Aktualios naujienos

„Žaliosiose europiečių atostogose“ – žvilgsnis į pajūrį
„Žaliosiose europiečių atostogose“ – žvilgsnis į pajūrį
Šeštadienį palangiškių ir miesto svečių dėmesį traukė jau dešimtosios kurorte organizuojamos „Žaliosios europiečių atostogos“....
Akistata: auksakalys ir gintaras
Akistata: auksakalys ir gintaras
Rugpjūčio 25 d. 17 val. Palangos gintaro muziejuje atidaroma jungtinė Lietuvos auksakalių paroda „GoldsmithMeetsAmber“ („Akistata: auksakalys ir...

Nuomonės;

Arūnas Milašius  Andriaus Ufarto nuotr.
Arūnas Milašius Andriaus Ufarto nuotr.

Arūnas Milašius. Pandemija pakeis Palangą ir Druskininkus – poilsiautojai bus nebereikalingi

Kiekvienas, nepamirštantis pažvelgti pro langą, supranta, kad gyvenimas pasikeitė ir per keletą savaičių teko įsisavinti naujas vertybes ir gyvenimo būdo kriterijus.

Esant dabartinei situacijai, kai ketinama uždrausti menkių žvejybą ištisus metus, kai žvejai prakalbo apie pasiryžimą pjaustyti savo laivus ir trauktis iš verslo, Palangos savivaldybės pradedamas antras Šventosios uosto atstatymo etapas, iš esmės skirtas žvejams, iššoko kaip Pilypas iš kanapių. Vieni sveikina tokį ryžtingą žingsnį, kiti sako...


Viešosios paslaugos, už kurias atsakinga vietos valdžia, neturėtų būti pelno darymo objektas, įsitikinę merai, primygtinai raginami mokesčių mokėtojų pinigais sukurtą infrastruktūrą perduoti valdyti privačiam verslui. Vidurvasarį savivaldybes pasiekė Konkurencijos tarybos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Viešųjų pirkimų tarnybos grėsmingas raštas, kad, jei...


Kai Ruslanas, buvęs Telšių kunigų seminarijos seminaristas, ultramaratoninkas, parašė, kad netrukus į interviu vietą Klaipėdos senamiestyje atbėgs, sekundei suklusau: „Atbėgs ar visgi atskubės sparčiu žingsniu?“ Buvęs klierikas mėgsta risnoti ir Palangoje.


Valdžia visais varpais skalambija, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, kad skurdo lygis mažėja, atlyginimai auga, pensijos taip pat. Tai turėtų būti gera žinia emigrantams: grįžkite į savo tėvynę ir džiaukitės pagerėjusiu gyvenimu. Bet ne visi emigrantai tiki gerais valdžios ketinimais ir pažadais. Pakanka sugrįžti trumpų atostogų ir savo akimis pamatyti kuo kvėpuoja tėvynainiai.



Dvyliktuoju Palangos garbės piliečiu tapęs, ilgametis Šventosios parapijos klebonas Vidmantas Gricius sako, kad dar „karštą“ apdovanojimo ženklą laiko garbingiausioje vietoje. Iš prigimties santūrus kunigas šį palangiškių sprendimą vertina itin džiugiai, bet nuopelnais skuba dalintis su visais šventojiškiais, palangiškiais...


Lietuva įžengė į 30-uosius nepriklausomybės metus, ir jaunoji karta tik iš tėvų ar senelių pasakojimų ar senų, juodai baltų video juostų, tegirdi, koks buvo kelias į laisvę. Kas TĄ baisiąją sausio naktį gynė Aukščiausią tarybą (dabar – Seimą), ko gero, iki šiol prisimena sodrų, išskirtinį joje mišias laikiusį ir, sovietų tankams džeržgiant netoliese...


Trumpai atsipūtęs po visų teismų, kuriuos pavyko laimėti, 61 metų Raimundas Palaitis, buvęs Palangos meras ir vidaus reikalų ministras, atsiraitojo rankoves ir kibo į Savivaldybės tarybos rinkimus su visuomeninio rinkimų komiteto „Palangiškiai“, sudaryto pabirusių kurorto liberalų pagrindu, vėliava. Tačiau, barkšt, ir kova baigta: dėl tariamai skirtingų komiteto...


Kartais pareigingai stoviu gatvėje ant šaligatvio laukdama, kada pro mano nosį prašvilps autobusas, ir aš saugiai galėsiu pereiti gatvę. Tačiau kartais, nė neatsigręždama, skuodžiu į kitą gatvės pusę. Žinau, kad taip rizikuoju savo gyvybe... Šis nutrūktgalviškasjausmas - suspėsi ar nesuspėsi - atsirado visai nesenai, ir tai yra rizikinga: gali nebesuspėti...


Telieka atsidusti: „Dabar tokių knygų neleidžia“. Neapsimoka. Net logiškai suvokiant, kad gėrio nebūna be „nuoklypių“, o anekdotai, epigramos, parodijos, agitbrigados visus ir visas klipatėles išgydo – nuo pagundų „teršt“ švarėjančio gyvenimo takus. Juk tautosakiniuose „talmuduose“ atvirai pasakyta: „Kas...


Netikėti man pačiam, tačiau stebuklingai dėsningi gyvensenos pokyčiai ir visokeriopas stiprėjimas prasidėjo 1999 metų rugsėjį, kai, išeidama į atsakingą darbą „Sodros“ Palangos skyriuje, kurį ir bendradarbius vis šiltai prisimena mano 47 metai žmona Vladislava Marija ištiesė man dirželį – svarbiausiąjį „šunvadybos“ atributą: „O...


Gyveni žmogus svajingai ir spalvingai, tad ir prasmingai – kai nenusigyveni dvasiškai. Kai siela jauti mus mylinčią gegužę spinduliuojantį gyvenimą. Lauki. Tikies. Liūdi. Pralaimi... Ir pralaimėdamas – laimi. Visada yra gerbtinas galutinis rezultatas. „Arba – arba“.


Dabar – kiti laikai. Reikia, „seneli, gyventi turtingai, o ką?“ – šio rugsėjo išvakarėse pasakė Saulėtekio tako ... aštuonmetė ir vėl „įsikniaubė“ į „planšetinį“.


„Lokatoryno“ garažų kiemuose-celėse dažnai susibūriuoja vyrai. Jie visais laikais turi bendrų temų „Pasaulinio kompaso“ kryptimis. Pasaulėžiūra, nauji automobilių modeliai, valstybės valdymas, naujausi anekdotai(rusiški anekdotai ir keiksmažodžiai madoje ir dabar), „mergotyra“, futbolas ir krepšinis, vakarykščių išgertuvių ir...


„Jau kai mes tenai nuėjom, ir Mėnulis nutrupėjo“. Kaip ir kurortinė vasara. Kaip molingas jūros skardis. Vėjinių malūnų sparnai tarp Vydmantų–Rūdaičių prieš septynias mostelėjo virš Vaineikių miško priejūriais Saulę ir Užronžių pievomis lėtai plūduriavęs sidabrinis rūkas akimirksniais virto pasakiškai saulėtomis ažūrinėmis užuolaidomis.


2020 metų rugsėjo 6-ąją visi kas gyvi Lietuvoje, kas dar neabejingi sakytinei-rašytinei-dainuotinai meninei kūrybai minėsime poeto, drąsaus savanorio (ir nesavanorio!) kareivio, jūreivio Klaipėdos žvejybiniame laivyne Povilo (Pauliaus) Širvio 100-ąsias gimimo metines. Šis vyras valdė didelius lobius, kurie tebešildo kiekvieno lietuvio likimą. Iš kartos į...


Nors kai kam pražilo ūsai, bet dar menasi Bebrusai

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2018 09 06 | Rubrika: Nuomonės

2007 metų spalio 19-osios dienos „Šeimininkės“ laikraščio numeryje perskaičiau širdžiai malonias ir Palangos 2018-ųjų vasaros smėlynų kaitrose gerbtinos Reginos Stundienės eilutes straipsnyje „Keramikų meilės sakmės Bebrusuose“: „Ežerų akimis besižvalgančio Molėtų krašto gražuolių Bebrusų pakrantė kadaise susemdavo visos šalies...


Pagaliau iš visos širdies ir net kaip žmoną pabučiavau Ąžuolą su laiko nujuodintu paukščių inkilu, kurie jau net 33 metus laimina kiekvieną mano ir mūsų kelionę iš Palangos į Klaipėdą ir atgal. Tas ąžuolas, – gaila, jau turintis ir sausšakių, – yra tarp paskutiniųjų iš didelio ąžuolyno šeimos brolių, kuriuos reikėjo...


Pastarąjį pusmetį man labai daug padeda Palangos asmens sveikatos priežiūros centro, kuriam vadovauja Jūratė Mikutienė, kolektyvas. Čia visiems durys greit neužsivers. Sąžiningoji medicina Palangoje – tikrai dar ne pamotė.


Ne tik šiemet mano, mūsų geroji „Šilų dvasia“, biologijos mokytoja ir iškili muziejininkė Elena Burdulienė, ir ne tik Šaukėnuose tikrai nemirs. ... ir kitąmet nemirs. ... ir po dešimties metų. ... ir po 2050-ųjų. ... net ir 2100-aisiais, 2118-aisiais, ir ilgiau...


Praėjusio kovo viduryje Palangos prieigose buvo gyva kaip Ventės rage, prie zigzaginių gaudynių paukščių žiedavimo stotyje, kai nesuprasi, kas, kur, kaip čirškia, kleketuoja, čirena, ūžia, kala, dūzgia vientisas, didus gyvybės gausmas erdvėse ir vandenyse. Bundančios Palangos garsai. Panašiai visomis kompaso kryptimis Palanga gyvena vidurvasarį.


Dailininkė Reda Rimkutė-Ščerbakovienė, ką tik grįžusi iš Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ dailininkų plenero „Auksinio elnio dvare“ (vyko Luokės seniūnijoje), teigė esanti truputį pavargusi, nes plenerai – itin intensyvus kūrybinis darbas, reikalaujantis ne tik dvasinių, bet ir fizinių jėgų. Pora dienų poilsio, ir liepos penktą dieną ji, kartu su...


Klaipėdos universiteto architektūros, dizaino ir dailės katedros vedėjui prof. dr.Petrui Grecevičiui šiandien pats didžiausias džiaugsmas, kai jo studentai, realizavę savo projektus, yra laimingi, jie šypsosi, yra žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.


Svečiui Lietuvos pajūrio „Smėlynų malūnai“ ir krištolinės erdvės su Dangumi, atsispindinčiu net jūros dugne, su gausybe tarp Nidos prie Kuršių Marių jūrinių „dvivandenių“, ir Nidos Latvijos teritorijoje,valandžiukęeinant link Papės rezervato nuo Būtingės terminalo yra laisvojo, žemiškojo Rojaus siekiamybė ir galimybės pailsėti, susilieti –...


Dvi ryškias sentencijas apie savijautą yra palikęs šviesios pagarbos, fanatiškai talentingas Palangos-Anaičių apylinkių augintinis, pirmasis dabar vertinamo menininkų sambūrio „Mostas“ prezidentas Edvardas Žiba.


Jau ketvirtas pavasaris, kai mamos dovanotą gėlę – pelargoniją – išnešu į lauką. Noriu, kad ši paaugtų, sustiprėtų, pasilepintų saulės spinduliuose. Pelargonija – ne tik gražius žiedus užauginantis augalas.Jis – mano draugas, –mamos nebėra (iškeliavo į savo kalnelį), o pelargonija gyvenamano namuose...


Balandžio 2 d, antrąją Šv. Velykų dieną, Palangos miesto gyventojai ir svečiai buvo kviečiami dalyvauti kasmetiniame žygyje „Gintaro kelias“ ir akcijoje „Riedam“ bei pasirinktu būdu įveikti maršrutą Palanga – Šventoji. Šis renginys skirtas paminėti 1921 m. kovo 30 d. Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos. Kasmet žygyje...


Šalčio sukaustyta jūra nebeįstengia savo vandenis nešti tolyn. Atsitrenkusi į ledo luitus, savo dusliu alsavimu išgąsdinusi ne vieną praeivį, ji pagaliau paklūsta gamtos dėsniui (šąlantis vanduo plečiasi) ir, susitaikiusi su likimu, taikingai nurimsta. Visa ši gamtoje (ir ne tik joje) atsiradusi sumaištis man, tik prieš mėnesį laiko sugrįžusiai...


Niekas negali paneigti, kad tarp karių, palaidotų kapuose, pažymėtuose tarybine atributika, nebuvo sadistų ar žudikų, kurie 1941 m. birželio 24-osios naktį Telšių rajono Rainių miškelyje nukankino mūsų 76 Lietuvos piliečius. Ar galite įsivaizduoti, kaip atrodytų, jei vietoj kapų ir tarybinės atributikos miesto centre stovėtų pastatas, kurio viduje būtų kryžius Lietuvos istorijai...


