Saulius Skvernelis: „Jeigu būsime naujoje Vyriausybėje, Šventosios uosto atstatymas bus vienas mūsų prioritetų“ (VISAS INTERVIU)

Saulius Skvernelis, buvęs šalies premjeras, dabar – opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, drasko kadenciją baigiančią TS-LKD ir liberalų vyriausybę į skutus dėl daug ko, taip pat ir dėl jos požiūrio į Šventosios uosto atstatymą. „Esame jūrinė valstybė, tačiau, deja, šiai konservatorių ir liberalų valdžiai taip neatrodome, nors Šventosios uostas turi didelę valstybinę svarbą ir privalumų – turizmo, rekreacinę, gynybinę, naujas galimybes, susijusias su laukiama Orlen plėtra, vėjo jėgainėmis jūroje,“ – sakė S. Skvernelis „Palangos tiltui“ Seime.

– Šventosios uosto atstatymas vis dar nėra  valstybės ir Vyriausybės prioritetas, net jos regioninėje politikoje. Jeigu po Seimo rinkimų spalį jums teks formuoti naują Vyriausybę, ar Šventosios uostas galės tikėtis didesnio dėmesio?

– Tikrai taip. Mums tai bus labai svarbu ir tai bus vienas mūsų prioritetų. Esame jūrinė valstybė, tačiau, deja, šiai valdžiai, regis, taip neatrodome – man dėl to liūdna.

Man labai gaila, kad dėl šios Vyriausybės nevykusių sprendimų tyla tvyro ir Klaipėdos uoste – krovos skaičiai prasti.

 Priminsiu, kad Šventosios uostas buvo pradėtas atstatyti man būnant premjeru. Visam pirmam jo atstatymo etapui buvo rasti pinigai –  europiniai taip pat.

– Buvęs Tėvynės Sąjungos-LKD pirmininkas, dabar europarlamentaras Andrius Kubilius yra sakęs, kad ši  konservatorių Vyriausybė taip gerai tvarkosi, kad jis visai nenustebtų, kad šiam kabinetui su premjere priešaky Vyriausybės vairas būtų patikėtas ir po naujų Seimo rinkimų. Manote, kad toks spėjimas – iš fantazijų srities?

– Gyvenime nieko negali atmesti. Ir niekas dar negali pasakyti, kaip žmonės balsuos spalį. Bet jeigu jie ateis balsuoti, o neliks namuose į viską numoję ranka, tai šios Vyriausybės tikrai daugiau nematysime. Ji tikrai nebuvo pati geriausia, atvirkščiai – visiška pilka ir nevykusi. Galėčiau išskirti tik premjerę Ingridą Šimonytę – kaip lyderę, kuri buvo ir yra labiausiai matoma ir kuri dirba kai kurių kitų ministerijų darbus, nes jų ministrai „nepatempia.“ Bet ir premjerę užvaldė nuolatinės įtampos – dėl to ji karščiuojasi, jos sprendimai tampa neprognozuojami, istorijos su ministrais, kurie buvo besąlygiškai ginami, o dabar yra paskubomis, netinkamai atleidžiami – kalbu apie Krašto apsaugos ministro istoriją, tai liudija.

Manau, kad ši Vyriausybė įeis į istoriją kaip neįgyvendinusi savo pažadų ir nuvylusi Lietuvos žmones.

– Kas nepavyko jai?

– Aš kitaip klausimą formuluočiau: o kas pavyko jai? Gal ši Vyriausybė vadovavosi aukštais skaidrumo standartais? Nieko panašaus – ministrai kompromitavosi, vėlėsi į skandalus, nesugebėjo savo pažadų, duotų 2020 matais, įgyvendinti.

Taip, užsienio politikos srityje šiai Vyriausybei pavyko sukelti didelį ažiotažą  – mes tapome Europos Sąjungos išsišokėliais. Kalbu ne tik apie Kiniją, bet ir apie šios Vyriausybės pagalbą Putino režimui, net jam neprašant. Omeny turiu Vyriausybės iniciatyva, neskaidriai uždarytą Baltarusijos kalio trąšų eksportą per Klaipėdos jūrų uostą. Mūsų geležinkeliai ir uostas patyrė milžiniškų nuostolių, o, beje, Rusijos „Uralkaly“ kalio trąšų pardavimo apimtys ir pelnai išaugo keliolika kartų. Už tuos pinigus Rusija perka ginkluotę ir naikina Ukrainą.

Ar ši Vyriausybė įgyvendino mokesčių reformą, kurią ji žadėjo? Pažadėjo ją mums per pusę metų pristatyti, tačiau to nepadarė. Ar išsprendė kokius nors socialinius klausimus? Ne, nes investicinė aplinka Lietuvoje dabar yra tokia, kad ir užsieniečiai, ir lietuviai bijo investuoti Lietuvoje, kaip saka vaizdžiai, dėl karo, maro ir bado. Vėl gi – dėl šios Vyriausybės veiksmų.

O pensijas ir išmokas, kurias ši Vyriausybė šiek tiek pakėlė, seniai „suėdė“ infliacija. Rekordinė infliacija, net 20 procentų. Iš infliacinių pinigų buvo renkamas biudžetas ir PVM, o patys niekur tvariai neinvestavome, kad ką nors užsidirbtumėme. Ši Vyriausybė tik džiaugiasi, kad dukart padidino krašto apsaugos biudžetą, bet tą buvo lengva padaryti karui vykstant. Tai buvo padaryta iš skolintų lėšų.

– Vyksta diskusijos, kaip, iš kokių šaltinių papildomai finansuoti krašto gynybą. Premjerė užsiminė apie PVM, GPM didinimą, net lėšų, skirtų savivaldybėms, eilutės peržiūrėjimą. Jūsų nuomone, kur derėtų ieškoti daugiau lėšų gynybai?

– Toks klausimas – didesnio gynybos finansavimo – net nėra toks aktualus, kaip konservatoriai nori jį pateikti.

Aiškiai pasakykime: šis klausimas tapo pagrindine konservatorių rinkimų (Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai įvyks gegužę – L. J.) kampanijos šalimi. Jų naratyvas aiškus: „Karas – rytoj, ir tik konservatoriai gali nuo jo apginti.“ 

Bet tai – netiesa. Prisiminkime, kai Rusija vykdė karą Sakartvele (Gruzijoje) (Rusijos–Gruzijos karas (taip pat Karas Pietų Osetijoje, Antrasis Pietų Osetijos karas) – 2008 metų karinis konfliktas tarp Gruzijos ir Rusijos bei nepripažintų Abchazijos ir Pietų Osetijos respublikų – L.J.), mūsų kariuomenė, 2008-2012 metais Vyriausybei vadovaujant konservatoriams, buvo sunaikinta iš esmės – sena ginkluotė, pustuščiai kariniai daliniai ir itin mažas gynybos finansavimas.

Aš sakau kitaip: niekas mums dabar negresia, esame po NATO branduoliniu ir visu kitu gynybiniu skėčiu, turime stiprius ir patikimus sąjungininkus.

Mes, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, esame kategoriškai prieš PVM ar GPM kėlimą. Mes siūlome kalbėti apie pelno mokesčio didinimą. Juolab, kad kai kurie Lietuvos verslo žmonės parodė naują iniciatyvą – skirti keturis procentus nuo šalies BVP (bendro vidaus produkto – L. J.) gynybai. Man tai skamba kaip propagandinė iniciatyva. Tai nuo jų  ir pradėkime – penkiais procentais pakelkime pelno mokestį, nors mūsų frakcija kalbėjo apie du procentus. 

Mums atrodo labai svarbu surinkti mokesčius apskritai. Yra paskaičiuota, kad kiekvienas nesurinktas PVM procentas atima iš biudžeto apie 70 milijonų eurų.

Kalbant apie kitus gynybos finansavimo šaltinius, mūsų sąjunga svarsto svarstyti akcizų kėlimą alkoholiui, tabakui, labiau apmokestinti azartinius žaidimus.

Prisimindami, kad COVID pandemijos metu Europos Sąjungoje buvo įkurtas Ekonomikos atstatymo fondas, mes siūlome, kad dabar būtų įkurtas (Europos Sąjungos) Gynybos fondas. 

Jis padėtų užtikrinti visos Europos Sąjungos gynybos poreikius, ginkluotės pirkimai vyktų skaidriai, nekonkuruojant vieniems su kitais.

– Ką manote apie naująjį šalies krašto apsaugos ministrą, Lauryną Kasčiūną?

Gerai manau. Patyręs, parodė save kaip Nacionalinio saugumo ir Gynybos komiteto pirmininkas, kalba angliškai, energingas. Tikiuosi, kad, kaip ministras, jis nepasikeis.

– Ar vėl būdami valdžioje peržiūrėsite Lietuvos santykius su Kinija, kurie labai pablogėjo?

– Manau, kad jie turės keistis – gerėti, nors aš nekalbu apie kokį nors kardinalų pokytį, kuris atstatytų tą santykių lygmenį, kurį mes turėjome iki šios Vyriausybės.

Tai darysime laikydamiesi bendros Europos Sąjungos narių šalių pozicijos dėl Kinijos, taip pat dėl atsižvelgdami į Jungtinių Amerikos Valstijų politiką.

Esu už tai, kad Lietuvos ir Kinijos santykiai gerėtų, esančias rizikas diversifikuojant ir ieškoti naujų rinkų. Tačiau negalima pamiršti rinkų, kurios gerai veikia – kalbu apie Kiniją ir jos milžinišką ekonomiką. Išbraukdami Kiniją iš savo transporto žemėlapio, jokių kitų alternatyvų niekas nepasiūlė. Tą reikia pripažinti.

Nesakau, kad mes su Kinija turime glėbesčiuotis ir bučiuotis, bet pragmatinis pagrindas, kurį mes turėjome, vėl turėtų atsirasti mūsų santykiuose.

– Kiek mandatų Seime ar Europos Parlamente būtų geras pasiekimas jūsų partijai?

– Kalbant apie Europos Parlamentą, svarbiausia, kad būtume jame atstovaujami. Tad, ta prasme, ir vienas mandatas – jau gerai. Bet geriau, kad jų daugiau būtų. 

Europos Parlamento rinkimuose mūsų sąrašą veda eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, kuris bene geriausiai išmano europinę darbotvarkę ir politiką. 

Prezidento rinkimuose mūsų kandidatas – Giedrimas Jeglinskas, diplomatas, ekonomistas, buvęs NATO vadovybės narys. 

O Seimo rinkimuose rudenį partija yra linkusi patikėti lyderystę man. Seimo rinkimuose sieksime gauti tiek mandatų, kad be mūsų būtų sudėtinga suformuoti naują koaliciją. Tikiu, kad centro ir kairės politinės jėgos, kurioms ir mes priklausome, turės tokią galimybę rudenį. Bus sunkiai nuspėjami rinkimai – pamatysime nemažai naujų politinių jėgų. Net ir kairės-centro politiniame lauke. Tikrai nesinorėtų bendrauti su itin radikaliomis, populistinėmis arba prorusiškomis politinėmis jėgomis. Deja, ir paskutiniųjų yra.