Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Alix Everard: „Mes – vandenynas“

2025 m. birželio 9 - 13 dienomis Prancūzijoje vyks trečioji Jungtinių Tautų Vandenyno konferencija (UNOC3). Šis susitikimas bus lemiamas – Nicoje susiburs apie šimtą valstybių bei vyriausybių vadovų, taip pat - kelios dešimtys tūkstančių dalyvių, tyrėjų, mokslininkų, ekonomikos subjektų, aktyvių asociacijų narių ir piliečių iš viso pasaulio. Prancūzija šia proga pateiks aiškų tikslą – apsaugoti vandenyną, imantis konkrečių veiksmų.

Vandenynas – mūsų bendras turtas, žmonėms teikiantis maistą ir apsaugą, duodantis postūmį svajoti ir keliauti. Iš jo semiamės tvarios energijos, išteklių, begalinių mokslinių žinių, juo vyksta prekyba. 

Vieno iš trijų žmonių išgyvenimas priklauso nuo vandenyno, kuriam šiuo metu yra iškilęs pavojus. Tai dar beveik nepažinta teritorija, o jos išsaugojimui nėra nei pasaulinio valdymo, nei reikalingo finansavimo. Skaičiai kelia nerimą: žurnale Science paskelbto tyrimo duomenimis, į vandenyną kasmet yra išmetama virš 8 milijonų tonų plastiko. Negana to, yra vykdoma ir pernelyg intensyvi žvejyba, pasisavinant daugiau nei trečdalį žuvies išteklių, vis labiau rūgštėja vanduo, kyla jūros lygis, nyksta jūrų ekosistemos. Veikiant klimato kaitai, šie reiškiniai vis spartėja. 

Atėjo laikas imtis veiksmų. Svarbiau, nei kada anksčiau yra užtikrinti, kad  daugiašaliai veiksmai atitiktų vandenyno apsaugos iššūkių mastą.

Praėjus dešimčiai metų po Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, kuriame buvo apibrėžtos pasaulio mastu paisytinos ribos klimato kaitai stabdyti, UNOC3 suteikia istorinę galimybę. „Nicos susitarimai“ galėtų tapti tikru tarptautiniu paktu dėl vandenynų išsaugojimo ir tvaraus naudojimo. Toks paktas visiškai atitiktų 2015 m. JT priimtus darnaus vystymosi tikslus (DVT). 

Kad to pasiektume, Nicoje vyksiančios diskusijos turės būti konkrečios ir nukreiptos į tikslus. Bus siekiama geresnio valdymo, didesnio finansavimo bei išsamesnio jūrų pažinimo. 

Valdymo požiūriu esminis svertas yra Biologinės įvairovės apsaugos atviroje jūroje sutartis (BBNJ). Šiuo metu atviroji jūra – virš 60% vandenynų – yra vienintelė tarptautinės teisės nereglamentuojama teritorija. Nepriežiūra ir neturėjimas bendrų taisyklių sukėlė tikrą socialinę ir aplinkosauginę katastrofą: masinę taršą nafta ir plastiku, nelegalius bei nereglamentuojamus žvejybos metodus, saugomų žinduolių gaudymą. Kad šio teisinio vakuumo neliktų, turime pasiekti, kad BBNJ sutartį ratifikuotų 60 šalių ir tokiu būdu ji įsigaliotų. 

Vandenynų apsauga reikalauja sutelkti ir viešąjį bei privatų finansavimą, taip pat paremti tvarią mėlynąją ekonomiką. Kad ir toliau galėtume naudotis puikiomis vandenynų teikiamomis ekonominėmis galimybėmis, turime pasirūpinti jūrų išteklių atsinaujinimu. Nicoje bus paskelbta įsipareigojimų tarptautinės prekybos, jūrų transporto, turizmo ir investicijų srityse. 

Galiausiai, kaip galime apsaugoti tai, ko nepažįstame, ar pažįstame nepakankamai? Turime gilinti vandenynų pažinimą bei didinti žinių apie juos sklaidą. Šiandien esame pajėgūs sudaryti Mėnulio ar Marso žemėlapį, tačiau vandenynų gelmės išlieka mūsų nepažintos. Nors užima 70% Žemės ploto! Kartu apjunkime mokslą, inovacijas ir švietimą, kad geriau suprastume vandenynus bei pagerintume plačiosios visuomenės informuotumą. 

Spartėjant klimato kaitai ir naudojant pernelyg daug jūrų išteklių, vandenynas nėra tik viena iš problemų. Jis turi rūpėti visiems. Kvestionuodami daugiašališkumą turėtume nepamiršti mums bendrai tenkančios atsakomybės. Vandenynas yra visus siejantis saitas, jis mūsų ateities šerdis. Kartu galime pasiekti, kad UNOC3 taptų svarbiu lūžio tašku žemės gyventojams, ateities kartoms bei mūsų planetai.