Premjeras A. Butkevičius: „Buvusių Palangos merų didžiausias rūpestis buvo kaip padalinti žemę ir kas turėtų joje užsiimti statybomis“

Kas kaltas, kad Druskininkai iki pastarųjų metų susilaukė daugiau dėmesio nei Palanga? Kas, anot premjero Algirdo Butkevičiaus, iki šiol labiausiai rūpėjo buvusiems Palangos merams? Kodėl Palanga, palyginti su Birštonu ir Druskininkais, trypčioja vietoje vystydama sveikatingumo turizmą? Išskirtiniame interviu „Palangos tiltui“ premjeras A. Butkevičius, teigiamai įvertindamas mero Š. Vaitkaus darbus ir pastarųjų metų pokyčius kurorte, atvirai kalbėjo ir apie tai, į ką Palanga turėtų atkreipti dėmesį.

– Kai jau buvote paskirtas premjeru, į „Palangos tilto“ redakciją užėjo garbaus amžiaus palangiškis, socialdemokratų partijos veteranas, ir, neslėpdamas nuostabos, pasakė: „Redaktoriau, negaliu patikėti: paskambinau premjerui Algirdui Butkevičiui jo senu telefonu ir jis atsiliepė, net skyrė kelias minutes pokalbiui...“ Gal jūs būsite visiems labiau pasiekiamas premjeras nei kiti?
– (Šypsosi) Atrodo, atsimenu tą skambutį... Išties norėčiau, kad galėčiau turėti gerokai daugiau galimybių atsiliepti į visų žmonių skambučius. Faktiškai sunku man tai dabar padaryti dėl laiko stokos. Bet jeigu gaunu žinutę, visada stengiuosi perskambinti vėliau.
– Ne paslaptis, kad pasikeitus Vyriausybei, Palangoje galbūt buvo kai kurių nuogąstavimų, jog Vyriausybė galbūt nebus tokia dosni Palangai kaip ankstesnė konservatorių Vyriausybė. Bet jūsų Vyriausybė ir jūs, ko gero, jau įrodėte, kad tokie būgštavimai nėra pagrįsti, nes buvo skirtas finansavimas Palangos aplinkkelio statybai, Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos antrojo renovacijos etapo darbams. Bet Palangai, matyt, itin svarbu susilaukti jūsų palankumo dėl lėšų skyrimo šiais metais Kurhauzo renovacijos antrojo etapo darbams. Ar bus tai padaryta?
– Kaip žinote, mes ne per seniausiai buvome susitikę su Palangos meru ir kalbėjomės, be kitų dalykų ir apie tai, kad visi darbai būtų baigti.
Jeigu mano atmintis nemeluoja, Kurhauzo restauracijos etapui reikalinga 1,6 milijono litų. Merui aiškiai pasakėme, kad bandysime tam tikslui kur nors rasti tiek lėšų. Gal ką nors privatizavus, pavyktų gauti daugiau pinigų Privatizavimo fonde, gal kitur. Tikrai esame geranoriškai nusiteikę, kad tas objektas būtų kuo greičiau užbaigtas.
– Vadinasi, abejonių dėl lėšų skyrimo šiek tiek lieka?
– Atvirai kalbant, dėl tų 1,6 milijono litų radimo Kurhauzui šiokių tokių abejonių yra. Vien dėl to, kad biudžetas šiems metams jau yra patvirtintas. Kalbėjau su Kultūros ministru dėl galimų piniginių resursų radimo tam tikslui šiais metais, svarstėme, ką ir kaip, ir kiek būtų galima įvairiose finansavimo eilutėse „pastumdyti“. Kartoju: abejonių, kad reikia visus darbus baigti, niekam nekyla. Bet dėl tų pinigų skyrimo negaliu duoti tvirto pažado, kad tai bus padaryta, nes, kaip minėjau, tie 1,6 milijono litų nėra numatyta nė vienoje biudžeto eilutėje.
– Maža paslaptis, kad du didžiausi šalies kurortai – Druskininkai ir Palanga – yra ir konkurentai. Mėgstama pabrėžti, kad Vyriausybei vadovaujant socialdemokratams, pirmasis kurortas susilaukė itin didelio dėmesio, o 2008-aisiais, prie Vyriausybės vairo stojus konservatoriams, atėjo ir Palangos valanda. Ar pradėjus jums, socialdemokratų lyderiui, vadovauti šiai Vyriausybei, reiškia, kad karuselė sukasi atgal į Dzūkiją?
– (Šypsosi) Aš esu Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas. Noriu šį bei tą prisiminti ir papasakoti. Ir, tiesą pasakius, man tai dabar sukelia daug šypsenų. Kai aš dar velionio Algirdo Brazausko vyriausybėje dirbau finansų ministru, jis kartą man paskambino ir pasakė, kad poilsiaudamas, regis, Palangoje, susilaukė daug priekaištų, kad šalies kurortams, ypač Palangai, Druskininkams ir Birštonui, yra netolygiai skirstomos lėšos. Tą ir jūs sakote.
A. Brazauskas man net paminėjo konkretų pavyzdį: Meilės alėją Palangoje, kad neva neskiriamas finansavimas jai tvarkyti. Jis man pavedė tai išsiaiškinti. Ir aš aiškinausi: ar yra tokiems darbams pateiktas koks nors savivaldybės projektas, ar tikrai yra jos prašymai ignoruojami.
– Ką jūs išsiaiškinote?
– Tai, kad Meilės alėjai tvarkyti nebuvo savivaldybės pateiktas nė vienas projektas. Nė vienas ministras, nė viena Vyriausybė neskirs jokio finansavimo, jeigu nėra projekto.
Pradėjus Palangos miestui vadovauti Š. Vaitkui, Palangoje tikrai matosi teigiami pokyčiai. Net vaikščiojant po Palangą. Pavyzdžiui, dėl daugiau vietų automobilių parkavimui. Žinau, kad ir sporto arenos statyba vyksta, ir ypač kelių tvarkymo darbai vyksta intensyviai. Šaunu, kad ir Vasaros estrados renovacijos darbai pajudėjo. Ką tai reiškia? O gi tai, kad visiems šiems ir kitiems darbams buvo pateikti projektai. Kai jie yra pateikti, galima tuomet svarstyti ir jų finansavimo klausimus. Kalbant apie galbūt kai kam susidariusį požiūrį dėl netolygaus vyriausybių dėmesio skyrimo didžiausiems kurortams, tai atsitiko ne dėl vyriausybių palankumo ar nepalankumo kam nors, vienam ar kitam kurortui, bet dėl jų savivaldybių veiklumo – gebėjimo teikti projektus.
– Vadinasi, Druskininkai iki šiol jų teikė daugiau nei Palanga?
– Taip. Reikia teikti paraiškas. Partiniai dalykai čia niekuo dėti. Tokia mano pozicija.
– Nors dar nedaug bendravote, koks įspūdis jums liko apie Palangos merą Š. Vaitkų?
– (Pauzė) Kiek man teko su juo susitikti, jis man pasirodė esąs meras, gerai suvokiantis miesto reikalus ir jų situaciją, tiek ekonominę, tiek socialinę. Jaučiasi, kad jis turi vadybinę kompetenciją, kad geba dėstyti Palangos vystymo viziją.
– Į ką jūs atkreiptumėte Palangos vadovų dėmesį?
– Pavyzdžiui, kaip vilioti turistus parengiant tam tikras programas, pavyzdžiui, sveikatingumo turizmo.
Kita vertus, Palangai dar reikia labai daug padaryti, kad sveikatingumo turizmas būtų reikiamai Palangoje išplėtotas.
Reikia suprasti, kad paslaugos poilsiautojams turi būti teikiamos ištisus metus, o ne tik vasarą. Palangos meras tai supranta, ir žadėjo, kad to sieks.
Visame pasaulyje, visuose kurortuose, sveikatingumo turizmas tampa labai populiarus ir duodantis didelių pajamų.
Sveikatingumo paslaugų programą vykdo Ūkio ministerija, ir manau, kad visi trys kurortai – Druskininkai, Birštonas ir Palanga – turi kuo greičiau paruošti savo sveikatingumo paslaugų vystymo programas ir pateikti vieną bendrą programą ministerijai.
Kaip greitai kurortai susikalbės, suderins savo norus, specifiką, priklauso, kaip greitai jie tokiai programai gaus finansavimą.
Birštonas savo sveikatingumo paslaugų vystymo kryptį jau turi seniai.
Druskininkai irgi turi. Bet Palanga, švelniai kalbant, nelabai. Ta kryptis – tik pradinėje būsenoje, palyginti su kitų miestų.
Nežinau, ar aš esu teisus, ar ne, bet iš mano bendravimo su buvusiais Palangos savivaldybės merais ir Tarybos nariais susidarė įspūdis, kad jie ne tokius prioritetus turėjo.
Man atrodo, kad jų prioritetai buvo, kaip greičiau vienaip ar kitaip Palangoje padalinti žemę, kad kas nors kuo greičiau pradėtų statybas.
– „Ūkio“ banko griūtis – išbandymas ir naujajai Vyriausybei, ir jūsų veiklos aukštiems reitingams. Ką Vyriausybė, valstybė turėtų padaryti, kad banko žlugimas būtų labai reta išimtis, o ne kasmetinis įvykis?
– Ankstesnės vyriausybės iki nekilnojamojo turto burbulo sprogimo, prisiminkime, visiems aiškino, kad pagal europinę ir pasaulinę bankininkystės praktiką, valstybė negali kaip nors labai reguliuoti ir turėti įtakos komercinių bankų veiklai. Dabar, po finansų krizės, net daugumos Europos Sąjungos valstybių požiūris, taip pat ir Europos centrinio banko, į tuos dalykus pasikeitė. Dėl to diskusijos vyksta net Pasaulio banke. Manau, kad artimiausiu metu jis jau priims atitinkamus reglamentus ir teisės aktus, įpareigojančius šalių centrinius bankus ir vyriausybes griežčiau kontroliuoti komercinių bankų veiklą, greičiau reaguoti į signalus juose, kad būtų išvengta finansinių grėsmių.
Akivaizdu, kad liberalioji politika, ypač taikyta bankininkystėje, nepasiteisino. Net mūsų Seimo Biudžeto ir Finansų komitete ilgai buvo aiškinama, kad domėjimasis komercinių bankų veikla, jų išduotomis paskolomis, indėlių palūkanų normomis, blogų paskolų portfelių formavimo klausimais ir kai kuriais kitais yra kišimasis į tų bankų veiklą ir galėjai susilaukti apkaltos Seime.
Ar Vyriausybė gali tikėtis sėkmingos kovos su šešėline ekonomika, imtis privačios verslo iniciatyvos, kai jau ne tik garbaus amžiaus žmonės, bet ir darbingi, jauni žmonės ar dalis verslininkų nepasitiki bankais. Dar blogiau – kartu ir valstybe, ir jos valdymo institucijomis.
Norėčiau pasakyti, kad visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, yra įstatyminė bazė dėl įvairių finansinių institucijų auditavimo. Įstatymuose aiškiai parašyta, kad auditą atlieka nepriklausomos audito kompanijos, kurios faktiškai ir turi prisiimti atsakomybę dėl finansinių institucijų bėdų. Labai keista, kad po atliktų auditų, duomenys apie juos yra teikiami kiekvienais metais, regis, vasario pabaigoje, komercinių bankų kokios nors bėdos juose neatsispindi. Prisiminkime, kad netrukus, iki „Snoro“ banko griuvimo, jis buvo paskelbtas sėkmingiausiai Lietuvoje dirbančiu komerciniu banku. O po metų jam jau iškeliamos bankroto procedūros. Tad derėtų paklausti, ar audito kompanijos atsakingai atlieka savo pareigas. Tai, matyt, didžiausia problema.
– Ar paslaptis, kokiame banke ar bankuose, jūs, Vyriausybės vadovas, laikote savo pinigus?
– (Šypsosi) Žinote, aš atsimenu vieną tokią finansų apskaitos dėstytoją ir jos paskaitą. Jis sakė: „Jeigu aš jūsų per egzaminą paklausiu, kur jūs laikote savo indėlį, ir jūs atsakysite, kad kažkuriame viename banke, tai aš jums iškart parašysiu dvejetą ir kitų klausimų aš jūsų neklausiu“. Aš visada visiems sakau, kad pinigus reikia laikyti keliuose bankuose. Aš savo pinigus laikau trijuose komerciniuose bankuose.
– Viešoje erdvėje sklando stipri nuomonė, kad paaiškėjus „Ūkio banko“ bėdoms, greitas sprendimas jo gerąją dalį atiduoti lietuviško kapitalo bankui „Šiaulių bankas“ subrendo pačiuose aukščiausiuose šalies valdžios struktūrose. Ar jums neįtartina tokia skuba?
– Visos būtinos procedūros tokiu atveju buvo išlaikytos. Lietuvos banko valdyba kreipėsi į visus komercinius bankus su tokiu pasiūlymu. Iškart atsiliepė „Šiaulių bankas“ ir kai kurios kitos finansinės institucijos. Lietuvos bankui „Šiaulių bankas“ pasirodė tinkamiausias, dėl to jis ir buvo pasirinktas.
Tikiu, kad dabar „Šiaulių banko“ prestižas, palyginti su skandinaviško kapitalo bankais, padidės. Konkurencinėje kovoje tai – teigiamas žingsnis.
– Regis, dvi vyriausybės valdančiosios koalicijos partijos Tvarka ir teisingumas bei Darbo partija rimtai nusprendė susijungti. Ar joms susijungus nedidės jų apetitas koalicijoje, ar galėsite būti ramus dėl savo Vyriausybės vadovo posto?
– Jeigu partijos jungtųsi vien tam, kad jos užimtų kokį nors postą, tai, manau, tuomet ir pačios Vyriausybės nereikėtų joms sudarinėti. Vis dėl to Vyriausybę reikia sudaryti atsižvelgiant į žmonių kompetenciją ir sugebėjimus, kad būtų galima efektyviai valdyti valstybę trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Aš tikiu, kad išmintis nugalės. Ne ambicijos ir ne apetitas.
– Prieš Seimo rinkimus, kalbėdamas apie Visagino atominės elektrinės projektą, aiškiai sakėte: jo neremiate, nors nesate prieš branduolinę energetiką ir jos vystymą Lietuvoje. Ar sprendimas suformuoti darbo grupę dėl Visagino AE projekto likimo po referendumo, kuriame tauta pasisakė prieš atominės elektrinės statybą Lietuvoje, nereiškia, kad jūs galbūt pakeisite savo poziciją dėl Visagino atominės elektrinės?
– Taip, Socialdemokratų partija ir aš, kartoju, pasisakome už atominę energetiką, bet pasisakėme prieš dabartinį Visagino atominės elektrinės projektą. Man jau vadovaujant Vyriausybei teko susitikti ir su Latvijos, ir Estijos, ir Lenkijos vyriausybių vadovais ir mes kalbėjomės apie Visagino AE. Mūsų nuomonės iš esmės sutapo: kol nebus aiški elektros energijos gamybos kaina, kokia bus kapitalo grąža, tol nė vienas partneris nesiruošia investuoti į tokią atominę elektrinę. Man, kaip ekonomistui, nesuprantamas toks ankstesnės vyriausybės požiūris: pradėkime statyti, o paskui pažiūrėkime, kas iš viso to gausis. Niekas taip nesielgia. Net kur kas turtingesnės nei Lietuva šalys yra laikinai sustabdžiusios tokių projektų vystymą dėl finansinių priežasčių.
– Mano 70-metė mama Alytuje balsuoja tik už socialdemokratus. Ar galite jai ir kitiems 600 tūkstančių šalies pensininkų pažadėti, kad dar šiais metais pakelsite pensijas?
– Ne, šiais metais Vyriausybė tokių planų neturi. Norime pirmiausia ekonomiką pastatyti ant tvirtų bėgių, kad ji riedėtų į priekį ir augtų žmonių pajamos, o tuo pačiu ir valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų bei „Sodros“ pajamos. Manau, kad jeigu tai vyks, pensijų didėjimo derėtų laukti 2015 metais.
– Ankstesnei Vyriausybei vykdant taupymo priemones, buvo net užsiminta apie kai kurių lengvatų, taip pat ir šildymo kompensacijų, panaikinimą. Ar jūs jas paliksite?
– Šildymo kompensacijos tikrai bus, nes dalis žmonių, deja, vos gali išgyventi. Po daugiabučių namų renovacijos, esame numatę, kad tokia šildymo kompensacija įeitų į namo renovacijos fondą, kad tokią kompensaciją gavusiam asmeniui nereikėtų mokėti už renovaciją.
– Su jumis Palangoje teko bendrauti prieš porą metų kurorto socialdemokratams renkant naują pirmininką. Ar esate dabar patenkintas LSDP Palangos skyriaus veikla?
– Taip, šiuo metu esu patenkintas. Turėjau į Palangą atvykti kelis kartus, kad pasikeistų skyriaus pirmininkas. Norėtųsi, kad skyrius augtų greičiau. Bet man atrodo, ką skyriui ir jo pirmininkui pavyko pasiekti per savivaldos rinkimus (Palangos socialdemokratai turi dvi vietas Taryboje, – aut.), yra visai neblogas rezultatas. Matyt, kad žmonės labiau pasitiki ir skyriumi, ir jo energingu pirmininku.
– Koks jums atrodo LSDP skyriaus pirmininkas Danas Paluckas?
– Danas man atrodo labai darbštus, kompetentingas, suprantantis vietos žmonių problemas ir siekiantis, kad jos būtų sprendžiamos.
Jis labai gerai bendrauja su visais, palieka paprasto žmogaus įspūdį, o politikoje tai svarbu.
Linkiu jam auginti vietos žmonių pasitikėjimą, kad jis taptų ne tik vietos lyderiu, bet ir šalies masto politiku. Manau, kad, jeigu jis daug ir kryptingai dirbs, jau kitą Palangos miesto savivaldybės Tarybos kadenciją turės reikalingų žinių ir savybių vadovauti miestui.
– Ar galima tikėtis jūsų sulaukti Palangoje per kurorto sezono atidarymo šventę ar vasarą „Palanga – kultūros sostinė“ renginiuose?
– Labai sunku ką nors dabar žadėti, kai dar dienotvarkė nėra aiški, bet aš dažnai Palangoje poilsiauju. Tad tikiu, kad turėsiu galimybių, vienaip ar kitaip, į Palangą nuvykti ir šiemet.