Palangoje spalį parduotos 215 patalpos - net 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai buvo parduoti 86 objektai

"Delfi", 2020-11-17
Peržiūrėta
663
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangoje spalį parduotos 215 patalpos - net 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai buvo parduoti 86 objektai

Registrų centro duomenimis, Palangoje šių metų spalį parduotos 215 patalpos (gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties, kurios apima ir netipinės paskirties būstą, pvz. viešbučių apartamentus), arba net 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai buvo parduoti 86 objektai.

Vertinant šių metų vasaros pardavimus taip pat fiksuoti rekordai – per mėnesį buvo parduodama nuo 129 iki 178 būsto objektų. Pernai šilčiausiais metų mėnesiais buvo parduodama – nuo 88 iki 134 būsto projektų. NT vystytojai pastebi, kad pardavimai augo dėl kelių priežasčių. Šiandien daugybė gyventojų dirba nuotoliniu būdu, jau prognozuojama, kad ši tendencija tęsis ir pasibaigus pandemijai. Tuo tarpu moksleivių pamokos dalinai arba pilnai vyksta nuotoliniu būdu, todėl tėvai nebėra įpareigoti nuolat gyventi toje pačioje vietoje. Pandemija lėmė ir tai, kad gyventojai, negalėdami keliauti atostogų į užsienį, važiuoja prie Baltijos jūros ir bent trumpam pakeičia įprastą aplinką.

„NT įsigijimas nuo seno yra viena populiariausių ir saugiausių investicijų. Akivaizdu, kad žmonės turi santaupų ir, matyt, pandemijos metu nėra aišku, kur būtų saugiau investuoti, o kalbos apie numatomą infliaciją skatina pirkti jau dabar. Stebime, kad vis daugiau pirkėjų nesinaudoja bankų paslaugomis ir moka iš turimų santaupų“, – pranešime spaudai teigia pajūrio NT investavimo ir valdymo įmonės „Elpekas“ ekspertė Liubovė Aleksandra Zaiceva ir pabrėžia, kad gyventojai aktyviai ieško informacijos apie ateinančių metų statybas ir nori nedelsdami rezervuoti būstus.

Tikėtina, kad kitais metais Palangoje bus projektų, kurie bus išparduoti dar net nepradėjus statybų. Keičiasi keliami reikalavimai būstui Pajūryje dirbanti NT specialistė pastebi, kad kardinaliai pasikeitė būsto pajūryje samprata, vis labiau graibstomi nuolatiniam gyvenimui pritaikyti antrieji būstai.

„Gyventojai antrame būste planuoja leisti karantino, ekstremalios situacijos laikotarpį, jeigu tai suderinama su darbu ir vaikų mokslu. Pavyzdžiui, atvažiuoti į pajūrį kas antrą savaitę“, – tendencijomis dalinasi L. A. Zaiceva. Ji pabrėžia, kad dalis klientų perka būstą kaip investiciją – įsigytą NT nedelsdami išnuomoja. Kartais renkasi kintantį variantą: ir gyvena patys, ir nuomoja.

„Net tokiu atveju, kai žmogus perka būstą sau, rekomenduotume įvertinti galimą trumpalaikę ar ilgalaikę nuomą ateityje. Pasibaigus pandemijai ir atsigavus turizmo sektoriui, dalis gyventojų vėl keliaus ir, tikėtina, pajūryje lankysis rečiau. Tačiau pajūris išliks populiarus visus metus, nes jame galima dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu. Be to, įsigijus tinkamą būstą bus gerokai paprasčiau tokį turtą išnuomoti ir turėti stabilią grąžą visus metus“, – pasakoja L. A. Zaiceva. 

Pajūrio regione kuriant antruosius namus, kurie pritaikyti ne tik poilsiui, tačiau ir kokybiškam darbui, kasdieniam gyvenimui, keičiasi rinkos keliami reikalavimai būstui ir jo išplanavimui. Pastebima, kad vis labiau populiarėja nedidelio ploto būstai, o klientai pageidauja vieno ar dviejų uždarų miegamųjų, kuo daugiau privačių erdvių. Be to – būtinas balkonas arba terasa, be kurių būsto likvidumas sumažėja net 50 proc.

Patariama įvertinti investicinę grąžą ir turto nuomos likvidumą Didžioji dalis gyventojų, kurie įsigyja būstą investicijai, derina trumpalaikę ir ilgalaikę nuomą ir siekia maksimalios naudos. Specialistai rekomenduoja dar prieš perkant būstą įvertinti galimą investicinę grąžą. Įvertinus trumpalaikę nuomą sezono ir ne sezono metu, investicinė grąža gali siekti nuo 6 iki 12 proc. Perkant naują būstą pajūryje pamažu įsivyrauja nauja tendencija konsultuotis ne tik su vietiniais NT ekspertais, bet ir su specialistais, kurie vėliau užsiims būsto nuoma (angl. co-host). NT ekspertas įvertins buto ar namo likvidumą, jo vertę rinkoje, o būsto nuomos specialistas paskaičiuos metinę investicinę grąžą ir paklausą antrinėje rinkoje. Svarbi būsto vieta ir rajono infrastruktūra Įsigyjant naują būstą būtina objektyviai įvertinti rajoną ir infrastruktūros išvystymą.

„Palanga nėra oficialiai suskirstyta į zonas, tačiau akivaizdu – brangiausias būstas greta Birutės parko, Vanagupės rajone ir apylinkėse, miesto centrinėse gatvėse ir arčiausiai jūros esančiuose kvartaluose. Klientams rekomenduojame įvertinti viso rajono vertę ir perspektyvą“, – dalinasi L. A. Zaiceva.

Pasak jos, naujakuriai, kurie perka būstą sau, ypatingą dėmesį turėtų skirti ir infrastruktūros vertinimui: „Anksčiau žmonės skaičiuodavo, koks būsto atstumas iki jūros, tačiau dabar tai nebėra taip aktualu. Šiandien svarbiau, ar rajono infrastruktūra pritaikyta nuolatiniam gyvenimui, ar šalia yra parduotuvės, valyklos, restoranai. Jei jų nėra, derėtų išsiaiškinti, ar rajoną aptarnauja bent jau tokios pristatymo tarnybos kaip „Barbora“, „Wolt“, „DPD“ ir kt.“

Pavyzdžiui, ilgą laiką patraukliu Palangos rajonu laikytos Kunigiškės, nepaisant modernių naujai statomo būsto projektų, vis dar negali pasigirti gera infrastruktūra. Rajone pasigendama parduotuvių, kavinių ar restoranų ir kitų gyventojo komfortą užtikrinančių įstaigų. Viena dažniausių naujakurių klaidų – neįvertinama kaimynystė. Siūloma pasidomėti projekto pobūdžiu: ar nėra skirtas nuomai, svečių namų įkūrimui. Taip pat verta vystytojo paklausti, ar nėra suplanuotų aukštų investiciniam būstui – praktika rodo, kad dažnai vienas savininkas nusiperka dešimt butų viename aukšte ir planuoja juos nuomoti. Laiku neįvertinus šio kriterijaus, gali tekti skųstis prastu poilsiu ir nuolatiniu triukšmu. „Pavyzdžiui, mes svarstome galimybę pajūryje statomą naują projektą išskirstyti į investicinius ir nuolatinius gyvenamuosius būstus“, – pajūrio tendencijas komentuoja L. A. Zaiceva.

Specialistė išskiria, kad šiuo metu yra palankus metas įsigyti naują būstą. Tačiau patariama neskubėti priimti sprendimo, planuoti investicijas 2-3 metus į priekį ir pirkti tik likvidų turtą. Rekomenduojama atsižvelgti į sparčiai besikeičiančius rinkos poreikius ir išskirtinius pageidavimus būsto išplanavimui, valdymo galimybėms, rajono infrastruktūrai ir projekto pobūdžiui. Statistikos departamento duomenimis, akivaizdžiai matyti, kad nuolat daugėja į Palangą iš kitų Lietuvos miestų atvykstančių žmonių – tokia tendencija pastebima pastaruosius kelerius metus. Pavyzdžiui, 2019 m. į šį pajūrio miestą atvyko arba įsigijo NT ir deklaravo savo gyvenamąją vietą – 861 asmenys, tai yra apie 10 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Aktyvus augimas pastebimas jau nuo 2016 m. bei lyginant su minėtais metais – į Palangą per metus atvyksta net apie 50 proc. daugiau naujų gyventojų (2016 m. – 580 naujų gyventojų). 

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/bustas/nt-rinka/covid-19-visiskai-pakeite-pajurio-busto-rinka-papasakojo-ka-perka-lietuviai.d?id=85696789

Jūsų komentaras:

...? 2020-11-19 21:48 (IP: 172.68.182.15)
O kur žiūri FNTT..? Iš kur tokios santaupos.?

Ekonomistas 2020-11-18 18:57 ([email protected] / IP: 172.69.190.57)
Pasibaigus pandemijai jokių nuotolinių darbų ar mokimosi tikrai nebūs. Greitai už nuotolinį darbą jau dabar gausit per pus mažesnį atlyginimą.

Taip pat skaitykite

Birželis Palangą nustebino ne tik alinančia kaitra, bet ir tokiu vasaros metu dar neregėtu prie jūros besiveržiančių poilsiautojų srautu. Jie suvartojo čia rekordinį geriamojo vandens kiekį, sumokėjo rekordiškai daug už automobilių parkavimą ir išmetė kurorte rekordiškai daug šiukšlių.


Palangoje pernai NT išleista 49 procentais daugiau pinigų nei 2019 metais

„Palangos tilto“, l.rytas.lt inf., 2021 03 25 | Rubrika: Miestas

Ekspertai sutaria – nekilnojamojo turto rinką ir kainas pandemija paveikė kitaip nei dauguma prognozavo praėjusių metų kovą, NT pardavimams staiga sustojus. „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis banko „Luminor“ virtualiame renginyje „NT rinka karantino laikotarpiu: 2020 faktai, 2021 prognozės“ kalbėjo, jog 30...


Kovo 10 d. vyko VŠĮ Šilutės profesinio mokymo centrui priklausančio nekilnojamojo turto (NT) objekto aukcionas, organizuotas tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“. Jo metu už kiek daugiau nei 1,3 mln. Eur (neįskaitant PVM) buvo parduotas poilsio paskirties pastatas Palangoje.


Nors "kovidas" - didelis smūgis ekonomikai, o ypač paslaugų ekonomikai, kurią turi Palanga, kurorto pagrindiniai mokestiniai rodikliai - GPM surinkimas ir PVM mokėjimas - per pirmus tris šių metų ketvirčius buvo stebėtinai geri. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Audrius Morkūnas sakė "Palangos tiltui", kad į Palangos...


Registrų centro duomenimis, Palangoje šių metų spalį parduotos 215 patalpos (gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties, kurios apima ir netipinės paskirties būstą, pvz. viešbučių apartamentus), arba net 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai buvo parduoti 86 objektai.


Nuo rugpjūčio pirmos aukštai iškelta „blaivybės kartelė“ pamažu leidžiasi žemyn – Seimas antradienį balsavo už Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios vėl leidža prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais paplūdimio ir lauko kavinėse. Vadinasi, šaltas alus ir vyno taurė vėl grįžta. O kokia situacija, esant draudimams, buvo Palangos paplūdimyje?...


Nuo rugpjūčio pirmos aukštai iškelta „blaivybės kartelė“ pamažu leidžiasi žemyn – Seimas antradienį balsavo už Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios vėl leidža prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais paplūdimio ir lauko kavinėse. Vadinasi, šaltas alus ir vyno taurė vėl grįžta. O kokia situacija, esant draudimams, buvo Palangos paplūdimyje?...


Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


Valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas ir nekilnojamojo turto valdymo bei vystymo bendrovė „Laviga“ užbaigė sandorį dėl Palangoje esančių poilsio namų „Baltija“ įsigijimo. Už 100 proc. akcijų paketą aukcioną laimėjęs investuotojas sumokėjo daugiau nei 4 mln. Eur.


Jau startavus 2014-iesiems, atminties ekrane vėl, tarsi Lemties burtininkui paliepus, atšvinta šviesaus atminimo Palangos inteligento, kolegų medikų, o ypatingai – ligonių, pacientų tebegerbiamo, nes dar ir dabar geražodžiais paminimo žemaičio, taktiško, kuklaus gydytojo Jono Šipalio (1941-2009) veidas, vėl ataidi jo visada ramumu, kantrybei nuteikinėję žodžiai: „Žinai, bičiuli, kitiems...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius