Pasišlykštėjo vaizdu ir kvapu prie Palangos tilto: primena purvo vonią – ar reikėtų sunerimti?

Palangos tiltas, 2023-09-01
Peržiūrėta
22830
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Pasišlykštėjo vaizdu ir kvapu prie Palangos tilto: primena purvo vonią – ar reikėtų sunerimti?

Delfi skaitytoja pasidalino nuotraukomis, kuriose ilgas Baltijos jūros ruožas prie Palangos tilto pavirtęs dumblynu. „Atostogų metu šią vasarą Palangoje netrūko nei saulės, nei karščio, tačiau nustebau, kad paplūdimyje prie tilto žmonės nesidegina. Kuo arčiau jūros ėjau, tuo labiau nosį rietė supuvusių kiaušinių dvokas. Pamačius krantą, tapo aišku – dėl visko kalti šlykštūs dumbliai, teko tą purvo vonią apeiti. Po kelių dienų jų jau nebebuvo, tačiau vis dar smalsu: iš kur jie atsiranda ir ar nėra pavojingi?“, – klausia ji. Pasidomėjome, ar išvydus tokį krantą išties reikėtų sunerimti.

Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jūratė Karosienė įvardija, kad nuotraukose matomas makrodumblių susitelkimas pakrantėje yra kiekvienais metais pasitaikantis reiškinys, kuris nėra niekuo neįprastas. 

„Vasaros metu makrodumblius galima pastebėti gana dažnai. Makrodumbliai, kuriuos galime matyti plika akimi, yra tipiška Baltijos jūros dugno buveinių augmenija, kuri vystosi dugne, prisitvirtinusių prie įvairių akmenų ir riedulių“, – sako J. Karosienė.

Daugiau dumblių pasirodo po stiprių audrų ir štormų 

Mokslininkė pažymi, kad nuo Klaipėdos uosto vartų iki pat Latvijos sienos Baltijos jūros dugnas yra akmenuotas, jame netrūksta riedulių, o tai yra puikus substratas makrodumbliams augti. Tačiau tikriausia pastebėjote, kad jų gausa ne kasdien būna vienoda – juk būna dienų, kai, rodos, jų krante esama neįprastai daug. Kodėl taip nutinka?

„Po stiprių audrų ir štormų, makrodumbliai atitrūksta nuo akmenų ir yra išmetami į krantą. Tuo tarpu Kuršių nerijoje vyrauja smėlėtas jūros dugnas, o tokiame makrodumbliams nėra prie ko prisitvirtinti. Todėl Kuršių nerijoje tokių reiškinių arba nematome, arba matome labai retai“, – teigia J. Karosienė. 

Makrodumbliai dauginasi vasaros metu, o Baltijos jūroje sąlygos jiems daugintis, anot mokslininkės, yra kuo puikiausios. 

„Mūsų Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų. Labai dideli maistmedžiagių kiekiai, tokių kaip azotas ir fosforas, patenka su mūsų upėmis ir įteka į Baltijos jūrą. Azotas ir fosforas yra būtent tos medžiagos, kurios reikalingos dumbliams augti ir vystytis. Taip pat dumbliams svarbi temperatūra, šviesa. Jeigu visos šios sąlygos yra išpildomos – makrodumbliai sėkmingai vystosi“, – teigia J. Karosienė.

Mikrodumblių sukeltas vandens žydėjimas yra pavojingas 

Natūralu, kad dumblių pilnas krantas žmonėms estetiškai atrodo nelabai patrauklus, todėl ieškomės švaresnio kranto. Vis dėlto, mokslininkė pažymi, kad makrodumbliai nesintetina toksinių junginių, todėl žmogaus sveikatai nėra pavojingi – tačiau visai kas kita yra mikrodumblių sukeltas vandens žydėjimas. 

„Kai gausu makrodumblių, jie pradeda irti. Kalbant apie Baltijos jūrą, galima pasakyti, kad dvi problemas mes matome – išmestus makrodumblius ir mikrodumblių sukeltą vandens žydėjimą. Jį sukelia melsvabakterės, kurių paprastai plika akimi nematome. Matome tik vandenį, nusidažiusį mėlynai žalia spalva. Dažnai žydi Kuršių marios arba kiti vidaus vandens telkiniai, ežerai, būna, sužydi. Tie vandens žydėjimai dažnai būna ir Baltijos jūroje“, – sako J. Karosienė. 

Pastaraisiais metais būta ir tokių atvejų, kai didelis melsvabakterių išplitimas sugadindavo lietuviams atostogas – pavyzdžiui, dėl itin intensyvaus melsvabakterių žydėjimo buvę uždaryti Lenkijos paplūdimiai. 

„Makrodumbliai nesintetina toksinių junginių, jie nėra pavojingi. Tik kai jie pradeda irti ir kai žydi melsvabakterės – tai tikrai pavojinga. Melsvabakterės sintetina ir išskiria į aplinką toksinius junginius, kurie sukelia alergines reakcijas. Baltijos jūroje melsvabakterės gamina toksinus, kurie turi hepatotoksinį poveikį ir pažeidžia kepenis, virškinimo sistemą. Jeigu matosi melsvabakterių žydėjimas – reikėtų būti atsargiems“, – įspėja J. Karosienė.

 

Specialiųjų turinio projektų žurnalistė Brigita Ragickaitė 

www.DELFI.lt

Jūsų komentaras:

brigitaaaaaaaaaaaa 2023-09-04 15:16 (IP: 172.69.52.140)
nerukyk

Daug žinosi greit pasensi 2023-09-02 22:04 ([email protected] / IP: 172.69.52.147)
Aišku nusipezat nesamones kaip visada

Albertas 2023-09-02 14:40 ([email protected] / IP: 162.158.103.5)
Tu gal menuly gyvenai?ar biologijos nesimokinai dura....kitais metais sedek prie vonios krašto....

Taip pat skaitykite

Delfi skaitytoja pasidalino nuotraukomis, kuriose ilgas Baltijos jūros ruožas prie Palangos tilto pavirtęs dumblynu.


Liepos 9 dieną iš Nidos į Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejų atkeliauja kilnojamoji Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Pajūrio akmens amžiaus keramika“. Parodos atidarymą lydės keturias dienas truksianti edukacinių renginių programa, kviesianti prisijungti vasaros sostinėje poilsiaujančias šeimas.


Į „Palangos tiltą“ užėjęs palangiškis Aloyzas piktinosi, kad moderni Palanga nėra tokia moderni


Malonu rytą pradėti pažadintam kvapnios kavos ar sunkią dieną palydėti lepinantis putų vonia įvairių aromatų žvakių šviesoje. Tiesa, nors kvapai ir nėra matomas reiškinys, tačiau uoslė itin galingas jutimas, kuris gali tiek pagerinti nuotaiką, tiek ir ją nepataisomai sugadinti. Kartais atrodo, kad kova su nemaloniais kvapais niekuomet neatneš teigiamų rezultatų, tačiau...


Kaip sustabdyti kopų eroziją? Mūsų protėviai kopas saugojo vydami iš karklo vytelių apsaugines tvoreles, statydami akmenų sienas jūroje. O ką dabar daryti, kad kopos išliktų ir ateities kartoms? „Palangos tiltas“ kalbėjosi su vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu Lietuvos energetikos institute Algiu Džiugiu. Mokslininkas save vadina „dideliu“ Palangos...


„Palangos tilto“ iniciatyva ieškoti idėjų Palangai, kad kurortas būtų dar gyvesnis ir įdomesnis, pasiekė kulminaciją: redakcija praėjusį antradienį į „Palangos tilto“ kavaryčio diskusijų naujojo partnerio „Fotokava“ to paties pavadinimo kavinę sukvietė net 14 veiklių, žinomų palangiškių, kurie, mėgaudamiesi skania kava, sutelkė smegenis...


Susidomėjęs studijuoju, pamažu analizuoju, bandau susisteminti ir įterpti savą egzistencinę patirtį tarp neabejotinai vertingos žurnalisto-erudito Arvydo Praninsko neseniai išleistos knygos „Pokalbiai su A.“ minčių ir eilučių (leidykla „Žuvėdra“ Vilniuje, 2017 m.). Skaitymo – ne vienai dienai.


Antradienį į „Palangos tilto“ redakciją prie tradicinio puodelio kavos susirinkę mūsų skaitytojai turėjo progą užduoti jiems rūpimus klausimus nuo 1991-ųjų metų Palangos reabilitacijos ligoninei vadovaujančiam ir iš nugyventos KGB sanatorijos vieną moderniausių reabilitacijos ligoninių Baltijos regione, drąsiai konkuruojančia su seniausiais Europos reabilitacijos centrais...


Buvusios purvo gydyklos – miestui

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 11 20 | Rubrika: Miestas

Trečiadienį miesto vadovas Vytautas Stalmokas ir Administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas lankėsi Vilniuje, Sveikatos apsaugos ministerijoje, kur pasirašytas valstybės turto, buvusių purvo gydyklų, perdavimo kurortui aktas.


Medikamentai buvusiose purvo gydyklose

„Palangos tilto“ informacija, 2009 03 24 | Rubrika: Kriminalai

„Palangos tilto“ redakcijai pranešta, jog krūvos medikamentų mėtosi buvusiose garsiosiose purvo gydyklose, kurios šiuo metu apverktinos būklės. Nuvykus į gydyklų teritoriją, vaizdas išties šiurpinantis: įvairiausių užsienio farmacijų firmų tablečių pakuočių nesuskaičiuojama galybė mėtosi  ne tik po teritoriją, bet jų dar daugiau kai kuriuose patalpose, kurių durys išlaužtos.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius