Seimas leido savivaldybėms be konkurencinės procedūros perimti savo lėšomis pastatytus visuomeninius objektus

Antradienį Seimas priėmė konservatoriaus Mindaugo Skritulsko pateiktas pataisas ir leis savivaldybėms be konkurso perimti baseinų, koncertų salių ir kitų visuomeninės paskirties objektų valdymą.

M. Skritulskas siūlo suteikti teisę savivaldybėms pačioms per jų įsteigtas įstaigas valdyti už biudžeto lėšas pastatytus nekilnojamojo turto objektus – koncertų sales, muziejus, parodų rūmus, bibliotekas, kultūros namus, sporto sales, maniežus, stadionus, baseinus ir teatrus. Kitiems objektams šis įstatymas negaliotų. 

Pokyčius įteisinus, savivalda galėtų sudaryti vidaus sandorį be Konkurencijos tarybos sutikimo ir konkurencingos procedūros taikymo. Tokiam vidaus sandoriui siūloma nustatyti ir tam tikrus reikalavimus. Šias Vietos savivaldos ir Konkurencijos įstatymų pataisas palaikė 102 parlamentarai, 2 – susilaikė.

Pataisų rengėjas tikina pastebintis, jog privatus verslas siekia perimti naujų, už savivaldybės arba valstybės lėšas pastatytų objektų, pavyzdžiui, baseinų Jonavoje, Kretingoje ar Naujojoje Akmenėje, valdymą. 

Anot M. Skritulsko, pakeitus šiuos du įstatymus, savivaldybės įgautų daugiau savarankiškumo spręsti, ar tokius objektus valdyti per savo įsteigtą viešąją arba biudžetinę įstaigą, ar atiduoti juos verslui.

Projektui anksčiau nepritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei dalį tokių objektų valdantis verslas tikinę, kad jis perteklinis. 

Pasak jų, ir dabar savivaldybės įmonės gali ir tokius objektus dažniausiai valdo pačios, o svarstomas projektas prieštarauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Konstitucinio Teismo reikalavimams užtikrinti konkurencinę valdytojo atrankos procedūrą. 

Kelis baseinus Kaune ir Klaipėdoje, taip pat uostamiesčio „Švyturio“ areną bei Palangos koncertų salę valdančios įmonės „Infrastruktūra LT“ partneris ir verslo vystymo vadovas Vitalijus Kuodis Eltai yra sakęs, kad privataus verslo ir savivaldybės valdomų objektų, pavyzdžiui baseinų, paslaugų kainos yra labai panašios. 

Prieš balsuojant pasisakęs konservatorius Edmundas Pupinis ragino projektą palaikyti. 

„Savivaldybė negali paprašyti verslo, kad jis užtikrintų visas paslaugas. Verslas sukurtas tam, kad turėtų pelnus, savivaldybės – kad palaikytų savo žmones ir aprūpintų tam tikromis paslaugomis“, – sakė konservatorius.

Mišrios parlamentarų grupės narys Artūras Skardžius teigė, jog pakeitimai užkirs kelią verslui valdyti savivaldybės lėšomis pastatytus objektus. Jis gailėjosi, jog priimtas įstatymas leis savivaldai perimti tik sporto ir kultūros infrastruktūros valdymą.

„Vilniaus miestas labai skausmingai išgyveno „Rubikono“ laikus, kada šilumos ūkis buvo perduotas. Matėme, kaip jis buvo nugyventas, nebuvo investuota į jokias kompensacines priemones, filtrus ir visa kita“, – teigė A. Skardžius. 

Konservatorius Andrius Kupčinskas kalbėjo, jog pataisos skatins viešąją partnerystę tarp verslo ir valstybės ar savivaldybės institucijų. 

„Ta partnerystė būtų kaip tik sąžiningesnė, nes verslas sukurtų vieną ar kitą objektą (...) ir savivaldybė atitinkamai susiderėjusi jau kompensuotų už tą įrengtą viešą infrastruktūrą“, – teigė A. Kupčinskas. 

Kitas didžiausios valdančiųjų frakcijos narys Vilius Semeška taip pat pritarė projektui, tačiau teigė įžvelgiąs rizikų, jog savivaldybės įmonės gali objektus valdyti neefektyviai.

„Tai taip pat gali būti tam tikra našta“, – teigė V. Semeška.

ELTA

Lukas Juozapaitis