Per savaitę pajūris visiškai ištuštėjo, tačiau ragina turistus sugrįžti: štai, ką įdomaus čia galite nuveikti

Kvailystė, kad vos tik baigiasi vasara Klaipėdos regionas ir visi jame esantys miestai ir miesteliai ištuštėja. Lietuviai sėdi namuose, skundžiasi, kad nėra ką veikti, bet net neįsivaizduoja kiek įdomybių jų laukia prie jūros. DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas dalinasi savo atradimais ir patarimais, ką veikti Klaipėdoje ir jos apylinkėse – Klaipėdos rajone, Kretingoje, Palangoje, Neringoje, Skuode, Šilutėje šaltuoju metų laiku.

„Jeigu žmonės žinotų, ką pas mus veikti rudenį ar žiemą, jie net ir pasibaigus vasarai, vis tiek važiuotų į Klaipėdos regioną. Daugelis įsivaizduoja, kad šioje Lietuvos pusėje viskas užsidaro ir nieko nevyksta“, – nuoširdžiai man pasiskundė bičiulė, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė. Ji vis dar kasdien priiminėja į uostamiestį atplaukiančius kruizinius laivus su vokiečiais, švedais, norvegais, danais, svečiais iš Azijos šalių. Tačiau lietuvių beveik nematyti. Apsilankiau mūsų pajūryje priešpaskutinę vasaros dieną. Vaizdas čia kardinaliai kitoks, nei prieš savaitę ar dvi. Prasidėjo tylos ir ramybės sezonas. Žinoma, stipriai nenustebau, daugelis pasistengė savo laisvas dienas, atostogas išnaudoti vasaros metu. Todėl natūralu, kad keliautojų po savo šalį srautai susitraukia, bet siūlau kelio į Klaipėdos regioną visai neužmiršti. Rudens savaitgaliai, mamadieniai, tėvadieniai, asmeninės šventės, o gal užsilikusios atostogos – puiki proga nuvykti čia, ir įsimintinai praleisti laiką.

Kad jums būtų paprasčiau keliauti, autobusu važiuodamas iš Klaipėdos į Vilnių, iš to, kas man pačiam įstrigo ir patiko, savo užrašinėje susidėjau planelį, ką, kuriame Klaipėdos regiono mieste veikti. Dalinuosi juo ir siūlau pasinaudoti.

Šilutės rajonas

Pasivaikščiojimai. Aktyvių kelionių mėgėjams čia siūlau visiškai unikalų – Aukštumalos pažintinį taką – tai vienintelė vieta mūsų šalyje, kur medinės lentelės nutiestos per didžiulę, net 2500 hektarų plotą užimančią Aukštumalos pelkę. Daugiau nei kilometro ilgio pažintinis takas daugeliui palieka įspūdį dėl natūralių savo spalvų, ypač gerai jos matosi rudens sezono metu, taip pat dėl išskirtinių pelkių augalų ir gyvūnų. Kartais čia rengiami specialūs žygiai su ekskursijų vadovu. Jų metu galima sužinoti daug naudingos informacijos.

Lietuvos Venecija. Apie Mingės kaimą Delfi Kelionėse esu jau ne kartą rašęs, tik noriu priminti, kad ši, Lietuviška Venecija vadinama vieta, lygiai tokia pati nuostabi, ne tik vasaros metu, bet ir rudenį. Dabar pats metas ten pasiplaukioti tiems, kas ieško romantikos ir privatumo. Vasarą, kai čia plūdo turistai – to tikrai nebuvo.

Maistas. Šilutės rajone yra unikalių vietų skirtų kulinariniams turistams. Labiausiai norėčiau išskirti du restoranus. Daug kur jau aprašytas, per televiziją ne kartą rodytas restoranas „Šturmų švyturys“ – oficialiai yra vienas geriausių žuvies restoranų šalyje. O taip pat šiose apylinkėse atsidarė nauja, greitai išpopuliarėjusi vieta – Ventės rage, netoli paukščių žiedavimo stoties rasite restoraną „Ventragis“. Pavalgote, o tada pirmyn pasižiūrėti paukščių, kol jie visi neišskrido ten, kur būna šilčiau.

Skuodas

Buvusi Skuodo geležinkelio stotis. Visiškai unikali vieta romantikams ir apleistų vietų mėgėjams. Iš čia geležinkelio bėgiais pėsčiomis galima nukeliauti... iki Latvijos! Būkite ramūs – jie visiškai saugūs keliavimui, galima ir nesidairyti per petį, nes traukiniai šiais bėgiais nevažinėja nuo 2009-ų metų. Vaikščioti jais legalu, niekas nebaus. O geriausias dalykas – į Latviją nukeliauti nesunku, atstumas vos 1 kilometras. Šiame maršrute laukia net du, mano akimis – romantiški geležinkelio tiltai. Žinoma, iš Skuodo galima keliauti ir į kitą pusę link Klaipėdos, ten apleisto geležinkelio ruožas tęsiasi beveik 50 kilometrų. Jeigu norisi ilgų pasivaikščiojimų – pats tas.

Didžiausias akmuo Lietuvoje. Ką jūs atsakote, kai kas nors paklausia „Kaip vadinasi didžiausias mūsų šalies akmuo?“. Tikriausiai sakote „Puntukas“? Aš taip sakydavau, bet kvailai meluodavau, nes tai neteisingas atsakymas. Puntukas yra labiausiai išreklamuotas Lietuvos akmuo, o didžiausias yra čia – Skuodo rajone, tai Barstyčių (Puokės) akmuo. Jo ilgis – 13,4 m, aukštis – 3,6 m, plotis 7,5 m. Sveria apie 680 tonų.

Lenkimų bebrynas. Tai šeimoms su vaikais labai patinkantis 3 kilometrų pasivaikščiojimų takas per Margininkų botaninį-zoologinį draustinį, kurio pabaigoje ėjikų laukia didžiulė bebrų būstinė. Per atstumą galima pasižvalgyti kaip jie gyvena, kaip dirba ir iš šakų kuria sau naujus kambarius, tiltus ir apsaugines tvoras. Toks jausmas, kad papuolei į animacinį filmuką apie bebriukus.

Kretingos rajonas

Vienuolynai. Visai ne be reikalo žmonės šį jaukų, nedidelį miestą vadina Lietuvos Vatikanu. Atvykę į Kretingą galite pamatyti net penkis vienuolynus, o kai kuriuose iš jų – akis į akį pabendrauti su vienuoliais, išsikalbėti, išsivalyti mintis. Kaip tik tai, ko reikia rudenį. Dvasinis įkvėpimas garantuotas. Patiks net ir tiems, kurie nėra šventų vietų mėgėjai. Mane asmeniškai žavi šių vienuolynų istorija, o taip pat ir architektūra.

Japoniškas sodas. Netoli Darbėnų miestelio, plyname lauke prieš daugiau nei dešimt metų buvo įkurtas didžiausias Europoje, net 16 ha Japoniškas sodas. Čia pamatysite didelę bonsai medelių kolekciją, akmenų sodą, tvenkinius. O taip pat su tikra japone galite sudalyvauti arbatos ceremonijoje. Vieta, kuri padeda pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių, taip pat išsivalyti mintis. Japonai juk teisingai sako – sodai yra terapija, kuri padeda nervinei sistemai. Praleiskite tame sode kuo daugiau valandų ir jums pagerės, jeigu tik norėsite to.

Unikalus šokoladas. Būdami Kretingoje būtinai užsukite į „Dvaro saldaininę“. Ši kavinė įsikūrusi Kretingos žiemos sodo Vandens malūne. Nors pats Žiemos sodas (viena gražiausių vietų Lietuvoje) šiuo metu remontuojamas, saldaininė veikia ir laukia lankytojų. Čia galima ne tik išgerti kavos, pavalgyti desertų, bet ir sudalyvauti saldainių dirbtuvėse – profesionalai rengia karamelinių saldainių edukacinius užsiėmimus, jie patiks ne tik vaikams. Dar viena priežastis aplankyti saldaininę – ten vietoje paragaukite, arba su savimi pasiimkite firminį Kretingos šokoladą su spirgais ir džiovintais obuoliais. Visiškai netikėta kulinarinė patirtis.

Klaipėdos rajonas

Dreverna. Ne visi žino, bet šis nedidelis kaimelis ant Kuršių marių kranto – vertas dėmesio ne tik vasaros metu. Poilsiauti, mėgautis ramybe, gamta čia galima ištisus metus. Galima apsistoti nameliuose, galima atvažiuoti su savo kemperiu, tam čia pritaikytos visos sąlygos. Drevernoje taip pat veikia kavinė „Dreverna Skalvija“, kurioje kiekvieną savaitgalį koncertuoja garsiausi Lietuvos muzikantai. Pačiam neteko būti, bet stebint jų socialinius tinklus gali pasirodyti, kad į Dreverną iš Palangos persikėlė Laukinių vakarų salūnas.

4 kabantys tiltai. Lietuviai labai mėgsta pakabinamus tiltus, liaudyje vadinamus beždžionių tiltais. Dėl to kalti mūsų tėvai, kurie ant tokių tiltų vežiojo nuo mažų dienų ir pavertė juos pačia tikriausia pramoga. Svarbiausia – nemokama. Tikriausiai tai viena populiarumo priežasčių. Klaipėdos rajone tokie tiltai net keturi. O pats įdomiausias – šalies rekordininkas – per Minijos upę nutiestas Lankupių tiltas – ilgiausias kabantis tiltas Lietuvoje. 130 m ilgio, 1,4 m pločio, metalinis lentomis dengtas tiltas jungiantis Klaipėdos ir Šilutės rajonus.

Pavalgyti Gargžduose. Taip jau gyvenime nutiko, kad turiu daug draugų ir pažįstamų kilusių iš Gargždų. Jų skoniai skirtingi, jų pomėgiai skirtingi, bet visi jie man metų metus giria vieną savo gimtojo miesto vietą – tai restoranas „Lijo“ prie Gargždų parko. Anot kai kurių mano bičiulių, pati geriausia vieta pavalgyti ne tik Gargžduose, bet ir visame Klaipėdos rajone. Žmonės giria ir rekomenduoja „Lijo“ šonkauliukus, Vienos šnicelį, Midijas balto vyno padaže, blynelius. Graži, jauki vieta, kurioje galima gerai pavalgyti. Beje, čia veikia ne tik restoranas, bet ir viešbutis, taip pat vertinamas Gargžduose už išskirtinį savo interjerą.

Neringa

Nei vienam lietuviui nereikia aiškinti, kad Neringa – pati gražiausia ir unikaliausia Lietuvos vieta, kurios mums pavydi užsieniečiai iš viso pasaulio. Tačiau dabar aš jums išduosiu vieną paslaptį, kurią man prieš keletą metų atskleidė vienas senas klaipėdietis. „Žinai Orijau, jūs vilniečiai Neringa grožitės vasara, o mes klaipėdiečiai ten važiuojame rudenį, kada būna tylu ir ramu, kada medžiai keičia spalvą ir atsiranda grybų“, – sakė jis man. Ilgai tą paslaptį laikiau, atėjo metas skleisti visiems. Rudenį ši vietovė tampa pačiu gražiausiu parku, parku be žmonių. O tame parke – tūkstančiai grybų. Taigi, mano pasiūlymas – važiuokite grybauti į patį gražiausią Lietuvos mišką. Privalumai: mažai konkurentų, labai graži aplinka. Ir dar vienas faktas, kurį man atskleidė tas pats klaipėdietis, šitame miške, kuris prasideda Smiltynėje ir baigiasi Nidoje – neįmanoma pasiklysti, neįmanoma nueiti kažkur per daug giliai. Iš dviejų pusių vanduo – puikus saugiklis. Tie, kas bandė, sakė, kad įdomesnio ir gražesnio grybavimo nėra patyrę.

Palanga

Apie savo mylimiausią šalies kurortą esu rašęs kelis šimtus straipsnių, rekomendavęs kelis šimtus vietų. Rudenį Palanga taip pat kardinaliai pakeičia veidą, tie, kas myli ją vasarą, greičiausiai net neatpažintų atvykę rugsėji, spalį ar lapkritį. Palangos verslininkai man yra pasakoję, kad šis kurortas turi atskirą turistų rūšį, kurie čia atvyksta tik tada, kai pasibaigia oficialusis atostogų sezonas. Tai nedidelis būrelis, labiau vyresnių žmonių, tie, kurie jau užaugino vaikus, atšoko savo šokius ir dabar nori tik pabūti gamtoje, pakvėpuoti prie jūros, pasideginti įsirangę kur nors kopose.

Bet Palanga rudenį turėtų patikti ir taupantiems žmonėms. Šiame kurorte eilė viešbučių, apartamentų, svečių namų kone per pusę numeta savo kainas. Jeigu prieš mėnesį tam tikrose vietose nakvynė kainavo 150-200 Eur, tai dabar dalinkite iš dviejų, o kai kur net ir iš trijų ar keturių. Tie, kas dabar vyksta į Palangą – leidžia sau daugiau, nei galėtų leisti vasarą. Aišku, minusas – kurorte veikia žymiai mažiau maitinimo vietų, mažiau pramogų, bet ir žmonių nedaug, niekur nėra eilių. Tobulas variantas, ar savaitgaliui, ar visai savaitei.

Klaipėdos miestas

Naujas delfinų šou. Noriu priminti, kad Klaipėda ne kurortas, tai trečias pagal dydį šalies miestas, kuriame gyvenimas niekada nesustoja. Ruduo – šito miesto nestabdo. Todėl ir viena populiariausių Klaipėdos vietų – neseniai renovuotas Delfinariumas veikia visus metus. Tiesa, tik savaitgaliais. Čia siūlau apsilankyti net ir tiems, kurie jame lankėsi pernai, nes visai neseniai Klaipėdos delfinariumas pakeitė savo šou programą, tai ką pamatysite – bus netikėta ir visai nauja.

SPA malonumai. Šiemet Klaipėdos centre atsidarė naujas viešbutis „Viktorija“, o jame ir didžiulis, modernus „Viktorijos SPA“ centras. Važiuokite į Klaipėdą tarsi į Druskininkus, masažuokitės, maudykitės, gražinkitės. Čia yra tam skirta vieta.

Muziejai. Šiemet aplankiau 3 man labai patikusius, modernius ir svarbiausia – naujus Klaipėdos muziejus. Pilies muziejaus ekspozicija „Kurtina“ pristato XVI a. pr. – XVIII a. pab. senojo Klaipėdos miesto istoriją, čia galima pamatyti ir net paliesti gausybę unikalių eksponatų. Muziejus interaktyvus, todėl jame įdomu net ir tiems, kurie tingi daug gilintis ar skaityti. Šalia jo – dar viena įdomi vieta, muziejus „39/45“, kuriame pristatomas Klaipėdos miestui ir kraštui labai svarbus ir skaudus istorijos etapas – Antrasis pasaulinis karas. Muziejaus salėje „Klaipėda karo išvakarėse“ galima pamatyti tų laikų nuotraukas bei kino kronikos vaizdus. Salėje „Klaipėdos šturmas“ pristatoma itin tragiška Klaipėdos miesto ir jos gyventojų istorija. 1944 m. spalio mėnesį apsupta Klaipėda buvo intensyviai bombarduojama, apšaudoma. Visa tai „gyvai“ demonstruojama virtualioje projekcijoje.

Ir dar vienas, pats naujausias Klaipėdos muziejus – karo laivas M52 „Sūduvis“, statytas 1956-1958 Vokietijoje, po to atitekęs Lietuvos kariniam laivynui ir tarnavęs Baltijos jūroje, mūsų šalies vandenyse. Kaip muziejus jis pradėjo veikti tik liepos pabaigoje, tačiau vasarą buvo ilgos eilės norinčių, o dabar žymiai ramiau. Muziejumi tapęs karinis laivas liko toks, koks ir buvo karinių misijų metu. Prieš įleidžiant lankytojus specialistai jį tik „nuginklavo“ ir šiek tiek atnaujino patalpas, pritaikė jas dideliems srautams lankytojų. Tikrai vertas dėmesio.

Geriausi kruasanai Lietuvoje. Būtent Klaipėda, o tiksliau jos senamiestyje esanti desertinė „Cremia“ gali didžiuotis iš žmonių gavusi geriausios Lietuvoje kruasanų vietos titulą. Gražiausi, skaniausi, įdomiausi – tai titulai, kuriuos patys desertinės lankytojai rašo socialiniuose tinkluose. Tikrai vizualiai įspūdingi, pagal tikrą, prancūzišką receptą ruošiami kruasanai tokie geri, kad kiekvieną dieną būna išperkami šimtu procentų. Tie, kas ateina antroje dienos pusėje – kruasanų negauna ir mėgaujasi kitokiais, čia gaminamais desertais. Nereikia skristi į Paryžių, užtenka atvažiuoti į Klaipėdą, ir pasijausite, kaip meilės mieste. Skanaus.

DELFI