Taip jau gyvenime būna: kartais per kvailiausius užsiėmimus (sprendžiant kryžiažodį) surandi tai, ko galbūt ieškojai ne vieną dieną. Interneto puslapyje ieškodama senovės baltų mitologijoje man reikiamo deivės vardo, suradau Marijos Gimbutienės rašytus žodžius: „Tiek vertas gyvenimas, kiek einame per jį su viltimi ir meile“. Šis, testamentinis lapelis...


Kaskart sustoję prie Naujųjų metų slenksčio mąstome: kažin kokie jie bus mums, mūsų artimiesiems, vaikams?.. Ir kiekvieną sykį, tartum plaktuku į širdį sau prikalame pačias slapčiausias mintis ir svajones. Manome, bėdos, kurios metų tėkmėje vienaip ar kitaip neaplenks nė vieno, – prabėgs pro šalį, mūsų sveikata, kaip tas Bekingemo rūmų sargybinis, –nejudės nė...


Šiandieninis britas iš esmės nežino dviejų dalykų – kas jo laukia po mirties ir... breksit‘o. Humoras telieka humoru, tačiau jei pirmasis dalykas sekuliarizuotus britus domina mažiausiai, tai netikėtai visą pasaulį prieš pusantrų metų sukrėtęs jau bebaigiamas įtikėti politinis įvykis įnešė nemenkos sumaišties ir nežinomybės. Ir ne tik britams....


Kol dar neįsisiūbavo dabartinės valdžios aparato agitacinis vajus dėl dvigubos pilietybės, o tai gali nevalingai daryti įtaką mūsų jausmams, siūlau visiems pamąstyti – Lietuvai reikalinga ar ne dviguba pilietybė.


Žmogų priima pagal rūbą, palydi pagal protą – byloja sena patarlė. O kaip mus priima Palangos miestas?


Saulė, įkritusi į akvarelinius dažus,šaiposi iš tų, kurie sėdi ten, žemai, laukdami kada ji pagaliau pasirodys.


Jau keletą savaičių intensyviai žiniasklaidoje bei socialiniuose puslapiuose Všį futbolo klubo „Gintaras“ vadovas Marselis Balasanovas bei Všį „Palangos sambo akademija“ vadovas Ernestas Doržinkevičius reiškia nepasitenkinimą Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimais bei Palangos sporto centro darbu (apie tai rašė ir „Palangos...


Baltasis Čekiškės bokštas, link kurio veda mano širdis

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2017 08 24 | Rubrika: Nuomonės

Valstybė yra ta, kurią ir sapnuose glostysi, kurios Upę ir pievas mintimis braidysi, kurios žodžių, tradicijų, skanių sriubų ir kepinių, turgaus bruko akmenų, žmonių vaivorykštinių nuotaikų, vestuvinių saldainių, laukiant kelyje ant šventoriaus „zomato“ kiekvieno namo langų, vaikų susitarimų ir kai kada apsigavimų, net ištikimo, ševlniaširdžio...


Susidomėjęs studijuoju, pamažu analizuoju, bandau susisteminti ir įterpti savą egzistencinę patirtį tarp neabejotinai vertingos žurnalisto-erudito Arvydo Praninsko neseniai išleistos knygos „Pokalbiai su A.“ minčių ir eilučių (leidykla „Žuvėdra“ Vilniuje, 2017 m.). Skaitymo – ne vienai dienai.


Jeigu kam rūpėtų, ką prasmingesnio aš veikiu 2017-ųjų metų liepos 16-26 dienomis, atsakau nemeluodamas ir nevaidindamas: „Miriau“. O kam pirmučiausiai turėčiau padėkoti, kad nenumiriau ir teberašau šias eilutes?


Šešiamečio Iževsko (Rusija) gyventojo Aliošos žūtis po automobilio ratais, kur berniuko kraujyje buvo surastas alkoholis (2,7 promilės),šokiravo ir visko mačiusius teisėsaugos organus. Visuomenė ir pakartotiniam tyrimui (ekshumacijai) pasirengę tėvai laukia nepriklausomos ekspertizės išvadų. Šis pretendento neturintis įvykis įvyko svetimoje...


Didysis M. K. Čiurlionis iš Palangos irgi dar neišėjo

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2017 06 26 | Rubrika: Nuomonės

Visada ir visur einančiojo žingsnį ir žvilgsnį sustabdo Paslaptimi dvelkianti, todėl labai gundanti, laiko ir orų egzaminus išlaikiusi iškaba, savaime pasipuošusi plona žalios, melsvos arba rudos spalvos plėvele, kuri žmonėse vadinama „patina“. Ak, kaip ji puošia, senovę atspindi varinių, žalvarinių, bronzinių dirbinių paviršius ir tuo pačiu saugo...


1965–1967 metais mes buvome kurso draugai tuomečio, ordinais apdovanotojo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Istorijos-filologijos fakultete, studijuojant lietuvių kalbą ir literatūrą. Studijuojant ir studentaujant, keiksnojant tarybinę santvarką ir saugumiečius, pametant blaivios nuovokos ir žinojimo, kokia kalba kalbėjo mūsų mamos, senelės, kokius darbus dirbo jų vyrai –...


Praėjusių metų pabaigoje Palangos kurorto muziejus įsikūrė istorinėje atnaujintoje viloje „Anapilis“. Toje pačioje, kuri apipinta įvairiomis legendomis, neapleidžiančiomis ir vis traukiančiomis praeivius iki šiol. Atrodo, tokioje aplinkoje tinka eksponuoti ir istoriją menančius daiktus, kurie taip pat tikėtina susiję su ne viena legenda. Apie muziejų, jo veiklą kalbėjomės su...


Gyvenimas, – ačiū jam, – buvo ir tebėra visaspalvis, dainingas, sklidinas vasariškų aistrų, ir ne tik klaustukų, bet ir atsakymų, kurie žinia, į Atminties aruodus įteka lėčiau negu Lietuvos upės į Baltiją, net prireikia kelių dešimtmečių, kol patenkini smalsumą, Pažinimo skrynią, bet...


Kai biologinis laikrodis pradeda tiksėti ne mūsų naudai, privalu pasirūpinti savo užtarnautu poilsiu – senatve.


Sporto klube bendraudama su čia dirbančia senjore ponia Danute išgirdau žodžius, kurie ilgam įstrigo mano atmintyje. Kalbėdama apie dabartinį žmonių susvetimėjimą, negandas, kurios tarsi lavina nesustodamos ritasi per pasaulį, išmintingoji senolė įvardino jų atsiradimo priežastį: „Žmonės užmiršo savo Angelą Sargą. Angelai nebeturi darbo“.


Atgaivinu prisiminimus iš 1967 metų kovo vidurio Kulautuvoje, kai Nemunu čežėdamos, tarsi sausi šiaudai, link Baltijos jūros plaukė ledų lytys, ižas, anapus – senovinė, miniatiūrinė Zapyškio šventyklėlė, o nuotraukoje – mes, linksmi Vilniaus universiteto bendrakursiai, negalvojome nei apie šaltus skersvėjus, nei apie ligas, nors aš tada...


Jeigu nori pajusti artėjančių 2017-ųjų šventų Velykų džiaugsmo akcentų, pamatyti nemeluotas dangiškas grožybes, jūros ir erdvių sanglaudą savo žemiškoje kelionėje, – prašau, pradėk už Naglio aukštumėlės. Visai netoli. Tik iki „Dviejų kosmosų“ ribos, skiriančios didžiąją „Smėlio valstybę“ į moterų ir vyrų pliažus. Dabar tai...


Dabar jau net sunkoka žodžiais nusakyti nuotaikas ir potyrius iš 1990–1991 metų Laiko karuselės Palangoje ir Klaipėdoje. Ką ten karuselės! Kosmonautų rengimo centro centrifūgos, į kurią veiksmu panaši gal ir visiems žinoma skalbyklė. Ėjom, bėgom, žvalgėmės, smalsavom, kalbėjom... Užsirašinėjom. Stebėjom ir pamažiukais nebesistebėjom, nes daug kas, jei ne viskas...


Ūkanotą ir dulksna purškiantį, bronchitu, net plaučių uždegimu gąsdinantį paskutinį 2017-ųjų vasario mėnesio sekmadienį gūrinėdamas panagliais, nužvalgydamas naujus Plaušės statinius Sermiesčio ir kitose gražiai pavadintose gatvikėse, kelis sykius stabtelėjęs Ežeralio apylinkėse galvojau: „Žiūrėk tu man, kiek čia statymų! Kas galėjo pagalvoti, kad čia...


Savo širdimi iškentėtų – Lietuvai išverktų Vilties eilėraščių knygoje „Pasaulis po langu“ (2002 m., išleido leidykla „Libra Memelensis“) prakilni, sąžininga, jautri Palangos moteris, žinoma pajūrio krašto Sibiro „Akademijos auklėtinė“, tremties poetė Stefa Večerskytė-Daukšienė rašė:


Prieš 13 metų palikdama Lietuvą, į Angliją, man svetimą šalį, važiavau tarsi užrištomis akimis:viskas nauja ir nepatirta. Laikas nepavaldus žmogaus norams.Jis(norim mes to,ar nenorim), ištrūkęs iš suspaustų žmogaus pirštų,sugrąžina mus į prisiminimus,o ateitį paverčia nežinia, baime,abejone ir ryžtu visa tai nugalėti.


1983 metais, spalio pabaigoje Vilniuje, „Minties“ leidykloje, Sieninio kalendoriaus redaktorė M. Staskevičienė moteriškai švelniu dailyraščiu priešlapyje parašė: „Kiekviena diena – istorija, ir ją kuriame mes...“


Lyg monetos į išputlėjusios sintetinės taupyklės – Kiaulaitės subinikę, o literatūriškai – pasturgaliuką, šitaip į mano galvą sprygtelėjo ir aidingai skimbtelėjo Gaidmečio sausio vidurnakčio mintys apie Palangos žurnalistus, su kuriais pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu (1997–2017) ilgiau ar trumpiau sykiu tarnavome kurorto redakcijose...


Juk jau senokai pajutom, kad mes, lietuviai, savo nenatūraliai sočiu abejingumu naikiname savo gentinį bendruomeniškumą, pilietiškumą, savosios valstybės žmogiškumą, be kurio šlubčioja visos valstybės egzistencija, t. y. gyvenimas, būtis, be ko sunku sulaukti pasaulio pagarbos ir pasitikėjimo. Neveiklumas, smurtas, abejingumas mūs mažoje Lietuvoje užmuša...


Ar Baltijos jūra vėl pasieks Šatrijos kalną?

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2017 01 19 | Rubrika: Nuomonės

Visiems bičiuliškas Palangos miesto Garbės pilietis ir už Europos ribų žinomas archeologas, profesorius Vladas Žulkus jau seniai žavi fanatišku atsidavimu savojo „Likimo kompaso“ kryptims – pedantiškai ištirti ne tik Palangos gyvenmečių horizontus („Būta – nepramanyta – surasta – įrodyta“), įvertinti Roužės gyvenvietės...


Mes, lietuviai, nuo amžių nesame „pyragiško“ charakterio bendrija – „per amžių amžius!“ Žinoma, tobulos „smaguomenės“ niekur nerasi, bet lietuvių, būkim atviri, daug kur šalinasi, nes grubumu, nemandagumu, net agresyviu chamizmu išsiskiriame iš daugelio kitų tautų.


Šis žvitrus, smalsus, ieškantis (bet ne lengvų kelių!) ir visa, ką suradęs, gilai apmąstantis, savaip išsakantis žmogus Palangos takuose bet kuriuo paros metu, jūrai štormaujant ar štilyje, išnyra kaip savaime būtinas šviesulas, su kuriuo pabendravus greit tampa aiškesnis ir pasaulio „politinis oras“, ir gyvūnijos harmonija...


2016-ųjų metų kovo pabaigoje, vaikštant po Palangą su jai neabejingu, Lietuvoje, ypač Dainavos kraštuose labai gerai žinomu kultūrinės-tautinės-kovinės atminties atgaivintoju, unikaliai entuziastingu, iš gimtųjų namų žaviose Krikštonių apylinkėse Lazdijų rajone lietuviškojo patriotizmo genus ir šiandien išdidžiai per europėjančią Lietuvą net...


Neabejotina, kad „pats-pats-pats“ didžiausias kiekvienam iš mūsų kiekvienų metų užauginamas turtas yra išmintis. Jai gyvename, prasmei nokstam – sunokstam, kaip javų varpos Parąžės ūkininkų tvarkinguose sklypuose šalia naujojo aplinkkelio.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas