Palangos oro uoste diegiami ekologiniai sprendimai: nulinės anglies dvideginio emisijos oro uoste link

Palangos tiltas, 2021-09-16
Peržiūrėta
776
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangos oro uoste diegiami ekologiniai sprendimai: nulinės anglies dvideginio emisijos oro uoste link

Rugsėjo pradžioje rekonstrukcijai uždarytame Palangos oro uoste bus atnaujintas ne tik kilimo ir tūpimo takas, peronas ir riedėjimo takas – rekonstrukcijos metu diegiami tvarūs inžineriniai sprendimai, dėl kurių visi procesai taps draugiškesni aplinkai. Kartu su kitais Lietuvos oro uostų tinkle esančiais oro uostais Palangos oro vartai siekia ateityje tapti nulinės CO2 emisijos oro uostu.

Pasak Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Mariaus Gelžinio, rekonstrukcijos metu diegiami konkretūs aplinkai draugiški sprendimai reikšmingai prisidės prie visų trijų oro vartų keliamo tikslo – pasiekti nulinio anglies dvideginio (CO2) emisijų į aplinką.

„Į ilgalaikius tvarumo siekius žiūrime atsakingai, dėl šios priežasties pavasarį prisijungėme prie Europos oro uostų iniciatyvos „Net Zero“, kuria siekiama vėliausiai iki 2050 metų pasiekti nulį CO2 emisijų į aplinką. Žinoma, suprantame, kad kova su klimato kaita yra kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja ne tik oro uostai, bet ir čia veikiantys verslai, prireiks dar nemažai padaryti iš infrastruktūros valdymo pusės, tačiau ateities vizija aiški ir be modernios infrastruktūros kaip pagrindo - negalėtume tikėtis jokio pozityvesnio proveržio šia linkme. Neabejojame, kad tikslingai dirbdami, pagrindinį „Net Zero“ tikslą pasieksime gerokai greičiau nei tai numatyta ilgalaikėje programoje“, - sako M. Gelžinis.

Taupys elektros energiją

Rekonstrukcijos metu Palangos oro uoste bus iš esmės pertvarkyta signalinių žiburių sistema, kuri taps ne tik efektyvesne, bet ir draugiškesne aplinkai. Pagal projektą naudotos metalo halogenų lempos bus pakeistos taupiais LED žiburiais. Atliekant šiuos darbus bus nutiestas 95 kilometrų ilgio kabelių tinklas ir įrengta 667 naujų žiburių.

Tikimasi, kad elektros energijos suvartojimas vien tik tako apšvietimui po rekonstrukcijos sumažės apie 20 proc., panašius sutaupymo rodiklius po modernizacijos rodo Vilniaus oro uosto statistika.

„Kiek tiksliai bus sutaupyta elektros energijos dabar pasakyti sudėtinga, nes tai priklauso nuo eismo oro uoste intensyvumo. Bet žinome, kad įrengus LED sistemą Vilniaus oro uoste, per penkerius metus buvo sutaupyta beveik 450 MWh elektros energijos. Tiek užtektų aprūpinti elektra daugiau nei du šimtus vidutinių namų ūkių visus metus“, - pasakoja M. Gelžinis.

Palangos oro uosto rekonstrukcijos metu taip pat bus sprendžiamas CO2 mažinimo klausimas, pačiame perone diegiant specializuotus orlaivių elektros maitinimo įrenginius (GPU) tam tikrose lėktuvų aikštelėse. Juos įrengus, Palangos oro uoste bus galima mažinti anglies dvideginio emisijų išmetimą – daugeliu atvejų nebereiks anksčiau dyzeliniais automobiliais atgabenamų prie lėktuvo elektros energijos įrenginių.

Paviršinių nuotekų surinkimas

Rekonstruojant Palangos oro uosto dangas – bus pertvarkyta paviršinių nuotekų surikimo bei valymo sistema, kuri taps daug efektyvesne. „Vienas itin svarbių kokybinių pokyčių – mes turėsime galimybę surinkti paviršines nuotekas. Tai itin svarbu šaltuoju sezonu, kai lėktuvai prieš pakylant padengiami specialiu skysčiu nuo apledėjimo. Surinktas nuotekas ateityje bus galima vežti perdirbti į Vilniaus oro uostą, kuriame numatoma įrengti tokių nuotekų perdirbimo gamykla“, - sako M. Gelžinis.

Latvijos bendrovės „A.C.B.“, kuri šiuo metu atlieka Palangos oro uosto rekonstrukciją, vykdomasis direktorius Armands Svikis sako, kad visi darbai vykdomi pasitelkiant tvarias technologijas ir šiuolaikinius sprendimus. 

„Tokius pačius sprendimus naudojome rekonstruodami Vilniaus bei Rygos oro uostus, tad esame užtikrinti jų efektyvumu“, – pažymi A. Svikis. Darbus Palangos oro uoste vykdome pagal visus būtinus aplinkosaugos reikalavimus, darbų saugumas yra prižiūrimas pagal visus oro uostų bei mūsų vidinius standartus“. 

Beveik visos rangovo panaudotos medžiagos bei po rekonstrukcijos liksiančios statybinės atliekos bus perdirbtos: frezuotas asfaltas, mineralinės medžiagos, betonas bus iš anksto paruošti pagal egzistuojančius standartus ir vėl naudojami statybose arba laikiniems statybų poreikiams tenkinti.

Planus koregavo pandemija

Be „Net Zero“, visi trys oro vartai dalyvauja tarptautinėje oro uostų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) valdymo programoje „Airport Carbon Accreditation“, kuriai priklauso apie pustrečio šimto oro uostų visame pasaulyje. Dalyvavimas programoje įpareigoja vertinti ir mažinti ne vien elektros energijos, tačiau ir šiluminės energijos, kuro, cheminių medžiagų, o tolesniuose žingsniuose – ir aviacinio kuro sąnaudas. 

Palangos oro uostas jau 2021 metais turėjo pereiti į antrąjį šios programos etapą, tačiau dėl COVID-19 pandemijos oro uostams sumažinus veiklos apimtis - tikslas perkeltas į kitus metus.

Planuojama, kad ateityje visi Lietuvos oro uostai pasieks nulinę CO2 emisiją. Šiuo tikslu planuojama visų oro uostų teritorijoje aktyviau plėsti saulės elektrines – tokia jau yra įrengta ant Vilniaus oro uostui priklausančio VIP terminalo stogo. Lietuvos oro uostai didžiąją dalį savo transporto priemonių pakeitė į varomas elektra arba hibridiniais varikliais, tokiu pavyzdžiu skatinami sekti ir oro uoste dirbantys verslai.

Apie Lietuvos oro uostus 

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.

Tadas Vasiliauskas
Lietuvos oro uostai
Atstovas žiniasklaidai

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Rugsėjo pradžioje rekonstrukcijai uždarytame Palangos oro uoste bus atnaujintas ne tik kilimo ir tūpimo takas, peronas ir riedėjimo takas – rekonstrukcijos metu diegiami tvarūs inžineriniai sprendimai, dėl kurių visi procesai taps draugiškesni aplinkai. Kartu su kitais Lietuvos oro uostų tinkle esančiais oro uostais Palangos oro vartai siekia ateityje tapti nulinės CO2 emisijos oro uostu.


VSAT pareigūnai Vilniaus oro uoste sulaikė iš Graikijos atvykusį Palangos gyventoją. Patikros metu paaiškėjo, kad už nusikaltimo padarymą nuteisto vyro paieška paskelbta vos prieš kelias dienas. Sekmadienį vakare Vilniaus oro uoste pasieniečiai patikrino reisu iš Atėnų per Larnaką ir Minską atskridusių keleivių dokumentus. Kontrolės metu VSAT pareigūnai...


Palangos oro uoste pristatytas naujas priešgaisrinės tarnybos automobilis: analogišką techniką naudoja didieji pasaulio oro vartai.


Dėl koronaviruso grėsmės nuo šeštadienio trijuose Lietuvos oro uostuose, taip pat ir Palangos oro uoste, budi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai.


Palangos oro uoste bei Klaipėdos jūrų uoste pasieniečiai sulaikė du Lietuvos piliečius, kurie buvo ieškomi dėl nusikaltimų. Trečiadienį, lapkričio 27 d., Palangos oro uoste VSAT pareigūnai atliko pasirinktinį kelių reisu Ryga – Palanga atskridusių keleivių patikrinimą. Tai yra Šengeno vidaus reisas, kuriuo keliaujančių asmenų nuolatinė kontrolė neatliekama, tačiau...


Antradienio rytą Klaipėdos uoste, greta Danės upės žiočių prisišvartavo su Portugalijos vėliava plaukiojantis kruizinis laineris „Astoria“. Šiemet tai – pirmasis tokio tipo laivas, kuris tapo sezono kregždute, – uostamiestyje, o tuo pačiu ir visame Klaipėdos regione startavo kruizinės laivybos sezonas.  


Nuo šiol Kauno bei Palangos oro uostuose prie aviacijos saugumo patikros postų keleivių palikti maisto ir kosmetikos produktai bus atiduodami vargstantiems. Tokios iniciatyvos nuspręsta imtis įvertinus Vilniaus oro uoste pasiektus rezultatus, kur jau nuo vasaros pradžios, bendradarbiaujant su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“, keleivių paliktas maistas ir kosmetika...


Šeštadienį Palangos oro uoste įvyko incidentas. Pasieniečiai sulaikė neblaivų Danijos pilietį. Chuliganiškai besielgęs užsienietis nebuvo įleistas į lėktuvą, skridusį į Kopenhagą, pranešė VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė.


Palanga puoselėja planus, kaip į kurortą prisivilioti daugiau oro vežėjų, bet pastarieji už aviacinį kurą Palangos oro uoste nuo praėjusių metų vasaros moka už toną 600 litų daugiau ir kone tiek pat daugiau negu Vilniaus, Kauno ir Rygos oro uostuose. SAS, vykdantis skrydžius iš Palangos į Kopenhagą, sako vienareikšmiškai: pasirenkant skrydžių kryptis, degalų kaina yra...


Palangos oro uoste vykdomas ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Tarptautinio Palangos oro uosto degalų bazės modernizavimas- projektavimas“. Kaip pasakojo Palangos oro uosto direktoriaus pavaduotojas Edmundas Vaišnoras, jau pabaigti tvarkyti visi reikalingi dokumentai ir yra pradėti  darbai. „Jau gavome statybos leidimus ir yra pradėti vykdyti statybos darbai. Šiuo metu...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius