Palanga turi dar du Garbės piliečius: Vitalių Litvaitį ir Danių Puodžių

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015-03-26
Danius Puodžius ir Vitalius Bernardas Litvaitis.

Danius Puodžius ir Vitalius Bernardas Litvaitis.

Vakar kadenciją baigianti septintojo šaukimo Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimus, kuriais suteikė Palangos miesto Garbės piliečio vardus dar dviems mūsų miestui itin nusipelniusiems žmonėms. Balandžio 6-ąją, antrą kartą švenčiant Palangos miesto gimtadienį, Kurhauze palangiškių sueigos metu bus įteiktos regalijos Vitaliui Bernardui Litvaičiui ir Daniui Puodžiui. Iki šiol Palanga turėjo penkis Garbės piliečius: grafą Alfredą Tiškevičių (1913–2008), Lietuvos dailės muziejaus direktorių Romualdą Budrį, generolą Joną Žemaitį (1909–1954), Švedijos pilietį Larsą Tomą Larseną ir pedagogą  Joną Brindzą.

Du Garbės piliečiai
Sprendimų projektai dėl dar dviejų Palangos miesto Garbės piliečių vardų suteikimo buvo parengti dar pernai. Jie buvo rengti atsižvelgiant į pagal šio iškilnaus vardo suteikimo nuostatus, pateiktus iniciatyvinių grupių bei palangiškių prašymus.
Sprendimų projektus pristatęs Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius pabrėžė, jog Palangos miesto Garbės piliečio vardą V. B. Litvaičiui už aktyvią kultūrinę, visuomeninę veiklą ir svarų indėlį Palangos miestui, kuriant bendruomenės kultūrinę gerovę, siūloma suteikti atsižvelgiant į iniciatyvinės grupės 2014 m. gegužės 30 d siūlymą.
Suteikti Palangos miesto Garbės piliečio vardą D. Puodžiui už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Palangos miestui siūloma atsižvelgiant į Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo 2014 m. rugsėjo 30 d. raštą ir Palangos miesto gyventojų 2014 m. rugpjūčio 19 d. kreipimąsi, kuriuose be kita ko minima, jog tuo siekiama įvertinti ir atkreipti visuomenės dėmesį į D. Puodžiaus ilgametę ir reikšmingą veiklą Palangos miesto labui bei Palangos miesto bendruomenės vardu išreikšti padėką nominanto 80 metų, kurie sueis 2015 spalio 28 d., jubiliejaus proga.

Išties verti nominantai
Posėdžio metu pasisakę politikai savo ruožtu atkreipė dėmesį į tai, kad abu šie Palangai išties nusipelnę žmonės dirbo panašiu metu: D. Puodžius apie 20 metų vadovavo miestui, vėliau ilgą laiką buvo renkamas Tarybos nariu. V. B. Litvaitis praktiškai tuo pačiu metu vadovavo įmonei „Palangos vandenys“, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, kuriai ir dabar yra nuoširdžiai atsidavęs.
„D. Puodžius, ilgą laiką buvęs Palangos miesto vykdomojo komiteto pirmininkas, dvidešimt metų atidavė Palangai ir išties nuoširdžiai dirbo, kad ji vystytųsi visomis kryptimis, – akcentavo Tarybos narys R. Kirstukas. – Vien tas faktas, kad daugiau nei prieš 20 metų Palanga buvo išsprendusi sezoniškumo problemą, nes galėdavo suteikti reabilitacijos gydymą 5 tūkst. pacientų – ko mes niekaip negalime pasiekti šiais laikais, – daug ką pasako. Miestas ir architektūriniu požiūriu vystėsi labai subalansuotai, ir išties blizgėjo – beveik kaip dabar“.
V. B. Litvaičio kandidatūrą nuoširdžiai parėmė Tarybos narys Nerijus Stasiulis, paminėjęs, kiek daug į Palangos kultūrinio gyvenimo puoselėjimą bei paties miesto gražinimą iniciatyvų įnešė bei įgyvendinti padėjo šis nominantas, kurio dėka Palanga šiemet jau antrą kartą minės daugiau nei savaitę truksiančią miesto gimtadienio šventę.
„Suteikdami Garbės piliečio vardą V. B. Litvaičiui – kaip ir D. Puodžiui – mes įprasminsime tam tikrą epochą Palangos miesto istorijoje“, – kalbėjo N. Stasiulis, atkreipęs dėmesį, jog Palanga kol kas labai „taupiai“ teikia Garbės piliečio vardus ir pasiūlęs pagalvoti, gal reikėtų sumąstyti dar kokių nors pagarbos ženklų nusipelniusiems miestiečiams, kaip yra kituose miestuose: pvz., Metų žmogus.

Ilgiausiai vadovavęs Palangai
1935 m. Molėtų rajone Saukiškių kaime gimęs, Kauno politechnikos instituto Hidrotechnikos fakultete kelių inžinieriaus specialybę įgijęs D. Puodžius į Palangą atvyko 1969 m. – tada jis buvo paskirtas Palangos miesto vykdomojo komiteto pirmininku. Šias pareigas jis ėjo iki 1989 m. rudens. Taip ilgai, net 20 metų, Palangai nebuvo vadovavęs nė vienas burmistras, pirmininkas ar meras. Pats D. Puodžius yra sakęs: „Nuo to laiko Palangos rūpesčiai tapo mano rūpesčiais“. Ir, kaip rašoma Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo teikime, iš tikrųjų šios ypatingos asmenybės gyvenimas iki pat šiol yra glaudžiai susijęs su Palanga, jos realijomis ir žmonėmis.
D. Puodžiui atvykus į Palangą, miesto ribos šiaurėje tesiekė dabartinę Vanagupę, o pietuose – šiek tiek toliau už Birutės parko. Jo vadovavimo Palangai metu, išsiplėtus miesto riboms, daug dėmesio buvo skiriama Vanagupės komplekso vystymui, kapitališkai sprendžiant inžinerinės infrastruktūros klausimus. Rekonstruotos „Gintaro“ ir „Neringos“ poilsinės, pastatyta miesto poliklinika, kilo kitų sveikatos objektų korpusai – „Žilvinas“, „Voveraitė“, „Eglė“, energetikų kompleksas Šventojoje, du baseinai su jūros vandeniu ir kt. Nutiesta ir išasfaltuota naujų gatvių, 12 km dviračių takas, kilo gyvenamųjų namų kvartalai. Per 20 jo vadovavimo metų Palangoje buvo pastatyta virš 3 tūkst. butų – daugiau nei pusė Palangos gyventojų persikėlė į naujus butus su centriniu šildymu, karšto ir šalto vandentiekio tinklais.
Ypač didelį dėmesį D. Puodžius, palaikęs pirmųjų miesto architektų Palangos kurorto, kaip miesto-parko, idėją, skyrė žaliųjų plotų ir želdinių vystymui. Ženklus jo indėlis į Palangos kultūrinį gyvenimą (beje, 1985 m. jam suteiktas Nusipelniusio kultūros veikėjo vardas): 1977 m. D. Puodžiaus iniciatyva buvo gauta lėšų naujajai Palangos muzikos mokyklai statyti, į naujai rekonstruotas patalpas perkelta viešoji biblioteka, pastatyti Moksleivių rūmai su observatorija. Nuo 1982 m. Palangoje pradėtos rengti skulptūrų parodos. Beje, nuo 1970 m. D. Puodžiaus iniciatyva rengiamos kurortinio sezono pradžios šventės.
Dideliu D. Puodžiaus nuopelnu reikia laikyti tai, kad Palangoje buvo išlaikyti lietuviški gatvių pavadinimai, be to, poilsinėms bei kavinėms taip pat buvo suteikiami lietuviški vardai.

Vadovas ir visuomenininkas
V. B. Litvaitis į Palangą atsikėlė 1961 m. 1972 m. įsteigus Vandentiekio ir kanalizacijos valdybą, jis paskiriamas šios įmonės vadovu, kuriai vadovavo iki išėjimo į pensiją 2001 m. Jo vadovavimo metu Palangos vandentvarkos įmonė tapo viena moderniausių visoje Lietuvoje.
Nuo pat pirmųjų Palangos kurorto atidarymo švenčių V. B. Litvaitis buvo jų organizavimo grupių narys, atsakingas už karnavalinę eiseną.
1980 m. Lietuvos nacionalinės dailės muziejus ir V. B. Litvaičio vadovaujama vandentvarkos įmonė pasirašė dvišalę sutartį: įmonė teikė muziejui ir jo filialui Palangoje – Gintaro muziejui – techninę pagalbą, muziejus rengė švietėjišką veiklą Palangos gyventojams. Nuo 1984 m., pagal susitarimą su Lietuvos dailininkų sąjunga, V. B. Litvaičio vadovaujama įmonė surengė pirmąjį tapytojų plenerą Palangoje. Iš viso jų buvo septyni ir vienas mažosios plastikos kūrėjų. Tad dabar „Palangos vandenys“ disponuoja 99 profesionalių menininkų darbais.
Kartu su Dailės muziejaus direktoriumi R. Budriu ir architektu L. Mardosu V. B. Litvaitis sumanė įkurti skulptūrų parką. 8 metus čia buvo rengiamos keičiamos vasaros ekspozicijos, dabar čia – nuolatinė ekspozicija.
Svarbiausias ir įsimintiniausias V. B. Litvaičio atliktas darbas – sunaikintos pirmosios Palangoje viešos skulptūros „Laiminantis Kristus“ Birutės parko didžiajame parteryje atkūrimas. Ji buvo atstatoma vien tik iš suaukotų lėšų.
V. B. Litvaičio iniciatyva buvo pradėti skulptoriaus J. Zikaro dar 1924 m. sukurto dr. J. Basanavičiaus portretinio biusto pastatymo darbai, jis aktyviai prisidėjo prie paminklo pirmajam Palangos miesto burmistrui dr. J. Šliūpui pastatymo. Palangos vandentiekio 100 metų jubiliejui atminti nominanto iniciatyva pastatyta skulptoriaus J. Balsio sukurta skulptūra – geriamojo vandens fontanėlis pirmojo gręžinio vietoje. V. B. Litvaitis prisidėjo prie dar visos eilės skulptūrų bei mažosios architektūros akcentų, puošiančių Palangą, atsiradimo.
Ir išėjęs pensijon V. B. Litvaitis tęsė Palangai reikšmingą visuomeninę veiklą. Nuo 2001 m. Palangos laikraščiuose paskelbta per 80 publikacijų miesto istorijos bei kultūros temomis, surinko kraštotyrinės medžiagos apie primirštus svarbius mūsų istorijai žmones: generolą leitenantą Valerijoną Ramanauską, gyvenusį Palangoje, pirmąjį Palangos valsčiaus viršaitį Feliksą Paulauską, žuvusį palangiškį Lietuvos kariuomenės savanorį Joną Piktuižį ir kt. Kartu su L. Peleckiu-Kaktavičiumi V. B. Litvaitis parašė Palangos miesto vandentvarkos ūkio raidos istoriją „Šimtmečio istorija“ (2008).
Pastarojo meto reikšmingiausios Palangai V. B. Litvaičio iniciatyvos – „Menų kupeta“ ir antrą kartą šiemet rengiama bei tradicine tapsianti mūsų miesto gimtadienio šventė „Palangos dienos“, apimanti dvi Palangai svarbias istorines datas.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Žmogus net ir su mažu kompiuteriniu raštingumu pasakys, kad atnaujinta Palangos miesto savivaldybės svetainė www.palanga.lt atrodo, švelniai tariant, neįspūdingai, net primityviai. Kaimyninių savivaldybių interneto svetainės yra žymiai labiau vizualiai patrauklesnės, jose lengviau ir mieliau naršyti. Palangos miesto savivaldybė tokią kuklią miesto interneto svetainę...


Palangos oro uoste bei Klaipėdos jūrų uoste pasieniečiai sulaikė du Lietuvos piliečius, kurie buvo ieškomi dėl nusikaltimų. Trečiadienį, lapkričio 27 d., Palangos oro uoste VSAT pareigūnai atliko pasirinktinį kelių reisu Ryga – Palanga atskridusių keleivių patikrinimą. Tai yra Šengeno vidaus reisas, kuriuo keliaujančių asmenų nuolatinė kontrolė neatliekama, tačiau...


Palangoje lankėsi miesto garbės pilietis švedas L. T. Larsonas

"Palangos tilto" informacija, 2019 11 20 | Rubrika: Miestas

Larsas Tomas Larsonas (Lars Thomas Larsson) – palangiškių draugas bei Palangos miesto garbės pilietis – tęsia daugiau nei prieš penkiolika metų pradėtą gražią tradiciją padėti sveikatos problemų turintiems mūsų miesto gyventojams bei lapkričio 19 – 20 dienomis lankėsi kurorte.    


Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt


Palangos miesto garbės pilietis Danius Puodžius pirmadienį, spalio 28 d., minėjo savo 84 -ąjį gimtadienį, ta proga D. Puodžių pasveikino kurorto vadovai – miesto meras Šarūnas Vaitkus, mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas bei mero patarėjas Pranas Žeimys.


Palangos miesto garbės piliečiai Vitalius Bernardas Litvaitis ir Romualdas Budrys kurorto gyventojų vardu pasveikinti gimimo dienos proga. Penktadienį, liepos 26 d., net du Palangos miesto garbės piliečiai – Vitalius Bernardas Litvaitis bei Romualdas Budrys – minėjo savo gimtadienius. Ta proga penktadienį visų palangiškių vardu juos pasveikino Palangos miesto meras...


Šeštadienį Palangos miesto garbės pilietės regalijos įteiktos Lenkijos mokslininkei, europinės reikšmės kultūros istorikei, Palangos miesto tyrinėtojai, profesorei, habilituotai daktarei Malgožatai Omilanovskai (Małgorzata Omilanowska). Iškilmingoje ceremonijoje, vykusioje Palangos kurhauze, dalyvavo daug garbių svečių.


Vakar kadenciją baigianti septintojo šaukimo Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimus, kuriais suteikė Palangos miesto Garbės piliečio vardus dar dviems mūsų miestui itin nusipelniusiems žmonėms. Balandžio 6-ąją, antrą kartą švenčiant Palangos miesto gimtadienį, Kurhauze palangiškių sueigos metu bus įteiktos regalijos Vitaliui Bernardui Litvaičiui ir Daniui...


Pasveikino naująjį Palangos miesto garbės pilietį J. Brindzą

„Palangos tilto” informacija, 2013 12 02 | Rubrika: Miestas

Palangos vadovai – meras Šarūnas Vaitkus bei vicemeras Saulius Simė – pirmadienį pasveikino naująjį Palangos miesto garbės pilietį Joną Brindzą bei įteikė jam kvietimą dalyvauti gruodžio 14 d. vyksiančioje Kurhauzo atidarymo šventėje. Šio renginio metu J. Brindzai bus įteiktos Palangos miesto garbės piliečio regalijos.


„Aš manau, kad kitąmet Palanga, būsimoji Lietuvos kultūros sostinė, turi dideles galimybes suspindėti. Noriu pastebėti, jog labai labai svarbu, kad visame švenčių šurmulyje, tarp festivalių ir jomarkų – kurių taip pat reikia ir kurių tradicijas miestas turi – neprapultų, nepasiklystų vietos kultūros ir meno žmonės, Palangos šviesuomenė“...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas