Palangoje – ypatingas dviejų muzikantų koncertas „Be taisyklių“

Kartais stipriausi dalykai scenoje prasideda ne nuo idėjos „padaryti projektą“, o nuo labai reto dalyko – tikro sutapimo. Muzikinio mąstymo, vertybių, humoro jausmo, tylos pauzių ir net to, kaip abu žmonės jaučia laiką.

Būtent iš tokio sutapimo gimė koncertas „Be taisyklių“ – naujas gitaristo Martyno Kuliavo ir smuikininko Tado Dešuko susitikimas scenoje.

Neįtikėtinai sėkmingai pavykę pirmieji pasirodymai Vilniuje Šv. Kotrynos ir Zapyškio bažnyčiose įkvėpė muzikantus keliauti po Lietuvą. Jau šį penktadienį muzikantų duetą galės išgirsti pajūrio gyventojai ir Palangos svečiai.

Laisvė, kurios scenoje kartais taip trūksta

Bene įdomiausia šios istorijos detalė – abu muzikantai vienas kitam atsakinėjo į klausimus atskirai, nežinodami nei kokie klausimai buvo užduoti kitam, nei ką jis atsakė. Tačiau jų mintys apie muziką, laisvę ir vienas kitą stebėtinai sutapo.

Nors M. Kuliavas dažnai matomas scenoje su ryškiausiais Lietuvos atlikėjais, jo asmeniniai instrumentiniai vakarai – tikra retenybė. Todėl šis koncertas jam – ne tik naujas etapas, bet ir savotiškas sugrįžimas prie esmės.

„Solo koncertas yra iššūkis – o aš visada mėgau iššūkius. Bet kartu tai ir laisvė: rinktis kūrinius, kurie tau iš tikrųjų patinka, kurti jų struktūrą, nuspręsti, kas po ko eis, ir pagaliau improvizuoti tiek, kiek norisi, o ne tiek, kiek galima“, – sako Martynas.

Pasak gitaristo, šiandieninėje koncertinėje praktikoje vis dažniau atsiranda vadinamoji dalinė fonograma – kai kūriniai turi griežtai nustatytą struktūrą, o improvizacijai lieka vis mažiau vietos.

„O muzikantas be improvizacijos – ne muzikantas“, – šypsosi jis.

T. Dešukas mano, kad šis projektas natūraliai atėjo savu laiku.

„Grojant su visais ir visur, dažnai nelieka laiko pagalvoti apie solo pasirodymus. Bet gyvenime mėgstu, kai viskas įvyksta laiku ir vietoje. Kartais reikia kantriai palaukti – ir ateina momentas, kai viskas susidėlioja taip, kaip turi būti“, – sako jis.

Kodėl būtent jie?

Abu muzikantai vienas apie kitą kalba su labai retu profesiniu ir žmogišku šiltumu.

Martynui T. Dešukas – ne tik talentingas partneris, bet ir artimos dvasios žmogus.

„Su Tadu pažįstami jau seniai. Jis visada man patiko ir kaip muzikantas, ir kaip žmogus. Jo gabumai įspūdingi. Kažkuo jis panašus į mane – panašiai mąsto, jaučia muziką, klauso panašios muzikos, mūsų vertybės labai artimos“, – sako Martynas.

Jis priduria, kad Tadas turi puikų humoro jausmą, o jo talentas, Martyno nuomone, dar nėra iki galo įvertintas plačiosios publikos.

„Norisi, kad daugiau žmonių pamatytų, koks jis iš tiesų stiprus muzikantas.“

Tuo metu Tadui Martynas – žmogus, su kuriuo scenoje ir gyvenime niekada nebūna nuobodu.

„Tokiems įvykiams turi atsirasti tinkamas partneris, su kuriuo smagu groti bet kokią muziką. Toks Martynas ir yra. Su jo gilia muzikine filosofija, artimu požiūriu į atlikimą niekada nebūna nuobodu nei groti, nei pabūti tyloje, nei bendrauti gyvenime.“

Paprašytas Martyną apibūdinti trimis žodžiais, Tadas atsakė: „Jautrus. Gilus. Nuoširdus.“

Martynas Tadui skyrė kitus tris: „Humoras. Išmintis. Talentas.“

Ir turbūt būtent šiame skirtume bei panašume slypi šio dueto stiprybė.

„Be taisyklių“ – ne poza, o būtinybė

Šio koncerto pavadinimas – ne rinkodaros triukas, o labai tikslus jų muzikinės laikysenos apibūdinimas.

„Man „Be taisyklių“ reiškia laisvę. Taisyklės dažniausiai tave uždaro į tam tikrus rėmus, o rėmuose nelabai ką ir sukursi“, – sako Martynas.

Anot jo, improvizacija ir taisyklės dažniausiai yra sunkiai suderinami dalykai.

„Jeigu bandai improvizuoti pagal taisykles ar teoriją, dažniausiai gaunasi teisingas, bet nuobodus natų kratinys.“

Tadas į šį pavadinimą pažvelgia dar subtiliau: “Mūsų programoje nesame ribojami jokių taisyklių. Viską darome iš abipusės pajautos, tad kai nėra taisyklių, nėra ir ko laužyti.“

Būtent dėl to ši programa nebus „sudėliota“ iki smulkmenų. Joje bus daug gyvos reakcijos, akimirkos sprendimų, erdvės vienas kitam ir muzikai, kuri gimsta čia pat, scenoje.

Draugystė, prasidėjusi nuo kasetės

Galbūt gražiausiai jų ryšį atskleidžia ne muzikiniai apibrėžimai, o mažos istorijos.

Martynas prisimena, kad su Tadu jie gali kalbėtis valandų valandas – apie muziką, gyvenimą, istorijas, naujus atradimus. Kartą važiuodami iš Klaipėdos jie, kaip pats sako, „kalbėjo praktiškai be atokvėpio visą kelią“.

Tado prisiminimas – dar jaukesnis.

„Kažkada, klausydamas grupės BOVY kasetės, galvojau: „O, kaip bičas gerai groja, norėčiau kada nors susipažinti.“ O paskui vieną dieną žiūriu – Martynas sėdi pas mane svečiuose, geria arbatą. Ir galvoju: kaip keista, žavu ir kažkiek juokinga, kad norai pildosi tokiais netikėtais būdais.“