Palanga savo šunų nei registruoja, nei sudaro jiems sąlygų „civilizuotai“ gyventi

Neretai gyvūnų savininkams tenka patirti nusivylimą dėl pabėgusių, dingusių, į namus nesugrįžusių ar nerastų augintinių. Be to, kone kasdien veterinarijos klinikos sulaukia „pamestinukų“. Kadangi gyvūnai dažniausiai būna nepaženklinti bei neregistruoti, neįmanoma nustatyti bei grąžinti juos šeimininkams. Šią problemą padėtų išspręsti atliekamas naminių gyvūnų ženklinimas elektronine tapatybės nustatymo priemone – mikroschema bei registravimas miesto savivaldybės duomenų bazėje. Deja, Palangos savivaldybėje augintiniai kol kas neregistruojami.

Trūksta aikštelių

Pasivaikščiojimo su šunimi ritualas – pats svarbiausias kasdieninis dalykas, kuris suartina šeimininką bei augintinį. Tiek šuo, tiek šeimininkas pasijunta viena komanda. Tačiau ką daryti, kuomet pasivaikščiojimams su augintiniu reikia ieškoti tinkamos vietos? Pagrindinėmis miesto gatvelėmis vaikščioti su augintiniu ne tik kad nepatogu, bet ir gali būti pavojinga. Apmaudu, jog Palanga neturi parko, kuris būtų skirtas pasivaikščiojimams su augintiniais. Parke šunys galėtų išsibėgioti, išsižaisti, nesukeldami jokio pavojaus aplinkiniams.

„Norint pradėti gyvūnų registraciją mieste, visų pirma, reikia sudaryti sąlygas augintiniams. Numatyti vietą, kurioje šie galėtų vaikščioti bei pastatyti specialias šiukšlių dėžes, skirtas gyvūnų ekskrementams“, - „Palangos tiltui“ sakė miesto sanitarijos inspekcijos vyriausiasis specialistas Rolandas Martinkus.

R. Martinkaus nuomone, norint mieste įrengti šunų pasivaikščiojimo aikšteles, didelių investicijų nereikia: „Tereikia surasti tinkamą teritoriją. Tačiau, kaip žinia, Palangoje tai padaryti nėra paprasta. Visi mieste esantys parkai skirti miestelėnams bei miesto svečiams. Aikštelė galėtų atsirasti už miesto ribų, tačiau nemanau, kad šunų augintojams tai būtų pati patogiausia vieta“.

Būtų taikomas mėnesinis mokestis

Registracijos, identifikacijos tvarką, dokumentų bei vietinės rinkliavos už gyvūnų (šunų, kačių registravimą ir laikymą) dydžius, jų rinkimo ir surinktų lėšų panaudojimo tvarką nustato miesto savivaldybių tarybos.

„Tokia tvarka dėl rinkliavų, be abejonės, papildo miesto biudžetus. Tikiu, jog artimiausiu metu ją priims ir Palangos savivaldybės Taryba. Pavyzdžiui, Klaipėdoje daugiabučiuose namuose už šunų laikymą taikoma 5 litų mėnesinė rinkliava, kačių – 3 litų. Laikyti agresyvų šunį kainuoja brangiau – apie 50 litų per mėnesį“, - laikraščiui sakė R. Martinkus.

Gyvūnų ženklinimas bei registracija yra naudinga dėl to, jog pasiklydę gyvūnai yra grąžinami savininkams bei padeda nustatyti neatsakingus savininkus bei pritaikyti jiems sankcijas. Užregistravus gyvūną, duomenys apie jį ir jo savininką patenka į to miesto gyvūnų duomenų bazę.

„Mano žiniomis, miesto savivaldybėje nuo gruodžio 1 dienos atsiras naujas viešosios tvarkos skyrius, kuris ir kuruotų gyvūnų registracijos tvarkos įgyvendinimą“, - pabrėžė sanitarijos inspekcijos vyriausiasis specialistas R. Martinkus.

Vietinė rinkliava už gyvūnų laikymą netaikoma vienišiems pensininkams, vienišiems invalidams, akliems asmenims, šunų savininkams, turintiems policijos, krašto ar priešgaisrinės apsaugos, žmonių gelbėjimo tarnybų pažymėjimus apie šunų reikalingumą jų veiklai.

Paplūdimyje šunims  - ne vieta

Nors Palangos paplūdimių prieigose stovi įspėjamieji ženklai, draudžiantys juose vaikščioti su gyvūnais, miestiečiams bei miesto svečiams, tai, rodos, nė motais. Paplūdimiuose keturkojai ne tik laksto be pavadėlių, bet ir gamtinius reikalus atlieka tiesiog smėlyje. „Gyvūnų priežiūros įstatymas draudžia paplūdimiuose vedžioti gyvūnus. Žmonių mentalitetas šiuo klausimu tiesiog per menkas. Šunys laksto palaidi, tuštinasi tiesiog smėlyje, ant kurio vėliau patys gulinėja“, - piktinosi R. Martinkus, pabrėžęs, jog norint įvesti gyvūnų registracijos įstatymą, pirmiausia reikia įrengti gyvūnų ekskrementų šiukšlių dėžes.