Registrų centras perskaičiavo žemės ir statinių vidutines rinkos vertes: sužinokite, kaip keitėsi jūsų turto vertė

Palangos tiltas, 2022-09-22
Peržiūrėta
617
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė
Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė

Visoje Lietuvoje vykstant viešame masinio vertinimo dokumentų svarstyme visuomenė gali susipažinti su Registrų centro perskaičiuotomis projektinėmis žemės ir statinių vidutinėmis rinkos vertėmis, kurios įsigalios nuo kitų metų sausio. Vidutinės rinkos vertės ne rečiau kaip kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai, ir būtent 2023 metų sausio 1-ąją įsigalios naujos žemės sklypų mokestinės vertės.

„Kiekvienais metais Registrų centras atlieka visos Lietuvos nekilnojamojo turto masinį vertinimą valstybės reikmėms. Jo metu perskaičiuojamos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės. Šios vertės naudojamos, pavyzdžiui, nustatant turto paveldėjimo ar dovanojimo atvejais reikalingus mokėti mokesčius, skirstant socialinę paramą ar nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas. Kas penkerius metus vidutinės rinkos vertės prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami žemės ar NT mokesčiai“, – kalba Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.

Šiuo metu žemės savininkų mokamas žemės mokestis skaičiuojamas pagal nuo 2018 metų įsigaliojusias mokestines vertes, tačiau jau nuo 2023 metų sausio perskaičiuotos žemės vidutinės rinkos vertės bus prilygintos mokestinėms vertėms, nuo kurių bus skaičiuojami žemės mokesčiai. Statinių (butų, gyvenamųjų namų ir kt.) mokestinės vertės galioja nuo 2021 metų sausio 1 dienos.

Kaip keitėsi žemės ir statinių vertės?

Tradicinį nekilnojamojo turto masinį vertinimą valstybės reikmėms atlikęs Registrų centras šiuo metu visoje Lietuvoje organizuoja viešus masinio vertinimo dokumentų svarstymus su visuomene. Su projektinėmis, t.y. nuo 2023 m. sausio įsigaliosiančiomis vidutinėmis rinkos vertėmis galima susipažinti Registrų centro interneto svetainėje.

Masinio vertinimo būdu šiemet Registrų centras iš viso įvertino beveik 6,2 mln. NT objektų: 2,5 mln. žemės sklypų ir 3,65 mln. statinių. Bendra visų šalyje esančių žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus ūgtelėjo 12 proc., statinių – 27 procentais. 

„Butų vidutinės rinkos vertės, priklausomai nuo segmento, didėjo visoje šalyje. Butai labiausiai brango Vilniuje Kaune – apie 30 procentų. Tokį augimą lėmė didelė infliacija, statybinių medžiagų kainų augimas, leidimų statyboms ribojimas, išaugęs imigrantų iš Ukrainos ir Baltarusijos skaičius, paskatinęs būsto paklausos augimą. Butai taip pat brango Palangoje, Panevėžyje, Vilniaus rajone, Druskininkuose, Anykščiuose ir Alytuje. Gyvenamųjų namų vidutinės rinkos vertės šalyje per metus vidutiniškai augo apie 20 proc., didžiausias teigiamas pokytis fiksuotas Vilniaus ir Kauno apskrityse, taip pat pajūrio regione“, – komentuoja L. Kanišauskienė.

Anot jos, tarp žemės paskirčių labiausiai per metus padidėjo gyvenamųjų teritorijų žemės ir komercinės paskirties bei pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės sklypų vertės.

„Gyvenamųjų teritorijų žemės vertė daugiausiai per metus išaugo didmiesčiuose ir pajūryje, kur yra ribota tokios žemės sklypų pasiūla. Komercinės ir sandėliavimo paskirties žemės vertė didėjo ten, kur aktyviai plėtojami verslo, pramonės ir logistikos sektoriai, pavyzdžiui, Panevėžio rajone, Klaipėdoje ar Utenoje, taip pat didmiesčių priemiesčiuose“, - kalba Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė L. Kanišauskienė.

Žemės penkerių metų (2023 m. mokestinė projektinė vertė, palyginti su nuo 2018 m. sausio galiojančia mokestine verte) vidutinių rinkos verčių bendras pokytis – 43 procentai. Didžiausias pokytis per penkerius metus – net 78 proc. – žemės ūkio paskirties žemės, taip pat komercinės žemės (34 proc.), pramonės ir sandėliavimo (29 proc.) ir gyvenamųjų teritorijų (26 proc.) žemės.

Didžiausias gyvenamųjų teritorijų žemės verčių pokytis per pastaruosius 5 metus fiksuotas Molėtų, Širvintų, Ignalinos ir Anykščių rajonų savivaldybėse. Komercinės bei pramonės ir sandėliavimo žemės verčių pokyčiai didžiausi Vilniaus mieste, taip pat šalia sostinės esančiose Šalčininkų, Širvintų rajonų savivaldybėse, taip pat Panevėžio, Kauno miestuose ir jų rajonų savivaldybėse. Tuo metu žemės ūkio paskirties verčių padidėjimas (apie 100 proc.) nustatytas Pasvalio, Ukmergės, Kauno rajonuose.

Kas yra nekilnojamojo turto masinis vertinimas?

Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra vertinimo būdas, kai naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją, statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami nekilnojamojo turto objektai ir parengiama bendra tam tikros teritorijos nekilnojamojo turto masinio vertinimo ataskaita.

Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių turto savybių.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Visoje Lietuvoje vykstant viešame masinio vertinimo dokumentų svarstyme visuomenė gali susipažinti su Registrų centro perskaičiuotomis projektinėmis žemės ir statinių vidutinėmis rinkos vertėmis, kurios įsigalios nuo kitų metų sausio. 


Atėjus vasarai Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos skaičiuoja atvykstančių turistų srautus ir viliasi palankių orų, kurie pritrauktų dar daugiau lankytojų.


Klaipėdos apskrities v alstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad gyventojai, turintys nekilnojamojo turto (NT), kurio bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų ribą ,  Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas   pateikti ir mokestį sumokėti turi iki gruodžio 15 d. 


Privaloma tvarka Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose Palangos miesto savivaldybės Tarybos politikų deklaracijose – apstu įdomybių. „Palangos tiltas“ įsitikinęs, kad visuomenė turi žinoti, kiek ir kokio turto jų išrinktieji valdo, nors vienintelio laikraščio kurorte redaktorius, paskelbęs tokį straipsnį, rizikuoja savo ramybe.


Verslininkas Gediminas Gečas – jis valdo populiarias kurorto kavines „A-petit“ ir „Šilelis, Mokesčių inspekcijai nurodė, kad banke pernai turėjo 10 000 eurų, buto, kuriame gyvena, vertė yra vos 39 tūkstančiai eurų, kitų statinių – sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių – vertė yra 32 600 eurų, valdomų žemės sklypų vertė yra 76 000 eurų, yra...


Palangos kurorto muziejuje penktadienį atidaryta neeilinė paroda „Paplūdimio mada. 150 metų. Iš AlexandreVassiliev kolekcijos“. Kokias sukneles vasaros metu dėvėdavo moterys, o vyrai kostiumus, dar 1850 metais, kaip keitėsi vasaros mados laikui bėgant, kokius aksesuarus mėgdavo, o kokie būdavo maudymosi kostiumėliai, – visa tai pamatyti galima naujoje parodoje, kuri...


UAB „Palangos komunalinis ūkis“ administruoja daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) programą Palangoje ir Šventojoje. Pateiksime pavyzdį iš kelių namų renovacijos eigos.


Vakar įvykusiame Palangos miesto savivaldybės Tarybos posėdyje pirmiausia tylos minute buvo pagerbtas netikėtai į Anapus išėjusio Tarybos nario Giedriaus Šatkausko atminimas. Dėl jo mirties buvo nuspręsta nagrinėti tik tris darbotvarkės klausimus, kurių nebuvo galima atidėti dėl įsipareigojimų.


Dėl buvusių miesto valdžių klūpinėjimų prieš kurhauzo bendrasavininką Gediminą Jacką buvo pažeisti miesto interesai. Prieš dešimtmetį Palangos apylinkės teismui nusprendus, kad G. Jackos žmonos Virginijos dalies kurhauzo kiemo statinių pardavimo-pirkimo sutartis su Alfredu Tiškevičiumi yra negaliojanti, savivaldybės tuometiniai klerkai snaudė, kai 2004-aisiais V....


Apie nuosavą būstą svajoja kone kiekvienas lietuvis. Ko gero, norą turėti savo būstą būtų galima pavadinti nacionaliniu lietuvių tautos bruožu. Mes nesinuomojame būsto – mes jį perkame. „Palangos tiltas“ pasidomėjo kaip sekasi nekilnojamojo turto agentūroms pardavinėti butus, nuosavus namus bei žemės sklypus Palangoje – kokia nekilnojamojo turto Palangoje paklausa ir...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius