Religijotyrininkas, didelio tikėjimo palangiškis Tomas Viluckas: „Ar po karantino žmonės grįš į bažnyčias? Ypač priklausantys vadinamajai rizikos grupei? Ar norės burtis į bendruomenes?“

Linas JEGELEVIČIUS, 2020-12-31
Peržiūrėta
2010
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Tomas Viluckas Kaune
Tomas Viluckas Kaune

Religijotyrininkas, didelio tikėjimo palangiškis Tomas Viluckas įsitikinęs, kad šis sunkus laikas mus daug ko išmokys, bet gali būti ir ilgalaikių dvasinių praradimų. Su sunkia negalia daugelį metų gyvenantis vyras pripažįsta, kad karantinas kelia daug iššūkių ir Bažnyčiai. Ar po karantino žmonės grįš į bažnyčias? Ypač priklausantys vadinamajai rizikos grupei? Ar norės burtis į bendruomenes, kai mišių pakaitalo, ko gero, bus galima ieškoti internete? T. Viluckas atsakė į „Palangos tiltas“ klausimus.
–Neseniai dalyvavote tradiciniuose, šįkart Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos surengtuose Nacionaliniuose ekumeniniuose maldos pusryčiuose. Tiesa, nuotoliniu būdu. Kokios pagrindinės žinutės buvo suformuluoto jose?
–Ko gero, būtų sunku mūsų visuomenėje šiuo metu rasti renginį, kuriame pagrindine tema nebūtų koronos viruso pavojus. Tad ir maldos pusryčiuose ši tema vyravo, ji buvo girdima tiek Prezidento, tiek įvairių krikščioniškų konfesijų lyderių pasisakymuose ir maldose. Malonu, kad Prezidentas savo kreipimesi citavo palaimintąjį Teofilių Matulionį, kurio pavyzdys gali būti įkvėpimu sunkiomis akimirkomis. Kitas išskirtinis šių pusryčių bruožas – visų trijų pagrindinių šalies krikščioniškų konfesijų vadovų bendra malda už mūsų šalies žmones.
–Ar jums nebuvo minties atsisakyti tokio kvietimo – juk Prezidentas „palaimino“ pačią liberaliausią nepriklausomos Lietuvos istorijoje Vyriausybę su liberaliausia programa?
–Tokia mintis net nekilo. Gitanas Nausėda patvirtindamas Vyriausybės programą tik įvykdė jam Konstitucijos deleguotas pareigas. Nelabai sutikčiau su nuomone, kad ši programa liberaliausia, ypač žvelgiant iš socialinės apsaugos perspektyvos. Deja, Lietuvos istorijoje yra buvę kur kas liberalesnių programų, kurios atnešė didelę žalą mūsų šalies ekonominei ir socialinei raidai.
–Kalėdos – vilties, atgimimo metas, tačiau šiemet dėl koronaviruso pandemijos net itin tikintys žmonės dažniau mini ne Dievą ir jo sūnų, o deda viltis į mokslą – vakciną nuo koronaviruso. Kokia gali būti karantino ar net komendanto valandos įvedimo trumpalaikė ir ilgalaikė žala Bažnyčiai?
–Neseniai teko skaityti garsaus Vokietijos futbolo klubo Dortmundo „Borussia“ prezidento nuogąstavimą, kad po karantino žmonės nebegrįš į stadionus gyvai žiūrėti futbolo rungtynių. Jei tokios abejonės išsakomos net atsakingųjų už futbolo, kuris yra galinga industrija, atstovų, tai ką kalbėti apie iššūkius laukiančius religinių ar kultūrinių institucijų. Ar po karantino žmonės grįš į bažnyčias (ypač priklausantys vadinamajai rizikos grupei), ar norės burtis į bendruomenes, užsiimti artimo meilės darbais ne tik atliekant pavedimus į labdaros veikla užsiimančių organizacijų sąskaitas, bet ir gyvai patarnaujant pagalbos stokojantiems žmonėms? Tai klausimai, kurie turėtų neraminti visus neabejingus Bažnyčios skelbiamai žiniai.
–Akivaizdu, kas pasaulis po epidemijos įveikimo bus kitoks – darbas ir paslaugos nuotoliniu būdu taps norma. Ar nėra pavojaus, kad daliai krikščionių nereikės iki karantino įprastų pamaldų bažnyčioje, bažnyčios bendruomeninio gyvenimo? Natūralu, kad kai kurie žmonės tiesiog ilgai dar vengs masinio susibūrimo vietų.
–Be abejo, toks pavojus egzistuoja, joks nuotolinis dalyvavimas pamaldose negali pakeisti tiesioginio. Pati sakramentų prigimtis reikalauja gyvo sąlyčio su juos priimančiuoju. Būtinas gyvas kontaktas – žodžių ir gestų, kurie savyje turi daugiaprasmės simbolikos. Nuotolinės pamaldos niekaip negali sukurti tos atmosferos, kuri būdinga gyvam sakramentų šventimui. Kaip ir virtualus bendruomeniškumas vargiai ar gali pakeisti bendrystės, broliškumo, seseriškumo pojūtį dalyvaujant gyvuose susibūrimuose.
–Turbūt sutiksite, kad pasaulis, ypač Europa, o ir Jungtinės Amerikos Valstijos, tampa labiau pasaulietinės. O danai – laimingiausi žmonės pasaulyje pagal įvairias apklausas, yra, liaudiškai tariant, bedieviai – su itin dideliu netikinčiųjų ir nepriklausančių kuriai nors religinei bendruomenei skaičiumi. Vadinasi, laimė ir tikėjimas Dievu jau seniai nėra proporcingos viena kitai sąvokos?
–Kiek žmonija egzistuoja, tiek ji svarsto laimės klausimą ir bando išrasti „laimės formulę“. Beje, jai taip niekaip ir nepavyksta susitarti dėl šios formulės sudedamųjų dalių. Sunku išvengti subjektyvumo svarstant laimės klausimą.
Dar III a. pr. Kr. Aristotelis savo sūnui Nikomachui skirtoje knygoje, rašė, kad laimė yra tikslas, kurio visi siekia. Ji įkvepia visą mūsų veiklą, nes galiausiai viską, ką bedarytume, atliekame dėl to, kad būtume laimingi. Garbusis išminčius atliko vieną svarbų pastebėjimą, kad laimė yra tai, kas patvaru. Laimė nėra trumpalaikė, tad turtai, sveikata ar garbė esą nėra tikroji laimė.
Taip mąstė senovės Graikijos išminčius, bet žvelgiant į mūsų tikrovę atrodo, kad jo įžvalgos visai nėra nusenusios. Net jei ir abejotume ar tikrai esame nelaimingesni už afrikiečius, turėtume sutikti, kad mūsų gatvėse vaikštantys, viešuoju transportu važinėjantys, įstaigose sėdintys žmonės nespinduliuoja laime. Ko gero, iškilus užknisančiam klausimui „kodėl?“, reiktų atsakyti, jog kažkas netvarkoje su mūsų laimės kriterijais. Ar ne todėl esame tokie nelaimingi, kad materialinė gerovė tampa mūsų gyvenimo ašimi, varikliu? Ne vienam laimė matuojasi stilingais namais, įtakingomis pažintimis, skaičiais banke…
Nekalbu apie spiritualizmą, kuris, išaukštindamas dvasinį pradą, paneigia medžiaginę tikrovę. Materialumo pamynimas ne vienam virto ne laime, bet tragedija. Laimės klausimas krypsta ne į kieno nors, kažko (medžiaginių rūpesčių) paneigimą, bet į krypties, prioritetų pasirinkimą. Nesitiki, jog laimė yra socialinis, o ne asmeninis dalykas. Tad dėl to jos taip visi trokštame ir siekiame. Tikėjimas Dievu suteikia gyvenimui prasmę, o gyvenimo įprasminimas yra raktas į laimę.
–Kokie visuomeniniai procesai, reiškiniai ir tendencijos Lietuvoje jus neramina?
–Gaila, kad mūsų visuomenė yra labai fragmentiška, trūksta bendruomeniškumo, solidarumo, atjautos tiems, kurie yra pažeidžiami.
–Lietuvos visuomenė tampa liberalesnė – tą parodė ir paskutinių rinkimų į Seimą rezultatai, o „Krikščionių sąjunga“, kuri rinkimų programą pagrindė krikščioniškomis vertybėmis, tradicijomis, nesurinko nė vieno procento. Ką jums tai sako?
–Manau, kad tokios krikščioniškos vertybės kaip tvirta šeimos institucija, gyvybės apsauga, socialinis jautrumas ir solidarumas, yra priimtinos didžiajai daliai mūsų visuomenės, tačiau jas atstovauti bandantys politikai, deja, nėra patrauklūs. Dauguma jų priklauso vakarykščiai dienai. Nepamirškime, kad šiuolaikinėje politikoje vyksta ne idėjų, o įvaizdžių kova. Joje ypatingą vietą užima moderni komunikacija, atpažįstami veidai, charizmatiškos asmenybės. Visų šių aspektų stokoja į krikščioniškų vertybių atstovavimą pretenduojantys politikai.
–Kokia jūsų nuomonė dėl naujosios Vyriausybės siekių legalizuoti tos pačios lyties partnerystes? Dekriminalizuoti nedidelio kiekio marihuanos turėjimą?
–Deja, žmonijos istorijoje seksas ir politika dažnai tarpusavyje yra persipynę dalykai. Ar seksualinė orientacija turi būti politiškai įtvirtinta? Vienalyčių partnerysčių klausimas Vakarų civilizacijoje yra seniai nutolęs nuo asmens teisių apsaugos ir tapęs lobistine bei politine veikla. ES šiuo metu ruošiasi įgyvendinti plataus masto LGBTQ ideologijos institucinimo strategiją, kuri neleistų jos teritorijoje egzistuoti uždaroms nuo šios gyvensenos įteisinimo vietoms. Tad Lietuva neatsilieka nuo ES vyraujančios linijos. Manyčiau, kad jokia valdžia neturėtų piliečiams primesti bendro gyvenimo normų ar taisyklių, o patys piliečiai turėtų referendumo keliu jas nusistatyti. Pvz., taip yra daroma JAV. Taip ir minimas lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo klausimas galėtų būti sprendžiamas bendru sutarimu, o ne užsinorėjus vienai ar kitai partijai. Žinoma, labai svarbus protingumo kriterijus, nes pvz., tam tikras narkotinių medžiagų kiekis yra neišvengiamas naudojant medicinos tikslais.
–Kai popiežius Pranciškus keliskart – paskutinįjį kartą naujame dokumentiniame filme apie jį – išreiškia paramą homoseksualioms poroms, jums neramu? Jūs abejojate popiežiaus autentiškumu?
–Po minėtų popiežiaus pareiškimų Bažnyčios mokymas nepakito, todėl kažkokiam nerimui priežasties nematau. Pranciškus mano, kad vienalyčių partnerysčių įteisinimas nustatytų visuomenėje tam tikrą status quo šiuo klausimu. Beje, panašiai yra Vengrijoje, kurios konstitucijoje yra įtvirtinta katalikiškos šalies statusas ir vienalyčių santuokų bei tokioms poroms įvaikinimo draudimas, nors šioje šalyje yra įteisintos vienalytės partnerystės. Artimi popiežiui šaltiniai teigia, kad tuo būdu Šventasis Tėvas siekia apriboti santuokos instituciją tik vyro ir moters sąjunga. Tačiau didžiausia problema, kad Vakarų teisinėje sistemoje ryškios perskyros tarp santuokos ir partnerysčių institucijų nėra.
–Ar Bibliją jūs pats suprantate ir priimate pažodžiui ar konceptualiai – kaip šviesos, vilties ir tikėjimo (bet tai pasakytina tik Naujajam Testamentui) programą?
–Biblija yra vadinama Dievo laišku žmogui. Šis laiškas yra kvietimas, kreipimasis, draugystės ženklas, kuris kreipia mūsų dėmesį pirmiausiai į autoriaus asmenį. Todėl ją skaityti negalima tik pažodžiui, kaip ir bet kokį laišką mes turėtume skaityti ieškodami prasmės ir tarp eilučių. Pažodinis Šv. Rašto skaitymas yra paprasčiausias fundamentalizmas, kad nepatekti į jo spąstus svarbu yra Bažnyčios tradicija, teologija, šventųjų patirtis, maldoje puoselėjamas asmeninis santykis su Dievu.
–Ar pati Bažnyčia turėtų labiau keistis, kad ji „neatitrūktų“ nuo spartaus visuomenės vystymosi?
–Vienas bažnytinis posakis byloja, kad Bažnyčia yra visada besikeičianti tikrovė. Nekinta jos skelbiamos žinios turinys, bet būdai jį perteikti nuolatos randa naujas išraiškos formas. Tam reikia atidaus įsiklausymo į amžininkus, tuos poreikius, kurie veržiasi iš ieškančio prasmės žmogaus širdies.
–Vis daugiau lietuvių išpažįsta kitas religijas. Ar tai yra blogai? Juk Dievas – vienas.
–Bažnyčia deklaruoja, kad žmogaus sąžinė yra laisva. Bažnyčios pašaukimas skelbti trejybinį Dievą, Jėzų Kristų ir jo Evangeliją, bet žmogus yra laisvas atsiliepti į šią žinią ir ja gyventi. Tradiciškai Lietuvoje vyrauja krikščioniškas tikėjimas, tačiau niekas negali varžyti tiesos ir išminties paieškų.
–Kas jums gyvenime svarbiausia?
–Mylėti ir būti laimingu.
–Kokių Dievo ženklų jūs savo gyvenime esate sulaukęs?
Jų yra labai daug, tačiau pats didžiausias buvo kvietimas pasirinkti tikėjimo kelionę.
– Neseniai užsiminėte, kad rašote naująją knygą. Apie ką ji bus?
–Taip, mano planuose – nauja knyga, kurios tikslas suprantama ir paprasta kalba atsakyti į šiuolaikiniam žmogui kylančius klausimus apie tikėjimą, krikščionišką gyvenimą ir Bažnyčią. Norėčiau, kad ši knyga negimtų mano minčių „burbule“, tad kreipiausi į savo sekėjus internetinėje erdvėje, ragindamas juos siųsti man klausimų šiomis temomis. Pasinaudodamas proga kviečiu ir „Palangos tilto“ skaitytojus drąsiai siųsti man savo klausimus. Tai galite padaryti mano „Facebook“ paskyroje, taip pat el. p. [email protected] .
–Kokių dar turite kitų siekių savo gyvenime?
–Nors man šiais metais sukako 50 metų, aš vis dar drįstu svajoti...Norėčiau vystyti savo internetinį projektą, aplankyti gražias šalis ir sulaukti ne vienos įspūdingos gyvenimo akimirkos.
Ką pasakytumėte žmogui, kuris šiandien yra neviltyje?
Neviltis negali būti begalinė, vis tiek kažkur yra riba už kurios prasideda nauji akiračiai. Kai norisi dėti tašką, Dievas padeda daugtaškį.

 

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos miesto savivaldybėse išduodant statybą leidžiančius dokumentus.


Užkanavėje intensyviai vyksta darbai – įgyvendinamas potvynių rizikos valdymo Palangos mieste projektas.


Pirmadienio ankstyvų rytą Palangoje, Lydekų gatvėje, kilęs didžiulis gaisras nusiaubė be gailesčio, be pastogės palikdamas aštuonis žmones, tarp jų tris nepilnamečius vaikus. Kaip pastebėjo miesto meras Šarūnas Vaitkus, sudegė absoliučiai visas jų gyventojų turtas. Pranešimas apie gaisrą Lydekų gatvėje gautas po 3 val.


Įgyvendinant ES projektą „Kompleksinių paslaugų šeimai organizavimas ir teikimas Palangos miesto savivaldybėje“, be kitų paslaugų, teikiama ir nemokama maisto produktų, medikamentų, higienos ir (ar) kitų būtinų prekių nupirkimo ir (ar) pristatymo paslauga, pagalba sumokant mokesčius asmenims.  


Religijotyrininkas, didelio tikėjimo palangiškis Tomas Viluckas įsitikinęs, kad šis sunkus laikas mus daug ko išmokys, bet gali būti ir ilgalaikių dvasinių praradimų. Su sunkia negalia daugelį metų gyvenantis vyras pripažįsta, kad karantinas kelia daug iššūkių ir Bažnyčiai. Ar po karantino žmonės grįš į bažnyčias? Ypač priklausantys vadinamajai rizikos...


Religijotyros žinovas, apžvalgininkas, didelio tikėjimo palangiškis Tomas Viluckas įsitikinęs – šis sunkus laikas mus daug ko išmokys. Su sunkia negalia daugelį metų gyvenantis vyras dalijasi savo įžvalgomis, kaip lengviau įveikti pandemijos sukeliamus sunkumus ir ką daryti, kad ir šios dienos teiktų džiaugsmą. Jis neslepia, kad pandemija yra didelis...


Ar galima suderinti griežtas dėl COVID-19 pandemijos įvesto karantino taisykles, įsigaliojančią naują laisvesnę tvarką ir... pavasario malonumus? Visi būsime saugūs ir galėsime mėgautis atnaujinta ar nauja veikla, jeigu laikysimės karantino laikotarpiu nustatytų taisyklių ar dėl karantino lengvinimo įsigaliojančios naujos tvarkos – teigia Palangos visuomenės sveikatos specialistės.


Ką palangiškiai labiausiai perka karantino metu?


Palangos miesto savivaldybė kviečia sveikus, rizikos grupei nepriklausančius pilnamečius asmenis tapti savanoriais ir padėti organizuojant izoliuotų ar turėjusių kontaktą su sergančiais koronaviruso liga asmenų maitinimą, transportavimą, apgyvendinimą ir pan.


Vasarą rankomis trina ne tik prekybininkai, bet ir dviračių nuomotojai. Anot jų, žmonės itin aktyviai leidžia laisvalaikį, negailėdami pinigų pramogoms bei pasivažinėjimams dviračiu ar velomobiliu. O dviračius dažniausiai nuomojasi užsieniečiai, ypač rusai.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius