Pajūrio verslininkai šokiruoti: darbuotojai gauna išmokas už prastovas ir į darbą grįžti nenori, vienintelė išeitis – studentai

Palangos tiltas, 2021-06-28
Peržiūrėta
1899
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kambarinė       Nuotrauka iš Shutterstock
Kambarinė Nuotrauka iš Shutterstock

Prasidėjus vasaros sezonui pajūrio verslininkai intensyviai ieško darbuotojų, tačiau pandemija taip pakeitė darbo rinką, kad išmokas už prastovas gaunantys darbuotojai nenori grįžti į darbą. Situaciją, ypač pajūrio kavinėse, gali išgelbėti nebent studentai, rašo Edgaras Valeckas, „Vakarų ekspreso“ žurnalistas.lt

Laikraščio kalbinti pajūrio verslo atstovai pastebi, kad išmokas už prastovas gaunantys darbuotojai nenoriai grįžta į darbo rinką, nes nugali paprasčiausia matematika. Žmonės skaičiuoja, kad dirbant už minimaliai algai artimą atlyginimą jų pajamos padidės labai neženkliai, palyginti su situacija, kai jie gauna išmokas už prastovas ir į darbą neina. Todėl kol šalyje galioja karantinas, darbuotojai linkę tai išnaudoti iki pat paskutinės dienos.

 Aktualiausia ši problema, tampanti tendencija, yra darbo pozicijose, kur atlyginimai tradiciškai nėra dideli – minimali arba artima jai alga. Tai pagalbiniai virtuvės darbuotojai maitinimo įstaigose, kambarinės ir valytojos – viešbučiuose. 

Klaipėdos viešbučio „Promenada“ direktorius Algirdas Liandsbergas sako, kad su darbuotojais yra problema. „Reikia kambarinės pusei etato, bet niekas neina dirbti, nes nenori prarasti išmokų už prastovas“, – situaciją nušviečia A. Liandsbergas. 

Anot jo, kalbant su potencialiais darbuotojais, jie tiesiai šviesiai sako, kad užimtumo tarnyba moka 500 eurų, o įmonė siūlo 550 eurų. Viešbučio vadovas A. Liandsbergas realiai vertina situaciją, nes supranta, kad žmonės, taip gyvendami jau daugiau nei metus, prie to priprato. 

„Girdime, kad darbuotojų nebėra Lietuvoje. Visi kažkur išsilakstė? Sėdi prastovose! Šiandien taip daro 25 proc. Lietuvos darbuotojų“, – sako A. Liandsbergas. 

Anot jo, nors Klaipėda – ne Palanga, tačiau čia taip pat labai jaučiamas sezoniškumas. Visgi turistai iš kitų Lietuvos vietų nepadengia nuostolių, kurie atsirado praradus turistų srautus iš Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių. Kad išgyventų, „Promenada“ ieško alternatyvų. Sudaro sutartis dėl įmonių darbuotojų apgyvendinimo. 

Nors tai nėra taip pelninga, tačiau leidžia išgyventi visus metus, mokėti atlyginimus. 

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad Palangos verslas darbuotojų stygiaus problemą pajuto jau nuo gegužės mėnesio.

 „Gegužės mėnesį ir pirmą birželio savaitę turėjome sudėtingą situaciją“, – sakė I. Valaitienė. 

Anot jos, dabar padėtis po truputį turėtų gerėti, nes studentai jau baigia laikyti egzaminus ir gali pradėti dirbti. Tačiau studentai gelbsti tik siekiant užpildyti padavėjų, barmenų ir kitas aukštos kvalifikacijos nereikalaujančias darbo vietas. Kalbama ir apie tai, kad laisvas darbo vietas galėtų užpildyti ir vyresniųjų klasių moksleiviai, tačiau darbdaviai dėl papildomų apribojimų ir didesnės rizikos nėra linkę įdarbinti nepilnamečių.

 „Aišku, yra sudėtinga rasti aukštos kvalifikacijos virėjų, virtuvės šefų“, – sako I. Valaitienė. 

Ypač tai jaučia prabangesni restoranai, kurie priversti pasitelkti net darbuotojų atrankos specializuotas įmones.

