Šildymo kainos Palangoje tarp atnaujintų ir neatnaujintų daugiabučių skiriasi ženkliai: nuo 0,84 euro už 1 kv. m. renovuotame daugiabuty iki 1,75 - 2,07 euro nerenovuotuose

Palangos tiltas, 2022-02-09
Peržiūrėta
1425
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Šildymo kainos Palangoje tarp atnaujintų ir neatnaujintų daugiabučių skiriasi ženkliai: nuo 0,84 euro už 1 kv. m. renovuotame daugiabuty iki 1,75 - 2,07 euro nerenovuotuose

Šis žiemos sezonas Lietuvos gyventojus pasitiko su rekordiškai didelėmis sąskaitomis už šildymą ir elektrą. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vidutinė šilumos kWh kaina 2021 m. gruodžio mėn. didėjo 60 proc., o 2022 m. sausį – beveik 80 proc., lyginant su prieš metus buvusiomis šildymo kainomis. Ekspertai nežada, jog kainos mažės, o gyventojai nerimauja, ar ateityje tokios sąskaitos taps kasdienybe ir kaip reikės už jas susimokėti. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamentas primena, jog žymių sutaupymų gyventojams gali padėti pasiekti daugiabučio atnaujinimas.

Pavyzdžiui, šildymo kainos Palangoje tarp atnaujintų ir neatnaujintų daugiabučių skiriasi ženkliai. Sodų g. 53 esančio modernizuoto daugiabučio gyventojai moka 0,84 eur/kv. m, kai aplinkinių daugiabučių gyventojų kaina už vieną kvadratinį metrą svyruoja nuo 1,75 iki 2,07 euro.

Anot dr. Valdo Lukoševičiaus, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento, pagrindinė priežastis, „išpūtusi“ kainas – biokuro pabrangimas du kartus, o gamtinių dujų – net apie 5 kartus. Pagrindinis kuras Lietuvoje yra būtent biokuras, kuris vis dar yra 2-3 kartus pigesnis nei gamtinės dujos. Tai lemia, jog miestai, kurie šilumos gamybai renkasi gamtines dujas, moka gerokai daugiau, nei miestai, kurie naudoja biokurą. 

„Trumpuoju laikotarpiu, vasario-kovo mėn., šilumos kainos, tikėtina, išliks panašios kaip sausio mėnesį. Kadangi į šilumos kainą įskaičiuojama kuro kaina su dvejų mėnesių atsilikimu, o kuras pastaraisiais mėnesiais vėl kiek brango, šiluma taip pat turėtų brangti. Ilguoju laikotarpiu šilumos kainų stabilizavimosi galima tikėtis tik tuomet, kai stabilizuosis biokuro ir gamtinių dujų kainos“, – teigia V. Lukoševičius.

Jis priduria, kad galime tik tikėtis, jog likę šildymo sezono mėnesiai nebus šalti ir neprireiks papildomai gaminti šilumą, naudojant daugiau gamtinių dujų – kuo šilčiau bus, tuo mažiau mokėsime.

Kaip galima sutaupyti? 

V. Lukoševičius teigia, jog kartais gyventojai stebisi, kodėl konkrečiame mieste vieni gyventojai už šildymą moka daugiau, o kiti – mažiau. Svarbu žinoti, jog skirtingi pastatai suvartoja skirtingą šilumos kiekį tai pačiai vidaus patalpų temperatūrai palaikyti – daugiausiai šilumos suvartoja neapšiltinti ir neatnaujinti daugiabučiai, kurių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos nėra modernizuotos.

„Būtent šių daugiabučių gyventojai už šildymą moka 2-3 kartus didesnes sąskaitas, nei tie, kurie atsinaujino savo gyvenamuosius namus. Blogiausio energinio efektyvumo pastatuose mokėjimai už šildymą kartais gali būti ir 10 kartų didesni – akivaizdu, kad daugiabučių modernizavimas šildymo sąskaitas mažina itin žymiai“, – pasakoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas. 

Jam pritaria ir Gintarė Burbienė, APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja: „Visais atvejais po daugiabučio namo atnaujinimo yra sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudų. Vidutinis šiluminės energijos faktinis sutaupymas siekia 54 proc., kai kuriuose daugiabučiuose net apie 70 proc. arba 72,2 kWh/kv. m per metus.“

Kaip vieną sėkmingiausių renovacijos pavyzdžių G. Burbienė įvardija daugiabutį Paupio g. 6, Anykščiuose, kurio gyventojai atsijungė nuo centrinio šildymo, pasistarė oras-vanduo šilumos siurblį, o karštam vandeniui – saulės termodinaminę sistemą. 

„Praėjusiais metais šio daugiabučio gyventojai už elektrą bendroms reikmėms vidutiniškai mokėjo po 21 eurą per mėnesį, o už šilumą nemokėjo išvis. Žinoma, tokios projekto investicijos į rangos darbus yra didesnės, tačiau nauda bei grąža gyventojai gali ilgai džiaugtis“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja.

Kaip renovacija padeda mažinti komunalinių mokesčių sąskaitas? 

Gyventojams, norintiems pasiekti geriausių rezultatų ir didžiausių šiluminės energijos sutaupymų, reikėtų įgyvendinti kuo daugiau priemonių. Idealus pasirinkimas – kompleksinė renovacija – šilumos mazgo atnaujinimas, vamzdynų keitimas kartu su sienų, stogo apšiltinimu ir kitomis energinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis prikelia daugiabutį naujam gyvenimui.

„Kompleksinės renovacijos metu išsprendžiamos visos būsto problemos, daugiabučiai tampa sandarūs, šilti, taupūs ir gražūs. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, modernizuotas daugiabutis pasiekia ne mažesnę nei C energinio efektyvumo klasę. Ji naudinga ne tik dėl žymiai sutaupomų lėšų, bet ir dėl to, jog nebelieka papildomų namo eksploatacinių išlaidų – nereikia papildomai keisti durų, tvarkyti prakiurusių stogų – viskas padaroma vienu kartu“, – privalumus vardina G. Burbienė. 

Pašnekovė dalinasi dar vieno daugiabučio sėkmės istorija. Melioratorių g. 4a, Molėtuose vieno buto savininkai, siekdami padidinti šilumą bute, nuolat jungdavo elektrinius radiatorius, nors už šildymą mokėdavo 118-120 eur/mėn., o elektros sąnaudos būdavo dvigubai ar ne trigubai didesnės. Po renovacijos gyventojai džiaugiasi 20-22 laispnių temperatūra bute, o už šildymą moka 62 eurus bei yra žymiai sumažinę elektros sąnaudas.

„Taip, daugiabučio modernizavimas reikalauja nemažų investicijų, vis dėlto, tai yra vienas iš efektyviausių būdų sutaupyti, nes naudą galime pajusti iškart“, – pažymi APVA atstovė.

Susidomėjimas renovacija sparčiai auga 

APVA Pastatų energinio taupumo departamentas nuolat sulaukia itin didelio gyventojų susidomėjimo renovacijos projektais, taip pat tai girdi ir iš daugelio renovacijos projektų administratorių. Būtent į juos kreipiasi nemaža dalis daugiabučių namų gyventojų atstovų ir prašo parengti daugiabučio namo investicinį planą.

Anot G. Burbienės, kaip ir kasmet, susidomėjimas renovacija taip pat sparčiai išauga sausio-vasario mėnesiais, kai gyventojai gauna padidėjusias sąskaitas už šildymą. 

Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti čia: www.betalt.lt

Aplinkos projektų valdymo agentūra

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasigirdus nuogąstavimams, kad po skaitiklių rodmenų patikros klientams išauga sąskaitos, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paaiškina, kokiais atvejais taip gali nutikti.


Vis labiau vėstant orams, netruks prasidėti intensyvaus šildymo sezonas. 


Energetikos ministerija informuoja, kad šiandien skelbiamas kvietimas paramai gauti daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui (Mažajai renovacijai).


Nuo metų pradžios padvigubinus valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, būsto šildymo kompensacijų gavėjų padaugėjo beveik 40 proc. Sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai kompensaciją gali gauti nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildosi būstą: centralizuotai, malkomis, dujomis, elektra ar kt.


Nuo metų pradžios padvigubinus valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, būsto šildymo kompensacijų gavėjų padaugėjo beveik 40 proc., praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Labiausiai besikreipiančių dėl būsto šildymo kompensacijų skaičius augo Pagėgių r. (13,5 karto), Trakų r. (9 kartus), Palangos m. (8 kartus), Kėdainių r. (7,8...


Išaugus energetinių išteklių ir būsto šildymo kainoms, dalis žmonių susiduria su finansiniais sunkumais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas yra šildomas.


UAB „Palangos šilumos tinklai“ informuoja, kad sąskaitos už gautas paslaugas vasario mėnesį vėluos dėl AB „Lietuvos paštas“ vykdomų darbų diegiant automatizuotą siuntų skirstymą.


Pristatome Rasą Bluškę, Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininkę, šiuo metu dar laikinai einančią ir Muitinės priežiūros uostuose skyriaus vedėjo pareigas. Leiskime jai pačiai papasakoti apie savo darbo pradžią, patirtį dirbant muitinėje, kuriozinius atvejus, kontrabandą bei pasvarstyti, kas yra geras muitininkas.


Palanga, viena iš šalies daugiabučių renovacijos lyderių, daugiabučių renovavimo patirties semiasi ne tik iš kitų šalies savivaldybių, bet taip pat ir iš vokiečių bei austrų. Nuo 2013-ųjų metų Palangoje jau renovuota per 60 daugiabučių, o po namų renovacijos rengiami projektai ir kiemų infrastruktūrai atnaujinti.


Nors visi Palangos daugiabučiai yra šildomi Palangos šiluma UAB „Litesko“, tačiau nuosavų namų gyventojai net nenorėtų įsivaizduoti, kiek kainuotų išlaikyti namą šildantis centriniu miesto šildymu, nes Palangoje šildymas -  vienas iš brangiausių Lietuvoje. Todėl nuosavų namų gyventojai šildosi namus malkomis, durpėmis, akmens anglimis.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius