Savivaldybės garažus pildo elektromobiliais: nors dabar nėra būtina, po poros metų galės pirkti tik juos

Kaišiadorių rajono savivaldybė dar 2022-aisiais už beveik 40 tūkst. eurų įsigijo elektromobilį. Praėjusių metų pabaigoje Kauno miesto taryba taip pat nusprendė įsigyti 4 elektromobilius, dar 2 – nuomoti. Visgi įsigyti šių ekologiškų transporto priemonių savivaldybės ryžtasi tikrai ne dėl mados, jas iš dalies įpareigoja ir vadinamosios Žaliųjų pirkimų taisyklės.

Savivaldybių autoparkai – vis žalesni

2022 metais Kaišiadorių rajono savivaldybės garažą papildė elektromobilis „Citroen E-C4“. Viešųjų pirkimų būdu įsigytas modelis atsiėjo 39 980 eurų. Tiesa, savivaldybė pateikė paraišką ir gavo 4000 eurų kompensaciją iš valstybės.

Praėjusių metų vasarą Plungės rajono savivaldybės autoparkas taip pat buvo papildytas nauju elektromobiliu „Škoda Enyaq“. Jo kaina oficialioje gamintojo atstovybėje Lietuvoje prasideda nuo 48 200 eurų. O štai Klaipėdos rajono savivaldybė pernai nusprendė vieną elektromobilį – „Volkswagen ID.4“ – nuomotis. Nurodoma, kad įmoka už jį yra 695 eurai per mėnesį.

Pačioje 2023-iųjų pabaigoje Kauno miesto taryba irgi pritarė sprendimui atnaujinti savivaldybės tarnybinių automobilių parką. Kaip rašė leidinys „Kauno diena“, miesto politikai pritarė, kad du nauji elektromobiliai bus nuomojami, o keturi – perkami.

„Savo pavyzdžiu Kauno miesto savivaldybė ir toliau skatins naudotis ekologiškomis transporto priemonėmis, prisidės prie oro užterštumo mieste mažinimo. Elektromobiliai bus eksploatuojami jiems suteiktu garantiniu laikotarpiu, todėl nebereikės rūpintis remontu ir techniniu aptarnavimu – tai sumažins šių transporto priemonių eksploatacijos išlaidas. Taip pat elektromobiliams suteikta teise nemokamai statyti automobilius apmokestintose automobilių stovėjimo vietose“, – savo sprendimą grindė savivaldybė.

Ekologiškas transportas – ne vien savo noru

Visgi aiškėja, kad savivaldybių sprendimas automobilių parkus papildyti elektromobiliais grįstas ne vien savo noru ar mada.

Kaip LRT.lt teigė Aplinkos ministerijos Darnaus vystymosi ir strateginių pokyčių grupės vyresnysis patarėjas Karolis Kinčius, dar nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo reikalavimas visus viešuosius pirkimus vykdyti vadovaujantis Žaliųjų pirkimų taisyklėmis, t. y. privalomai taikyti aplinkos apsaugos reikalavimus.

„Pirkimo dokumentuose būtina nusistatyti aplinkos apsaugos kriterijus. Šios taisyklės taikomos visoms viešosioms įstaigoms, valstybinėms įmonėms ar savivaldybėms, todėl svarbu atkreipti dėmesį, kad savivaldybėms nėra nustatyti papildomi ar išskirtiniai reikalavimai“, – pažymėjo K. Kinčius.

Ministerijos atstovas atkreipė dėmesį, kad, kalbant apie transporto priemonių viešuosius pirkimus, jiems reikalavimai keliami Alternatyviųjų degalų įstatyme, kuris buvo sudarytas vadovaujantis Europos Parlamento bei Europos Tarybos direktyva dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (2019/1161/ES).

Nuo 2026-ųjų teks pirkti elektromobilius

Minėtame Alternatyviųjų degalų įstatyme nustatyta, kad atliekant naujų transporto priemonių pirkimus ar sudarant lizingo, nuomos arba išperkamosios nuomos sutartis per kalendorinius metus, tam tikra dalis transporto priemonių turi būti netarši, kaip apibrėžta įstatymo nuostatose.

„Svarbu pažymėti, kad šiuo metu nėra konkretaus reikalavimo savivaldybėms įsigyti tik elektra varomų transporto priemonių. <...> Savivaldybės gali įsigyti ir hibridinių transporto priemonių, jei šios atitinka Alternatyviųjų degalų įstatymo reikalavimus.

Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą, iki 2025 m. pabaigos, perkančiajai organizacijai atliekant transporto priemonių viešuosius pirkimus, turėtų būti įsigyta ne mažiau kaip 60 proc. netaršių transporto priemonių. <...> Likę 40 proc. įsigytų transporto priemonių gali būti varomos iškastiniu kuru“, – portalui nurodė Susisiekimo ministerija.

Beje, jau nuo 2026 metų elektromobiliai turės sudaryti 100 proc. viešųjų įstaigų, valstybinių įmonių ar savivaldybių naujai įsigyjamo transporto parko.

Susisiekimo ministerija pridūrė, kad remiantis dabartine tvarka netaršia transporto priemone laikomas toks automobilis, kurio išmetamo CO2 kiekis neviršija 50 g/km, o realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis neviršija 80 proc. ES nustatytos ribinės vertės.

Savivaldybės – už žalesnį transportą

LRT.lt kalbintos savivaldybės tikino besilaikančios Žaliųjų pirkimų taisyklių. Tiesa, dar ne visų jų autoparkuose yra elektromobilių. Viena tokių – Panevėžio miesto savivaldybė.

„Panevėžio miesto savivaldybės administracija vykdydama viešuosius pirkimus vadovaujasi teisės aktais, reglamentuojančiais viešųjų pirkimų vykdymą. <...> Šią dieną nėra reikalavimo, kad savivaldybės, siekdamos įsigyti automobilį, privalo įsigyti tik elektromobilį. Šiuo metu Panevėžio miesto savivaldybės autoparke yra 10 automobilių, iš jų 2 – hibridiniai“, – raštu komentavo savivaldybės atstovai.

O štai Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė spaudai Tamara Zaiceva portalui sakė, kad šiuo metu yra naudojamas vienas elektromobilis, o artimiausiu metu planuojama įsigyti ir dar vieną.

„Palanga visada pasisako už žaliąjį transportą, nes tai itin aktualu kurortui. Šiuo metu Palangos miesto savivaldybės administracija turi 4 automobilius, iš jų vienas – elektromobilis. Artimiausiu metu planuojama įsigyti dar vieną elektra varomą transporto priemonę“, – nurodė pašnekovė.

Elektromobilių daugėja

Kaip suskaičiavo Lietuvos energetikos agentūra, per sausio mėnesį Lietuvos kelių transporto priemonių registre įregistruotas 341 lengvasis keleivinis elektromobilis. Tai yra 21,4 proc. daugiau, nei buvo įregistruota pernai per sausio mėnesį.

Skelbiama, kad vasario 1 d. registre buvo iš viso 12 185 elektromobiliai, iš kurių 11 762 – grynieji lengvieji keleiviniai elektromobiliai (M1 kategorija), taip pat 423 – lengvieji komerciniai elektromobiliai (N1 kategorija).

Šių metų sausio mėnesį gryniesiems elektromobiliams teko 5,94 proc. naujų lengvųjų automobilių rinkos. Per sausį elektromobilių užimama Lietuvos lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis padidėjo iki 0,68 proc.

Marius Monkevičius, LRT.lt