 „Vykdomos atrankos, pokalbiai, kartais kandidatai neatitinka keliamų reikalavimų, taip pat ir kandidatams ne visada tinka, kad siūlomas sezoninis darbas“, – pažymi I. Valaitienė. 

Anot jos, darbuotojų kaita yra nuolatinis procesas, todėl neretai būna, kad laikinai įsidarbinę žmonės vėliau gauna nuolatinio darbo pasiūlymą. 

Anot jos, dalis darbuotojų dėl pandemijos apskritai nusprendė pasitraukti iš viešojo maitinimo sektoriaus, nes juos gąsdino situacija ir neapibrėžtumas.

 „Pandemija labai pakenkė verslui maitinimo sektoriuje“, – konstatuoja I. Valaitienė. 

Anot jos, jau pastebima, kad susidūrę su darbuotojų trūkumu ir pasikeitusiu jų elgesiu darbdaviai buvo priversti kelti atlyginimus. 

 Nors didesnę dalį padavėjų ar barmenų uždarbio sudaro arbatpinigiai, tačiau keičiasi nusistovėjusi praktika, kad pagrindinis atlyginimas tokiems darbuotojams yra oficialus minimumas.

 „Kiekvienas darbdavys yra suinteresuotas išlaikyti gerą darbuotoją. Priklausomai nuo vietos, savininkai maždaug žino, kiek darbuotojas gali susirinkti arbatpinigių, ir pagal tai pareguliuoja fiksuotą atlyginimo dalį“, – verslo virtuvės užkulisius atskleidžia I. Valaitienė, pastebinti, kad tikrai Palangoje yra vietų, kuriose padavėjai oficialiai uždirba daugiau nei minimumą. 

„Pastebėjome, kad atlyginimai bendrai auga. Visi seka situaciją darbo paieškos portaluose. Yra trūkumas kvalifikuotų darbuotojų, todėl darbuotojų lūkesčiai dėl algos yra išaugę“, – pažymi I. Valaitienė. 

Anot jos, didesnių algų žmonės reikalauja ir dėl to, kad mato, jog viskas aplink brangsta, auga infliacija, pinigai nuvertėja. 

Pandemija taip pakeitė darbo rinką, kad išmokas už prastovas gaunantys darbuotojai nenori grįžti į darbą. 

 „Žmonėms tampa sudėtinga pragyventi, todėl algų augimas yra natūralus dėsnis“, – apibendrina Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė I. Valaitienė.

 „Jau antrus metus Palangos jaunimo ir kultūros centras organizavo nuotolinį renginį, kuriame jaunimui tiesiogiai buvo pristatytos galimybės dirbti Palangoje. Atsakingos institucijos pateikė reikiamą informaciją, buvo galima klausti, užsimezgė tiesioginiai kontaktai tarp verslo ir potencialių darbuotojų“, – geru pavyzdžiu dalinasi I. Valaitienė.

„Tačiau, mano žiniomis, šiemet to atsisakė ir pirmenybę teikia vietiniams darbuotojams“, – teigia I. Valaitienė. Anot jos, darbuotojus iš užsienio reikia privalomai apgyvendinti, o įdarbinat lietuvius jie neretai randa galimybių gyventi pas gimines ar pažįstamus. 

Tiesa, dalis darbdavių Palangoje rūpinasi savo darbuotojų apgyvendinimu. Paskutiniu metu kurorte išaugus žmonių srautui, darbuotojų apgyvendinimo problema tampa labai aktuali, nes poilsiautojus apgyvendinti yra pelningiau. 

Vieno Klaipėdos restorano vadovas atkreipė dėmesį, kad uostamiesčiui sezono metu tikrai tenka konkuruoti dėl darbuotojų su aplinkiniais kurortais. Ir didesnis, nors ir trumpalaikis, uždarbis vasarą ne vieną suvilioja keisti darbovietę. 

„Daugiausia tai jauni padavėjai, kurie nebijo didelio darbo krūvio ir ieško galimybės užsidirbti“, – sakė „Vakarų ekspreso“ pašnekovas.

Pandemija taip pakeitė darbo rinką, kad išmokas už prastovas gaunantys darbuotojai nenori grįžti į darbą.

Anot jo, vyresni darbuotojai dažniausia nesivaiko trumpalaikio greito uždarbio ir pasirenką stabilų darbą visus metus. Kita tema yra virėjai. Kurortų restoranai virėjams už dieną moka po 150 eurų ir daugiau. Todėl būna nemaža problema, kai sustyguotą kolektyvą Klaipėdoje veikiančiame restorane palieka specialistas ir išvyksta į Neringą ar Palangą. Tuomet, jau prasidėjus sezonui, tenka ieškoti kito darbuotojo, o tai nėra labai paprastas uždavinys. 

Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyrius informavo, kad Klaipėdos apskrityje veikiančiose maitinimo sektoriaus įmonėse 2021 metų birželio 15 dieną buvo registruotos 157 laisvos darbo vietos. Beveik pusė jų – skirta virėjams. Beveik trečdalis skelbimų – darbui Palangoje. 

Dėl karantino apribojimų daugelis maitinimo paslaugas teikiančių darbdavių planuoti veiklą ir pradėti darbuotojų paieškas aktyviau ėmė gegužę. Pastarąjį mėnesį Klaipėdos apskrityje registruotos 329 laisvos darbo vietos maitinimo sektoriuje. Tai 27 proc. daugiau nei balandį. Pusė gegužės mėnesį registruotų darbo pasiūlymų buvo skirta virėjams, 21 proc. – padavėjams, 11 proc. – barmenams.

www.ve.lt

Jūsų komentaras:

Pajūrio verslininkai 2021-06-28 13:26 ([email protected] / IP: 162.158.183.180)
turėtų įdarbinti savo vaikus bei giminaičius. Šoko nebus... Patikėkite...

Taip pat skaitykite

Nors mindauginės šalies pajūryje praėjo gana ramiai, gelbėtojai šokiruoti dėl poilsiautojų neatsakingumo.


Galbūt infliacija ir paskatino kai kuriuos gyventojus atidžiau planuoti savo išlaidas ir pataupyti, tačiau tikrai ne atostogoms.


Ketvirtadienį posėdžiavęs Seimas balsų dauguma pritarė siūlymui tarybų nariams mokėti atlyginimą ir naikinti galimybę gauti kanceliarines išmokas. Dėl pataisų Seimas balsuos dar du kartus, svarstymui taikoma skubos tvarka.


„Sodros“ duomenimis, vienišo asmens išmoką šiuo metu gauna daugiau kaip 222,8 tūkst. žmonių. 


Nesuprantu aš tos mūsų psichozės su lietuvišku pajūriu. 


Iki vasaros liko dar mėnuo, tačiau pajūrio nuomotojams rezervacijos plaukia jau nuo kovo mėnesio. Nors dėl vėsios gegužės verslininkai ir negali džiaugtis poilsiautojų būriais, tačiau su nekantrumu laukia jų prie jūros sugužant liepą-rugpjūtį. 


Prasidėjus vasaros sezonui pajūrio verslininkai intensyviai ieško darbuotojų, tačiau pandemija taip pakeitė darbo rinką, kad išmokas už prastovas gaunantys darbuotojai nenori grįžti į darbą. Situaciją, ypač pajūrio kavinėse, gali išgelbėti nebent studentai, rašo Edgaras Valeckas, „Vakarų ekspreso“ žurnalistas.lt


Neseniai atsidarius lauko terasoms, maitinimo įstaigos jau jaučia darbuotojų stygių. Pusę metų prastovose išbuvę darbuotojai, prie kurių išlaikymo iki šių metų prisidėjo ir darbdaviai, nebenori grįžti į darbus. Dažnas nusprendžia ir pagudrauti: padavėjai ir kiti restoranų darbuotojai per šį laiką jau spėjo susirasti naujus darbus, o sugrįžę iš prastovų...


Vakar naujuosius mokslo metus tradiciškai pradėjo Trečiojo amžiaus universiteto studentai. Gausiai susirinkę studentai į Palangos senosios gimnazijos salę sulaukė daug sveikinimų, o ir patys sveikino vieni kitus. Naujus mokslo metus pradėjo beveik 400 studentų.


Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, jog kaip ir kasmet, taip ir šiemet, padėdama sąžiningai pajūryje verslą vykdantiems verslininkams užtikrinti pajamų apskaitymą ir mokesčių sumokėjimą, šią vasarą vykdys prevencines, stebėjimo bei kontrolės priemones apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose. Vasaros sezonas pasirinktas, nes...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius