Palangos psichikos sveikatos specialistai apie tai kaip suvaldyti „kovido“ nerimą: „Negalime sustabdyti bangų, bet galime išmokti jomis plaukti“

Karantino suvaržymai – būtini suvaldant koronaviruso pandemijos mastus, tačiau socialinių ryšių suvaržymai, žmonių tarpusavio ryšių apribojimai daugeliui žmonių yra nelengvai pakeliami psichologiškai. Psichologai vieningai sutaria: tarp karantino pažeidžiamiausių grupių – jaunimas, moksleiviai. Kaip jiems įveikti karantino suvažymus su mažiausia žala sau?

,,Teflono keptuvės proto“ fenomenas
Palangos švietimo pagalbos tarnybos (PŠPT) vaikų psichologė Vilma Kalninienė ir vaikų-paauglių psichiatrė psichiatrė Banga Nastopkaitė sutinka, kad dėl karantino mes visi, kaip visuomenė, ir kaip atskiri jos individai išgyvename neįprastus, labai intensyvius ir įvairius emocine prasme laiko tarpsnius.
PŠPT vaikų-paauglių psichiatrė Banga Nastopkaitė pastebi, kad karantino metu vaikai labai daug laiko praleidžia namuose, intensyviai naudojasi išmaniosiomis technologijomis. Dažnai nesilaiko dienos režimo, naktimis „sėdi“ internete.
„Todėl padaugėjo panikos priepuolių, miego sutrikimų, konfliktų su tėvais,“ – sakė B. Nastopkaitė.
„Pokytis, liga, netektis kaip niekad anksčiau priartėję prie asmeninių gyvenimų. Tokie jau mūsų smegenų veikimo mechanizmai, kad neigiamą informaciją suvokiame kur kas greičiau nei neutralią ar teigiamą. ,,Teflono keptuvės proto“ fenomenas – blogos žinios tiesiog traukia smegenis, jos priima neigiamą informaciją lyg lipni juosta, tuo tarpu teigiama informacija ,,atšoka‘‘, vėl gi –kaip nuo teflono keptuvės... Todėl nenuostabu, kad netrumpą laiką gyvenant emociškai sunkios informacijos lauke dažniau iškylančios temos per vaikų, tėvų konsultacijas – streso lygio padidėjimas, streso įveika, adaptacijos, santykių sunkumai, emocinės ir elgesio problemos,“ – sakė psichologė Vilma Kalninienė.
Anot jos, šio neįprasto laikmečio, ,,naujesnė“ problematika – su nuotoliniu mokymu susiję rūpesčiai.
„Mokinių konsultacijų metu tenka įvardinti vaikų mokymosi motyvacijos svyravimus, savivertės pokyčius, emocinį pervargimą, išsekimo būseną. Pastaroji būsena yra galimai susijusi su per dideliu mokymosi krūviu, pertekline mokomąja informacija, nepakankamu dėmesiu individualioms besimokančiojo fizinėms, psichinėms galimybėms,“ – sakė psichologė.

Įtampą patiria ir tėvai, ir mokytojai
Ji teigė, kad ir mokinių tėvai mini ir savo pačių patiriamą įtampą, nuovargį dėl vaidmenų derinimo (vaiko ,,mokytojas“ per nuotolinį mokymą, profesines pareigas atliekantis darbuotojas, mama (tėtis) vienu metu).
„Palangos švietimo pagalbos tarnybos specialiosios pedagogės konsultavo ir tėvus, auginančius specialiųjų poreikių vaikus dėl ugdymo organizavimo namuose. Tuo tarpu mokytojams sunkumų kelia ribų tarp darbo ir asmeninio gyvenimo išsitrynimas, ypač pirmojo karantino metu,, darbo organizavimo, ugdymo technologinių sprendimų paieška, padidėjęs patiriamo streso lygis, perdegimo darbe rizika, aktualios mokinių motyvacijos mokytis problemos,“ – sakė V. Kalninienė. „Karantino metu švietimo įstaigoms pereinant nuo kontaktinio darbo su klientais prie nuotolinio, buvo didelių pokyčių visų mūsų tarnybos specialistų veiklose, krūvio padidėjimą pajuto visi.“

Konsultavimas tarnyboje vyksta nuotoliniu būdu
Šiuo metu, laikantis reikalavimų, mokinių, mokytojų ir tėvų konsultavimas tarnyboje vyksta nuotoliniu būdu. Kaip tėigė pašnekovė, registruotis galima įprasta tvarka, švietimo pagalbos tarnybos interneto svetainėje nurodytais telefonų numeriais, el.paštu.
„Su besikreipiančiais klientais aptariamos nuotolinio bendravimo priemonės, rekomendacijos jo aplinkai, konfidencialumo klausimai, susitariama dėl laiko. Konsultuoja visi tarnyboje dirbantys specialistai,“ – sakė V. Kalninienė.
Pasak psichologę, neretai tik kompleksiškas situacijos vertinimas ir pristatymas – dalyvaujant ir kitiems tarnybos specialistams, pavyazdžiui, vaikų-paauglių psichiatrei – iš esmės sprendžia vieną ar kitą problemą, motyvuoja bendradarbiauti ir tėvus, mokytojus ir panašiai.

O kaip padėti sau?
O kokių universalių patarimų, kurie padėtų geriau išgyventi karantino suvaržymus, duotų psichologė?
„Gyvename grėsmės ir stimulų sistemoje, kur daug vartojimo, daug įvairių patirčių, bet ne visuomet lieka laiko ,,suvirškinti“ tai, ką gauname. Pravartu dabar būtų sau duoti daugiau laiko pabūti su esamuoju momentu atėjusiomis patirtimis (tiek, kiek galime), kad ir kokios tos patirtys būtų. Įgusti stebėti savo būseną. Priimti savo gyvenimą, aplinkinį pasaulį tokį, koks jis yra, save ir artimuosius tokius, kokie esame, nesistengiant kontroliuoti ar tobulinti kitų. ,,Įsijungti“ geranorišką dėmesingumą sau. Rūpintis savimi nėra savanaudiška, pasirūpinimas savo poreikiais pagerina gebėjimą rūpintis kitais,“ – patarė V. Kalninienė.

Miesto infrastruktūra tinkama įveikti psichologinius išbandymus
Šiuo įtemptu laikotarpiu paaugliams yra svarbu susitikti su draugais, pasidžiaugti Palangos gamta, teigia Inga Šniuolytė, Palangos senosios gimnazijos psichologė.
„Taigi, jiems turėti vietą kur susitikti yra labai svarbus klausimas mūsų bendruomenei. Labai džiaugiuosi miesto infrastruktūra (parkai, skate-parkai, visos kitos sporto galimybės, Jaunimo erdvė) ir skatinu moksleivius tai įvertinti. Dažnai pamokų metu tiesiog padiskutuojame apie jiems suteiktas galimybes ir jų nusiskundimus. Pamokos, konsultacijos ir darbas nuotoliniu būdu iškelia savarankiškumo, motyvacijos, laiko/darbo valdymo ir skurdo klausimus. Jei vieno kambario bute bando kartu dirbti/mokytis visa keturių asmenų šeima, tai žinoma sukelia sunkumus tarpasmeniniuose santykiuose ir darbo produktyvumas krenta,“ – sakė I. Šniuolytė.

Ji džiaugiasi matydama, jog dalis renginių sėkmingai mieste persikėlė į lauko erdves.
„Visi bandome „suktis“ sudėtingoje situacijoje. Turėkime vienas kitam supratimo ir atlaidos šiuo įtemptu laikotarpiu. Supraskime, jog didelė dalis mūsų reakcijų, pvz į nepažįstamuosius gatvėse, pareigūnus, kitus valstybės tarnautojus, gali kilti mums iš nerimo. Reaguokime į vienas kito kūno signalus, atleiskime kitiems pykčio proveržius, tą paprastąją buitinę trintį ir didesnius barnius. Mes visa tai išgyvename kartu,“ – sakė gimnazijos psichologė.

Reikia imtis konkrečių veiksmų
PPŠT pecialistės taip pat pataria tęsti tuos pozityvius gyvenimo sunkumų įveikos, pagalbos sau būdus, atėjusius su kasdiene gyvenimiška patirtimi, kurie iki šiol veikė.
“Nelaukime, kol ateis motyvacija ko nors imtis savo labui – imkimės konkretaus veiksmo, dažnai būtent jis ir ,,pritraukia“ motyvaciją. Kaip tik šiomis dienomis diskutavome su kolege – kaip dažnai žinojimas, ko reikia imtis sudėtingose situacijose, tampa veikimu? Ir ar tas veikimas, darymas nenutrūksta nepatyrus ,,greito“ poveikio? O tada ar neliekama vėl su tuo savu pirminiu rūpesčiu?.. Gyvenimo kokybės, psichologinės savijautos gerinimas dažnai nėra labai greitas procesas...“ – svarstė psichologė.
Anot jos, stiprus stresas dažnai yra psichikos sveikatos problemų, sutrikimų ,,paleidžiantis" veiksnys. Dabartinis patyrimas, tikėtina, ji teigia, gali reikšmingai paveikti paauglius, jaunus žmones – į nuolatinį stresą keliančias situacijas dažnas jų gali reaguoti neadaptyviu elgesiu. „Laiku nepastebėjus, nesuteikus pagalbos gali prastėti socialinis funkcionavimas ir artimoje, šeimos aplinkoje, ir darbe, visuomenėje. Bet norisi kreipti dėmesį į pozityvius momentus. Praktinio darbo patirtys rodo - taip, mūsų jauni žmonės visokie, bet jie smalsūs ir drąsūs tyrinėti savo sunkumų istorijas, ieškoti sprendimų, gebantys mokytis iš savų patirčių. Gal ,,negalime sustabdyti bangų, bet galime išmokti jomis plaukti“ (J.Kabat – Zinn),“ – sakė V. Kalninienė.

Dažniausiai pakanka psichologo pagalbos
Anot B. Nastopkaitės, ji savo klientams dažniausiai rekomenduoja psichologo pagalbą.
„Šiuo metu patariu produktyviai ir saugiai leisti laiką su šeima. Svarbu daug bendrauti, kartu žaisti stalo žaidimus, žiūrėti filmus, pramogauti gamtoje. Nuoširdžiai pasikalbėti apie iškilusius sunkumus. Aiškinti vaikams apie ribojimų svarbą ir ką jie duos. „Nepiešti” pesimistinio scenarijaus, o planuoti, ką smagaus bus galima nuveikti po karantino. Paaugliams labai svarbu draugai... Paaiškinkime, kaip taisyklingai nešioti kaukes, laikytis atstumo, atkreipkime dėmesį į kitas specialistų rekomendacijas, ir paaugliai tegu saugiai bendrauja dviese lauke,“ – patarė B. Nastopkaitė. „Į viską žiūrėkime optimistiškai ir žinau, kad karantinas laikinas.“
„Jei nestresuosime, laikysimės specialistų rekomendacijų, šauniai laiką leisime namuose, po karantino neturėsime jokių sveikatos sutrikimų. Vaikai labai lengvai prisitaiko prie įvairių pokyčių. Svarbu jiems paaiškinti, kodėl taip daroma,“ – pabrėžė psichikos sveikatos specialistė.
Anot jos, pirmas karantinas pavasarį buvo nepatirtas iššūkis vaikams, todėl sunkiau sekėsi prie jo adaptuotis. Daugėjo nuotaikos, elgesio sutrikimų.
„Šio karantino metu situacija aiškesnė, vaikai žino, kas jų laukia, todėl lengviau priima pokyčius. Padrąsinčiau visus nebijoti ir kreiptis pagalbos,“ – ragino psichiatrė.

Ieškokime kiekvienam mūsų saugaus ryšio
Gimnazijos psichologė I. Šniuolytė siūlo „įsivardinti“, ką mes galime pakeisti, o ko ne.
„Nesėdėkime su tokiomis mintimis vieni. Tarkimes „šeimos tarybose“, suprantamais terminais iškelkime klausimą ir ieškokime sprendimų. Nuostabi formulė taikaus bendavimo yra tokia. Pirmiausia, įvardiname sau ir kitiems kokie man kyla jausmai. Antra, kiek įmanoma neutraliau, nekaltinant kito įvardinam situaciją, faktus: kur, kas, kaip, kada, kiek/kiek dažnai pasireiškia tendencijos. Trečia, tiksliai šitoje situacijoje įvardinkime, ko prašome iš artimųjų. Tas jausmas, jog mes nesame vieni, mus išklausys, mes kartu spręsime šeimos problemas – tai saugumo kūrimas. Saugus ryšys su savimi, savo artimaisiais, miesto bendruomenės nariais ir institucijomis, Dievu/Visata/Mama Gamta: va, kur mes randame užuovėją. Tokio saugaus santykio vystymas yra dabar mums svarbiausias klausimas,“ – sakė I. Šniuolytė.

FOTO: Psichologė Vilma Kalninienė