekami keturi-devyni patikrinimai per dieną. Abi turgavietes patikrinome jau birželį.
– Kaip ir kas parenka ką ir kada tikrinti?
– Tikrinimai vyksta pagal metų pradžioje sudarytus metinius veiklos ir kontrolės planus, kurie sudaromi atsižvelgiant kokiai rizikos grupei priskirta subjekto veikla, įvertinta pagal nustatytus kriterijus po paskutinio patikrinimo. Valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės dažnumas mažos rizikos maisto tvarkymo subjektams – 1 kartą per du metus, vidutinės rizikos – 1 kartą per metus ir padidintos rizikos – du kartus per metus.
Kaip ir minėjau, didelę patikrinimų dalį sudaro neplaniniai patikrinimai, kurie gali būti pagal prašymą, pagal gautą iš kitų institucijų informaciją ar pagal gautus skundus, patikrinimai renginių, švenčių metu.
– Kokios patikros kokių įmonių buvo atliktos per paskutines dvi savaites? Kokie rezultatai?
– Nuo liepos 1 d. atlikta apie 150 patikrinimų. Patikrinti visi paplūdimio paviljonai, per 30 sezoninių kavinių, užkandinių, 14 nuolatinių kavinių, eilė sezoninių kioskų Palangoje ir Šventojoje. Abi turgavietės tikrintos birželį.
– Ar kurorto verslininkų atsakomybė dėl maisto kokybės, tinkamų maisto produktų sąlygų pastaruoju metu išaugo?
– Už kokybišką ir saugų maisto tvarkymą atsakomybė tenka verslui. Dalis kurorto verslininkų atsakingai žiūri į higienos, maisto kokybės reikalavimus, tačiau yra dalis verslininkų, kurių įmonėse pažeidimai kartojasi ir kurie nesistengia, kad maisto ir paslaugų kokybė gerėtų.
Tegul kalba faktai: 2016 metais patikrinimų skaičius, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, sudaro 55 proc.
Atlikome analizę, kuri rodo, kad toks didelis pažeidimų skaičius atsiranda dėl įvairių priežasčių:
pirma, pusę subjektų veiklą vykdo tik vasaros sezono metu, patalpos yra nuomojamos, į jas nenorima investuoti, po žiemos pradedama veikla tinkamai nepasiruošus; antra, naudojama įranga pasenusi, susidėvėjusi; trečia, ūkio subjektuose nuolatinė darbuotojų kaita kiekvieno sezono metu; ketvirta, netinkamai atliekami higienos žinių mokymo kursai subjektų darbuotojams.
– Kokios numatytos baudos už maisto produktų higienos, ženklinimo, laikymo taisyklių pažeidimą?
– Nuo 2016 metų balandžio 1 dienos įsigaliojo naujas Administracinių nusižengimų kodeksas, pagal kurį baudos dydis nustatomas pagal specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pagal naująjį ANK baudos pagal atskirus straipsnius padidėjo. Pavyzdžiui už nelegalią prekybą baudos dydis anksčiau buvo pusę 7 Eur (pusę minimalios baudos), šiuo metu – 30 Eur (pusę minimalios baudos.
– Kokie pažeidimai yra būdingiausi sezono metu?
– Daugiausia nustatoma bendrųjų higienos pažeidimų: neužtikrinama patalpų, įrangos priežiūra. Pasitaiko, kad dalis produktų be ženklinimo rekvizitų, su pasibaigusiais galiojimo terminais, nevykdoma savikontrolė, netinkamas maisto atliekų tvarkymas.
– Ar galite pasidalinti jų statistika?
– Per pirmąjį šių metų pusmetį taikytos poveikio priemonės: surašyti 44 sprendimai dėl produktų teikimo rinkai uždraudimo, 5 subjektų veikla buvo sustabdyta nustačius grubius teisės aktų pažeidimus. Už nustatytus pažeidimus nuo metų pradžios skirtos 49 baudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.
Šiemet Tarnyba gavo ir ištyrė 27 vartotojų skundus, iš kurių 8 pagrįsti.
– Ką atsakytumėte tiems, kurie teigia, kad mažame mieste informacija apie patikras „nuteka“?
– Ūkio subjektų veiklos patikrinimai atliekami iš anksto neįspėjus pagal viršininko pavedimą atlikti ūkio subjekto patikrinimą. Visi darbuotojai yra pasirašę konfidencialumo laikymosi pasižadėjimą.
Aišku, visada išlieka žmogiškasis faktorius – pažįstami, kaimynai, draugai, todėl sunku garantuoti už visus darbuotojus. Neturiu konkrečių įrodymų ir norisi tikėti, kad informacija „nenuteka“ .
– Ką VMVT Palangos teritorinis padalinys daro veiklos skaidrumui užtikrinti?
– Kartą metuose vyksta mokymai, susiję su tarnybinės etikos ir antikorupcinio elgesio standartų ugdymu ir laikymusi. Yra sudarytos sąlygos verslo ir visuomenės atstovams anonimiškai pranešti apie korupcinio poveikio veikas VMVT sistemoje. Po kiekvieno patikrinimo ūkio subjektai gauna anketas iš Ūkio ministerijos, kuriose vienas iš klausimų yra „Ar tikrintojai tiesiogiai arba netiesiogiai prašė atlygio“. Per 2016 m. iš Palangos miesto savivaldybės maitinimo veikla užsiimančių įmonių Ministerija gavo 35 anketas – daugiausia iš visų Lietuvos savivaldybių, kurias perdavė mūsų centrinei tarnybai. Tenka pasidžiaugti, kad į šį anoniminės anketos klausimą atsakymas buvo neigiamas.
Palangos VMVT, kad veikla būtų skaidresnė, inspektoriai apie dienos patikrinimus, kuriuos turės atlikti, sužino tik ryte, stengiamasi, kad į tą patį subjektą eitų vis kiti inspektoriai. Tie, kurie turi artimų ryšių su tikrinamo ūkio subjekto darbuotojais, patys nusišalina nuo patikrinimo.
– Ar buvo šią vasarą registruota gyvūnų laikymo pažeidimų? Kokie tai buvo atvejai?
– Per šį vasaros sezoną buvo gauti trys gyventojų pranešimai apie gyvūnų augintinių (šunų) nepriežiūrą. Pasitvirtino du, nustatyta, kad šunys buvo seni, negydomi, neprižiūrimi. Nurodyta kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją dėl veterinarinės pagalbos suteikimo, bet jiems tai daryti atsisakius rekomenduota kreiptis dėl priežiūros į UAB „Nuaras“.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai veterinarijos gydytojas netgi turi vykti pašerti gyvulius, kol jais bus tinkamai pasirūpinta: balandžio mėnesį buvo gautas pranešimas iš Palangos policijos pareigūnų apie be priežiūros keliu prie Palangos oro uosto besiblaškančią telyčią. Pradėję ieškoti nustatė, kad ūkinių gyvūnų laikytojas garbaus amžiaus – 93 metų – yra Palangos miesto ligoninės slaugos skyriuje, gyvuliai palikti prižiūrėti sūnui, kuris nesirodė namuose. Teko mums pasirūpinti gyvuliais, kol atradome šios problemos sprendimo būdą.
– Ar čeburekų prekeiviai ir gamintojai buvo tikrinami šiemet? Ar čeburekai, pardavinėjami paplūdimyje, – aukštos kokybės?
– Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais, mūsų tarnyba bendradarbiauja su Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus pareigūnais ir Palangos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojais. Kartu vykstame į patikrinimus išaiškinti prekybos taisyklių pažeidimus ir prekeivius, užsiimančius nelegalia prekyba, dažniausiai prekyba rūkyta žuvimi iš valčių ir prekyba čeburekais. Centrinėje gelbėjimo stotyje reguliariai yra skelbiama informacija apie tai, kad nebūtų perkama nelegali produkcija, nes maistą pardavinėjantys prekiautojai negali užtikrinti higienos ir maisto kokybės reikalavimų. Nežiūrint to, daug poilsiautojų nekreipia į tai dėmesio ir linkę rizikuoti savo ir savo artimųjų sveikata. Į Palangos VMVT nesikreipė nei vienas prekiautojas, norintis užsiimti išnešiojamąja prekyba ir nesame išdavę nei vieno leidimo šiai prekybai.
– Į ką dar atkreiptumėte dėmesį?
– Noriu atkreipti poilsiautojų ir Palangos miesto gyventojų dėmesį, jog nebūtų abejingi ir patys rūpintųsi savo sveikata.
Primename dėl nelegalios prekybos paplūdimiuose: pirkdami čeburekus, nešiojamus paplūdimiuose, rūkytą žuvį iš valčių, vartotojai rizikuoja savo ir savo artimųjų sveikata. Yra visą parą veikiantis nemokamas tel. 8 800 40 403, kuriuo galima pranešti apie pastebėtus pažeidimus.