Pagerbtas generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimas

Rasa GEDVILAITĖ, 2019-03-25
Peržiūrėta
1926
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kovo 15-ąją – palangiškiai pagerbė Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vado bei organizatoriaus, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatoriaus, generolo Jono Žemaičio – Vytauto, 2009 m. kovo 11 d. Seimo deklaracija pripažinto Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas TSRS okupacijos metais, atminimą. Taip paminėtos 110-osios J. Žemaičio-Vytauto gimimo metinės, o ir tai, jog šie metai paskelbti Jono Žemaičio-Vytauto metais.

Vieną dieną – du įsimintini įvykiai
Tai, kad generolas J. Žemaitis-Vytautas – itin reikšminga asmenybė Palangai, įrodė tai, jog jam 2009 metų kovo 15-ąją suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas. Būtent tą dieną, kai minimas jo gimimas Palangoje. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į šiuos faktus ir taip pat, kad praėjo 70 metų nuo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos pasirašymo 1949 metų vasario 16-ąją, paskelbė 2019-uosius J. Žemaičio-Vytauto metais. Siekiant įamžinti šią akimirką, prie jo paminklo iškelta Lietuvos vėliava ir sugiedotas Lietuvos himnas.
Į susirinkusiuosius kreipęsis Palangos meras Šarūnas Vaitkus akcentavo, jog kovo 15-ąją Palangoje minimos dvi šventės – prezidento J. Žemaičio 110 metų gimtadienis ir jo paskelbimas Palangos miesto garbės piliečiu. „J. Žemaitis buvo palangiškis, todėl mums tai didelė šventė. Didžiuojuosi, kad kurorte yra išugdyta ne viena asmenybė, kovojusi už laisvę. Kalbu ir apie signatarus, ir apie prezidentą Antaną Smetoną, kuris baigė Palangos senąją progimnaziją, kalbu apie signatarus, kurie pasirašė Nepriklausomybės aktą, – visi jie buvo drąsūs žmonės. Vadinasi, pajūrio dvelksmas, pušys, jūra suteikia ir duoda tvirtybės narsiems žmonėms, kurie kovojo už Lietuvos laisvę. Ir šiandien kas yra padaryta, tai mes gyvename laisvoje tėvynėje. Kas galėjo pagalvoti prieš 40 ar 50 metų, kad mes sugebėsime. Ir vardan tokių drąsių žmonių, politinių kalinių, tremtinių, kurių dauguma ir negrįžo į tėvynę, pasiliko ten, Sibire, šiandien turime laisvę. Vardan jų mūsų vaikai šiandien gyvena laisvai, mokosi, kalba, gyvena demokratiškoje valstybėje. Aš didžiuojuosi, kad prieš 10 metų Savivaldybės taryba suteikė prezidentui J. Žemaičiui garbės piliečio vardą kaip tik kovo 15-ąją“, – kalbėjo meras, atkreipęs dėmesį ir į tai, jog itin svarbu jauniesiems miesto gyventojams žinoti savo istoriją.

Visus metus – informaciniai stendai
1909 metais kovo 15 dieną Palangoje, grafo Felikso Tiškevičiaus tarnautojo Jono Žemaičio šeimoje gimęs berniukas buvo pirmasis Petronėlės ir Jono Žemaičių sūnus, todėl jam duotas tėvo vardas. Žemaičių sūnų pakrikštijo klebonas Juozapas Šniukšta Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje.
1910 metais Žemaičių šeima persikėlė į Lenkiją. Po Pirmojo pasaulinio karo grįžo į Lietuvą. Būsimas generolas mokėsi Kauno karo mokykloje, vėliau – Prancūzijoje ir Šiauliuose. Okupacijos laikotarpiu J. Žemaitis pateko į 184-osios divizijos 617-ąjį artilerijos pulką, paskirtas pulko mokyklos viršininku. Pasikeitus okupantams, paleistas į atsargą. Dirbo techniku, vėliau – kooperatyvo vedėju.
1943 metais buvo pakviestas į Šiluvos valsčiaus komitetą, siekiantį priešintis okupantams. J. Žemaitis aktyviai dalyvavo rezistencinėje kovoje, būrė vyrų pulkus. 1945 metų balandžio 23 dieną davė partizano priesaiką, tapo rinktinės vadu. Vėliau, paskirtas vakarų Lietuvos partizanų vadu, ėmėsi organizuoti vieningą partizanų vadovybę. Tais pačiais metais pasirinko Vytauto slapyvardį. 1949 metais J. Žemaitis-Vytautas sušaukė Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą. Jame paskelbta apie vieningos pasipriešinimo organizacijos Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) įkūrimą, priimta politinė deklaracija. J. Žemaitis-Vytautas išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku. Jam suteikti aukščiausios krašto politinės ir karinės valdžios įgaliojimai, laisvės kovotojo partizano generolo laipsnis.
1953 metų gegužės 30 dieną J. Žemaitis-Vytautas išduotas, suimtas, nugabentas į Maskvą. 1954 metų lapkričio 26 dieną jam buvo įvykdyta mirties bausmė.
J. Žemaičio-Vytauto biografija, gyvenimo faktai užfiksuoti informaciniuose stenduose, kurie prie jo garbei pastatyto paminklo stovės visus metus.
Pagerbti Lietuvos partizanų vado atminimo prie paminklo, skirto generolui Jonui Žemaičiui – Vytautui, susirinko įvairaus amžiaus palangiškiai, taip pat – Valstybės sienos apsaugos tarnybos pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai.
Generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimo pagerbimo ceremoniją dainomis praturtino Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro kolektyvas „Mėguva“ (vadovės Zita Baniulaitytė ir Diana Šeduikienė) ir Jūros šaulių vyrų choras (vadovas Rimgaudas Juozapavičius). Jono Žemaičio garbei prie paminklo padėtos gėlės, iššautos trys salvės – Lietuvai, tėvynei ir Palangai, generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui ir Lietuvos žmonėms.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Ketvirtadienio rytą, rugsėjo 23-ąją, minint Lietuvos žydų genocido dieną, Palangos mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas, mero patarėjas Pranas Žeimys bei Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistai visų palangiškių vardu uždegę atminimo žvakeles Palangos miesto kapinėse, ant Palangos žydų genocido aukų kapo.


Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Kovo 11-ąją pagerbtas Kovo 11-osios Akto signataro, buvusio Palangos miesto mero Algimanto Vinco Ulbos atminimas. Visų palangiškių vardu Palangos meras Šarūnas Vaitkus padėjo ant signataro kapo gėlių.


Trečiadienio rytą, rugsėjo 23-ąją, minint Lietuvos žydų genocido dieną, Lietuvos Respublikos vėliava ties Palangos miesto savivaldybės pastatu buvo gedulingai nuleista. Taip atiduota pagarba genocido aukoms.


Lapkričio 21 d. Palangoje viešėjo Lietuvos karininko, partizanų vado, rezistento, dimisijos brigados generolo, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko, partizanų ginkluotųjų pajėgų organizatoriaus ir pasipriešinimo vado, ketvirtojo Lietuvos prezidento, Palangos miesto garbės piliečio Jono Žemaičio-Vytauto dukterėčia, sesers Kotrynos dukra Aušra Marija...


Kovo 15-ąją – palangiškiai pagerbė Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vado bei organizatoriaus, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatoriaus, generolo Jono Žemaičio – Vytauto, 2009 m. kovo 11 d. Seimo deklaracija pripažinto Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas TSRS okupacijos metais, atminimą.


Praėjusį šeštadienį Palangos jūros šauliai buvo pakviesti į Lietuvos žemaičių apygardos partizanų būties 65-ųjų metinių minėjimą. Minėjimo programoje šv. mišias už žuvusius Lietuvos kovotojus Šilalės rajono Laukuvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje aukojo du kunigai.


Praėjusį penktadienį Klaipėdoje, Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje, pagerbtas pernai gegužę Anapilin iškeliavęs iškilus palangiškis tapytojas, grafikas, kaligrafas, karikatūrų meistras ir komiksų istorine tematika kūrėjas, ilgametis Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ vadovas Juozas Griušys.


Praėjusį šeštadienį Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos apskrities jūros šaulių 3-iosios rinktinės Palangos Šaulių 6-osios kuopos šauliai buvo pakviesti dalyvauti Telšių rajone, Varniuose vykusiose Lietuvos partizanų žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo – Žemaičio 60-ųjų žūties metinių minėjime ir paminklo jam atidengimo...


Gargždų kapinėse pagaliau buvo deramai įamžintas Lietuvos partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimas – paminklo granito plokštėje buvo iškalti jo artimųjų vardai, gimimo bei mirties datos: Petronėlė (1886-1961), Jonas (1872-1953). Paminklą atidengė P. ir J. Žemaičių anūkės Rūta ir Aušra Juškytės.


Pagerbtas profesoriaus J.P.Aleksos atminimas

„Palangos tilto“ informacija, 2009 08 21 | Rubrika: Miestas

Praėjusį penktadienį Palangoje buvo pagerbtas profesoriaus Jono Prano Aleksos atminimas. Jį prisiminti ir gražiu žodžiu paminėti panorę giminaičiai, tremtiniai ir svečiai pirmiausia rinkosi į Palangos senąsias kapines, kuriose buvęs Lietuvos valstybės kūrėjas palaidotas su savo artimaisiais. Atvykę artimiausi jam išlikę žmonės pasidalino asmeniniais prisiminimais, pasimeldė, padėjo gėlių...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius