Paskambinęs buvusiam gelbėtojui Palangoje vadas išgirdo liūdną realybę: „Jonai, nepyk...“

Nors vasara tik įsibėgėja, Palangos paplūdimiuose jau prasidėjo aktyvus gelbėtojų darbas. Nuo gegužės vidurio budintys gelbėtojai kol kas susiduria ne tiek su skęstančiaisiais, kiek su kitais netikėtais iššūkiais – į krantą išmestais ruoniais, nelaimėmis paplūdimyje ir nuolatiniu naujų darbuotojų rengimu. Tačiau Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas neabejoja: didžiausias darbymetis dar laukia, o pavojingiausi mėnesiai prie jūros tradiciškai būna liepa ir rugpjūtis.

Pasak „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjusio J. Pirožniko, šiuo metu Baltijos jūros vanduo ties Palanga siekia vos 8–10 laipsnių šilumos, todėl poilsiautojų dar nėra daug. Tačiau gelbėtojų tarnyba sezonui pasirengusi visu pajėgumu.

Išmokyti specialistai išvyksta dirbti svetur 

Birželį Palangos paplūdimiuose veikia 19 gelbėtojų postų, kuriems aptarnauti reikia apie 50 darbuotojų. Vasaros įkarštyje, kai poilsiautojų srautai gerokai išauga, komanda papildoma dar maždaug dešimčia žmonių, o paplūdimiuose pradeda dirbti mobilūs postai, patruliuojama keturračiais, visureigiais ir vandens motociklais.

„Trūksta profesionalių vairuotojų, kurie galėtų pilnai suprasti, vairuoti viską. Ateina 18 metų vaikinai, išsilaikę teises – mes daug dedam pastangų juos apmokinti. <...>

Stengiamės, rodom, aiškinam ne vieną dieną – būna keturios dienos po darbo, po pamainos, bandome juos apmokyti, kad jie suprastų, kaip reiktų elgtis paplūdimy, kaip teisingai važiuoti, kad neužgaut poilsiautojų, kaip reaguoti į įvykį.

Darbo turim pakankamai, turim kiekvienais metais mokyt, mokyt, mokyt“, – pasakoja gelbėtojų vadas.

Palangos gelbėtojų komandą kasmet stipriai paveikia darbuotojų kaita. Palangos gelbėtojų vadas skaičiuoja, kad sugrįžta vos ketvirtadalis ankstesnių sezonų darbuotojų, o likusią dalį tenka apmokyti iš naujo.

Pasak J. Pirožniko, pagrindinė priežastis – geresnės darbo sąlygos užsienyje ar kituose šalies miestuose. Palangoje įgyta kvalifikacija ir tarptautiniu mastu pripažįstamas gelbėtojo pažymėjimas atveria galimybes dirbti kitose šalyse ar baseinuose Lietuvoje.

„Paskambini, sakai: „Kaip, atvažiuoji šią vasarą?“ Sako: „Jonai, nepyk, aš dabar dirbu Anglijoj, Londone, baseine, aš per savaitę uždirbu tiek pat, kiek man į mėnesį mokat.“ Bet mes susitvarkom, padarom“, – sako jis.

Sezono pradžia pažymėta neįprastais įvykiais 

Nuo gegužės 15-osios Palangos gelbėtojams jau teko reaguoti į ne vieną neįprastą situaciją. Vien per pirmąsias sezono savaites prie kranto buvo aptikti septyni ruoniai.

Tačiau skaudžiausias įvykis nutiko visai neseniai, kai paplūdimyje buvo rastas miręs vyras.

Anot J. Pirožniko, žmogus gulėjo prie kopų apsirengęs, todėl iš pradžių nei poilsiautojams, nei patruliuojantiems gelbėtojams įtarimų nekilo.

Tik po kurio laiko atkreiptas dėmesys, kad vyras itin ilgai nejuda. Atvykę medikai ir gelbėtojai bandė jį gaivinti, tačiau žmogaus gyvybės išgelbėti nepavyko.

„Aš įsivaizduoju, kad tai buvo ar su širdimi, ar insultas, dar kažkokia priežastis“, – įvykusios nelaimės versijas kėlė pašnekovas.

Gelbėtojams darbymetis – liepa ir rugpjūtis 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia žmonių Lietuvoje nuskęsta birželio mėnesį, tačiau J. Pirožnikas sako, kad prie jūros viskas kitaip.

Kol vanduo šaltas, į jį lipti išdrįsta tik patys drąsiausi, vadinamieji „ruoniai“, šaltame vandenyje besimaudantys ir rudenį, ir pavasarį. J. Pirožnikas sako, kad dėl jų problemų nekyla – šie žmonės kultūringi, saugo save ir supranta, ką daro.

Didžiausias darbymetis gelbėtojams prasideda vasarai įsibėgėjus, atslinkus karštesniems orams ir sušilus vandeniui:

„Liepa, rugpjūtis ir kada yra bangavimas (darbymetis – aut. past.). Kada yra bangavimas, nėra trijų balų, kada neiškelta raudona vėliava, kada ji yra geltona, bet yra ant ribos, tada prasideda visos bėdos.“

Duobių ir srovių pavojai – primena, kaip elgtis 

Kaip pavyzdį apie bangavimo pavojus jis pateikia situaciją, kai bangavimas yra du balai, žmonėms leidžiama lipti į vandenį ir jie šia proga naudojasi, norėdami smagiai pašokinėti per bangas.

„Dauguma žmonių ateina jaunimas, suaugę, visi šokinėja ant bangos, šokinėja, šokinėja, bet žmogus nepastebi, kad per kažkurį laiką, per 40 minučių, jis gaudamas adrenaliną pašoka, pašoka ir kiekvienas pašokimas jį po centimetrą, po du, po tris, po penkis neša į šoną, jeigu šoninis vėjas – arba į kairę, arba į dešinę“, – aiškina J. Pirožnikas.

Vandens nuneštas į šoną, žmogus iš vandens išlipa ne toje pačioje vietoje, kurioje įlipo, o čia gali tykoti pavojai – duobės ar srovės.

„Žmogus eina, papuola į duobę, duobė būna trijų–keturių metrų skersmens, gali būti gilesnė kur žmogus randasi 40 centimetrų, pirmas žingsnis ir kur yra klaida – gauna pirmą gurkšnį, gauna vandens ir prasideda skendimas“, – kalbėjo Palangos gelbėtojų vadas.

Poilsiautojams paplūdimiuose net per garsiakalbius visada primenama: jei papuolėte į duobę, išpūskite vandenį, įkvėpkite oro ir pranerkite be panikos.

Jei žmogų pagauna srovė ir ima nešti, svarbiausia yra nesipriešinti, pasiduoti pasroviui – ji nuneš apie 10–15 metrų ir nueis į gylį, o jūs galėsite saugiai ir ramiai išplaukti į krantą.

Svarbiausi patarimai planuojantiems poilsiauti pajūryje 

Artėjant vasaros pikui, gelbėtojų vadas poilsiautojams primena paprastas, tačiau gyvybiškai svarbias taisykles: stebėti paplūdimiuose iškeltų vėliavų spalvas ir laikytis saugumo, saugotis kaitrios saulės, dėvėti galvos apdangalus.

Gelbėtojų vadas taip pat primena einant į paplūdimį pasiimti daug vandens ir pabrėžia nevartoti alkoholio prie vandens. 

Pasak J. Pirožniko, alkoholis nesuteikia jokio papildomo saugumo ar drąsos – priešingai, jis didina nelaimių riziką. 

„Ne alkoholį reikėtų vartoti, o vandenį. Tada visi bus laimingi ir saugiai grįš namo“, – pabrėžia Palangos gelbėtojų vadas.

Žinių radijas / aut. naujienų portalas tv3.lt