Savivaldybių išlaidos kasmet auga: analitiniai duomenys atskleidė, kam išleidžiama daugiausiai
Didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių faktinės išlaidos beveik kasmet viršija modeliuojamas, o didžiausias išlaidų perviršis patiriamas komunalinių paslaugų, būsto bei aplinkosaugos srityse. Tą parodė savivaldybių išlaidų analizė, atlikta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su Finansų ministerija, kurios metu buvo vertinami pastaraisiais metais įvykę savivaldybių pajamų, išlaidų bei gyvenimo kokybės pokyčiai.
„Savivaldybių išlaidų analitiniame modulyje pateikta išlaidų atotrūkių analizė ne tik parodo modeliuojamų ir faktinių išlaidų atskirose savivaldybėse skirtumą, bet ir leidžia joms įsivertinti, kurioms funkcijoms skiriamų išlaidų skirtumai yra didžiausi. Išnagrinėjus išlaidas, skiriamas atskiroms funkcijoms, ir pasitikrinus, ar jos ne per didelės, o gal per mažos, galima jas palyginti su modeliuojamu teoriniu išlaidų poreikiu. Taip atsirastų galimybė efektyviau nukreipti finansinius išteklius, siekiant gerinti gyventojų gyvenimo kokybę ir mažinti atotrūkius tarp savivaldybių“, – sako CPVA ekspertas Viktoras Sirvydis.
Mažesnės išlaidos nebūtinai rodo efektyvumą
Pašnekovas aiškina, kad atliekant analizę faktinės išlaidos buvo lyginamos su teorinėmis modeliuojamomis išlaidomis, kurios buvo apskaičiuots kiekvienai savivaldybės funkcijai parengus ekonometrinį modelį. Šiuo modeliu buvo siekiama nustatyti išlaidų poreikį, konkrečiai funkcijai skiriamas išlaidas lemiančius parametrus, pavyzdžiui, paslaugos gavėjų skaičių, naudojamos infrastruktūros apimtį, savivaldybės dydį bei jos ekonominius ir demografinius rodiklius.
Analizė parodė, kad nuo 2015 m. iki 2021 m. tiek faktinės, tiek modeliuojamos savivaldybių tęstinės išlaidos augo. 2015 metais faktinės išlaidos siekė kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų, o 2021-aisiais – 4,07 mlrd. eurų. Beveik visu laikotarpiu faktinės savivaldybių išlaidos viršijo modeliuojamas, tik 2015 metais buvo mažesnės, o išlaidų deficitas sudarė 0,85 procento. 2016-2021 m. savivaldybių faktinės išlaidos buvo didesnės už modeliuojamas, o išlaidų perviršis svyravo nuo -1,77 proc. 2019 metais iki didžiausio per visą laikotarpį -4,77 proc. 2017 metais.
2021 m. didžiausią išlaidų perviršį savivaldybės patyrė komunalinių paslaugų, būsto ir aplinkosaugos srityje – buvo išleista 43,58 mln. eurų daugiau nei apskaičiuotos modeliuojamos išlaidos, o mažiausią – socialinių išmokų srityje, išleista 4,38 mln. eurų daugiau nei modeliuojamos išlaidos. Socialinių paslaugų srityje savivaldybės 2021 m. faktiškai išleido 37,86 mln. eurų daugiau nei modeliuojamas teorinis poreikis, švietimo srityje – 29,54 mln. eurų daugiau, bendroms valstybės paslaugoms – 14,25 mln. eurų daugiau.
Lietuvos savivaldybių asociacijos Finansų ir ekonomikos komiteto narės Jekaterinos Goličenko nuomone, tokią situaciją smarkiai nulėmė įvairios nenumatytos aplinkybės.
„Stebėjome spartesnį, nei buvo planuotas, infliacijos augimą, reikšmingą įtaką valstybės ir savivaldybių išlaidoms padarė COVID-19 pandemija. Be to, vyko valstybės socialinės sferos teisės aktų pakeitimai, kurie paveikė šildymo ir kuro kompensacijų mokėjimus – su tuo susiję nemažai savivaldybėse neplanuotų išlaidų“, – sako J. Goličenko.
Tam, kad skirtingas savivaldybes būtų lengviau palyginti tarpusavyje, jos buvo suskirstytos į keturis klasterius: didžiųjų miestų, kurortinių, kaimiškųjų ir kitų savivaldybių. Duomenys parodė, kad didžiųjų miestų, kaimiškose ir kurortinėse savivaldybėse faktinės išlaidos dažniau būna didesnės už modeliuojamas, o kitų savivaldybių klasteryje situacija atvirkštinė – faktinės išlaidos dažniau būna mažesnės už modeliuojamas.
Pasak V. Sirvydžio, optimalus ir siektinas išlaidų lygis yra tuomet, kai nėra reikšmingo atotrūkio tarp modeliuojamų ir faktinių išlaidų. Vis tik analizuojant išlaidas labai svarbu vertinti ne tik jų atotrūkį, kaip galutinį rezultatą, bet detaliau panagrinėti ir išlaidų lygį nulėmusius veiksnius bei jų poveikį gyvenimo kokybės augimui.
„Pavyzdžiui, kai kuriose savivaldybėse trūksta vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir šią problemą savivaldybė sprendžia pirkdama paslaugas iš privačių ikimokyklinių įstaigų. Tačiau kai kurios privačios ikimokyklinių paslaugų teikimo įstaigos yra registruotos kituose miestuose ir jas lankantys vaikai į statistines ataskaitas yra įtraukiami kaip kitų miestų mokiniai, nors už suteiktas ugdymo paslaugas išlaidas patiria savivaldybė, kurioje registruotas vaikas. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai savivaldybė išleidžia daugiau dėl to, kad teikia ne tik bazines paslaugas, kaip kitos savivaldybės, bet ir papildomas, atsižvelgus į vietos gyventojų poreikius“, – komentuoja jis.
J. Goličenko, paklausta, ar galima sakyti, kad efektyvesnės yra tos savivaldybės, kuriose faktinės išlaidos yra mažesnės nei modeliuojamos, o ne tos, kuriose matome išlaidų perviršį, išlaidų deficito privalumu neįvardina: „Aplinkybės gali būti labai skirtingos, be to, mažesnės išlaidos gali reikšti, kad galbūt pilnai netenkinamas socialinių paslaugų, programų poreikis, nevykdoma įvairių finansuojamų programų, tokių kaip sporto, kultūros, švietimo, jaunimo užimtumo, ilgalaikių bedarbių užimtumo ir panašiai, plėtra“.
Išlaidos siejasi su gyvenimo kokybe
V. Sirvydis teigia, kad savivaldybių išlaidų atotrūkių įrankis yra naudingas pačioms savivaldybėms, nes leidžia pamatyti, ar jos turi išlaidų perviršį, ar deficitą, rezultatus palyginti su panašiomis klasterio savivaldybėmis, pasitikrinti, kuriais metais ir kokioje srityje faktinės išlaidos atitiko modeliuojamas, o kuriais metais jos buvo viršytos ar mažesnės, pasinagrinėti to priežastis ir, įvertinus visus išlaidų atotrūkį lemiančius rodiklius bei aplinkybes, siekti pažangos bei geresnių rezultatų.
„Išlaidų lygis turėtų būti gretinamas su gyvenimo kokybės indeksu savivaldybėje. Pavyzdžiui, jeigu yra išlaidų deficitas ir gyvenimo kokybės indeksas auga lėčiau nei kitose savivaldybėse, gali būti, kad nagrinėjamoje savivaldybėje yra skiriamas per mažas finansavimas tam tikrose srityse, kuris galimai veikia gyvenimo kokybę“, – aiškina ekspertas.
Jeigu savivaldybės išlaidos yra nepakankamos arba viršijamos konkrečiose srityse, jas galima atitinkamai padidinti arba sumažinti. Toks išlaidų pakoregavimas turėtų būti siejamas su paslaugų kokybės gerinimu ar teigiamu poveikiu gyvenimo kokybei.
Savo ruožtu J. Goličenko savivaldybėms, kurių faktinės išlaidos nuolat viršija modeliuojamas, pataria atsakingai vertinti išlaidų poreikį, plečiant paslaugų spektrą, organizuojant renginius, siūlant ir įtvirtinant įvairias viešojo sektoriaus darbuotojų motyvacines priemones. Tai leistų efektyviau užtikrinti savivaldybės finansinį tvarumą.
Savivaldybių tyrimas, vertinant savivaldybių pajamų, išlaidų bei gyvenimo kokybės, įskaitant sveikatos ir švietimo paslaugų, rodiklių pokyčių tendencijas, atliktas CPVA įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Savivaldybių galimybių pasididinti pajamas vertinimas, tam plėtojant analitines priemones“.
Savivaldybių išlaidų atotrūkius įvertinti galima interneto svetainėje www.lietuvosfinansai.lt.
CPVA Komunikacijos skyriaus vadovė
Irmina Šalčiūtė-Ričkienė
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių faktinės išlaidos beveik kasmet viršija modeliuojamas, o didžiausias išlaidų perviršis patiriamas komunalinių paslaugų, būsto bei aplinkosaugos srityse.
Likus mažiau nei metams iki 2023 m. savivaldybių tarybų narių rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išanalizavo Lietuvos savivaldybių tarybų narių kaitos duomenis ir parengė apžvalgą. Joje matoma, kaip keitėsi 60-ties Lietuvos savivaldybių tarybų sudėtys nuo pastarųjų visuotinių savivaldybių tarybų rinkimų, vykusių 2019 m. kovo 3 d., iki š. m. kovo 31 d.
Lietuvos savivaldybių asociacija, vienijanti 60 šalies savivaldybių, palaiko Palangos miesto savivaldybės tarybos ir mero kreipimąsi į valstybės vadovus dėl ketinimų privatizuoti poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ Palangoje, kuriuo kategoriškai nesutinkama, kad būtų likviduojamas mūsų kurorte veikiantis poilsio ir reabilitacijos centras, naikinama kurorto sanatorinio gydymo...
Šiemet Palangos muzikinio fontano pajamos – 3 650 eurų, išlaidos – 7 000 eurų
"Palangos tilto" informacija, 2019 10 28 | Rubrika: Miestas
Šiemet Palangos muzikinis fontanas „surinko“ 3 650 eurų pajamų, pernai – 3 432 eurus, užpernai – 4773 eurus. Kaip „Palangos tiltui“ sakė Gediminas Valinevičius, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius, daugiausiai muzikinio fontano melodijų užsakoma liepos mėnesį, tačiau komunalinio įmonė neturi duomenų, kokios melodijos yra...
Gyventojų skaičius Palangoje auga
"Palangos tilto" informacija, 2019 10 04 | Rubrika: Miestas
Palanga yra viena iš dešimties Lietuvos savivaldybių, kur gyventojų skaičius auga, Vilniaus gyventojų skaičius šiemet išaugo 7,2 tūkst. iki 578 tūkst., Kauno – 0,3 tūkst. iki 309 tūkst., Klaipėdos – 1,1 tūkst iki 166 tūkst. Gyventojų daugėja ir Šiauliuose, Palangoje, Elektrėnuose, Neringoje bei Trakų rajone.
Į naktinį istoriją menantį žygį kasmet išsiruošia vis daugiau žygeivių
Rasa GEDVILAITĖ, 2018 01 18 | Rubrika: Miestas
Tradiciškai šiąnakt, iš penktadienio į šeštadienio naktį, organizuojamas naktinis pėsčiųjų žygis „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“. Žygio dalyviai šiemet patrauks iš Palangos. Kasmet žygio maršrutas būna skirtingas. Kaip atskleidė žygio organizatorius Algirdas Grublys, iki savaitės vidurio jau buvo užsiregistravusių...
Lietuvos savivaldybių indeksas 2014: iš septynių miestų Palanga šešta
2015 01 08 | Rubrika: Aktualios naujienos
Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet atliekamas tyrimas, vadinamasis Lietuvos savivaldybių indeksas, Palangai ir šiemet nebuvo palankus: iš septynių miestų savivaldybių ji pripažinta šešta. 2014-ųjų gruodį, įvertinus 2013-ųjų duomenis, geriausiu paskelbtas Klaipėdos miestas, o prasčiausiai įvertinti Šiauliai. Iš 53-ijų rajonų savivaldybių...
Palangos jaunimas auga su kiekvienais metais
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 01 13 | Rubrika: Jūros vaikai
„Per praėjusius 2013-uosius metus Palangos jaunimas labai stipriai pasistūmėjo į priekį. Kita vertus, kyla ir reikalavimai: manau, visa Palanga turėjo ne vieną progą pamatyti, koks šaunus jaunimas čia auga, tad iš jo šiais metais tikimasi dar daugiau visiems matomos veiklos“, – sako Palangos miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Laura...
Palanga – tarp trijų šalies savivaldybių, kuriose daugiausiai sumažėjo nedarbas
Linas JEGELEVIČIUS, 2012 02 02 | Rubrika: Miestas
Palangoje – gili žiema ir gali nueiti J. Basanavičiaus gatve iki pat tilo galo taip ir nesutikęs nė gyvos dvasios. Nors, regis, verslas žiemą merdi, taip nėra: Palangoje atsidūrė tarp savivaldybių, kuriose nedarbo lygis per paskutinius metus sumažėjo daugiausiai – net 36 procentais. Geresniu nedarbo mažėjimu gali pasigirti tik Šilalės rajono savivaldybė (per metus bedarbių...
Žmonės dingsta kaip drugeliai – kasmet po tūkstantį
Ugnė RAUDYTĖ, 2010 10 27 | Rubrika: Miestas
Sunkiai suvokiama, tačiau kasmet Lietuvoje dingsta tūkstančiai šalies gyventojų. Ne išimtis ir Palanga. Palangos policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas Vaidas Vaškys teigė, kad šiuo metu Palangoje yra trys be žinios dingę žmonės. „Visi iš jų yra vyrai. Kriminalinės policijos pareigūnai visuose miestuose padeda vieni kitiems dirbti, tad į paieškas yra...