Stintų šventė į Palangą atviliojo rekordinę minią

Linas JEGELEVIČIUS, 2018-02-17
Peržiūrėta
1763
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Stintų šventė į Palangą atviliojo rekordinę minią

Geresnės dienos tradicinei Stintų šventei būti ir negalėjo – šeštadienis, vasario 17-oji, atseikėjo ir šilumos, ir saulės blyksnių. Todėl žmonių Palangoje buvo rekordiškai daug, nors prekyba atrodė vangi. Porcija stintų kainavo 5 eurus, charčio sriubos dubenėlis – 3, karšto vyno puodukas – nuo 2,5 iki net 5 eurų, kiaulienos karka su bulvėmis ir kopūstais – 7-9 eurus.
Tradiciškai „Palangos stintos“ šventę šeštadienį pradėjo Stintų meškeriojimo varžybos nuo jūros tilto, kuris, beje, valstybės atkūrimo šimtmečio proga pasidabino didžiausia Trispalve virš Baltijos jūros. Dieną šventinis šurmulys persikėlė į J. Basanavičiaus bei Vytauto gatves, Jūratės ir Kastyčio skverą - čia kavinės bei restoranai siūlė stintų ir kitų žuvų patiekalų, šviežias stintas pardavinėjo vietos žvejai, skambėjo žvejiškos melodijos, vyko valties traukimo, inkaro laikymo, stintų valgymo ir kitos varžybos, vaikams skirtos viktorinos bei kitos pramogos.
J. Basanavičiaus gatvėje savo paslaugas pristatinėjo net nekilnojamo turto vystytojai Palangoje.
Tradiciškai Kastyčio ir Jūratės skvere pastatyta scena buvo oficialių renginių ašis. Į stintų riterius buvo priimti nauji nariai, miesto meras Šarūnas Vaitkus apdovanojo stintų varžybų nugalėtojus. Jais taip komanda iš Medvalakio.
Geriausi virtuvės šefai, susibūrę į komandas, savo meistriškumą demonstravo vieninteliame šalyje Lietuvos žuvų grilio čempionate. Paskanavusieji stintų kviečiami pasidairyti ir po šurmuliuojančią mugę bei įsigyti kulinarinio paveldo atstovų siūlomų gardumynų bei tautodailininkų sukurtų dirbinių.
Stintų šventė į Palangą šiemet priviliojo ir žinomų veidų: atvyko Vyriausybės kancleris Algirdas Stončais, Seimo narys ir Tėvynės Sąjungos- Lietuvos Krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Vilniaus vicemeras ir Lietuvos Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas, Jono Basanavičiaus gatvėje šmėkščiojo televizijos ekrane matomi veidai – politikų, verslininkų, šou verslo.
„Palangos tiltas“ pašnekino Vyriausybės kanclerį A. Stončaitį.
-Kiek stintų šiandien suvalgėte?
-Be abejono, šimtą vieną (šypsosi). Šimtą – už praėjusį šimtmetį, o vieną – ir už antrąjį.
-Tai gal Palangos miesto meras padėjo tiek stintų suvalgyti?
(Š. Vaitkus, meras):- Be abejo (juokiasi).
A. Stončaitis:- Meras labai tiesiogiai dirba su vyriausybe, o vyriausybė labai tiesiogiai dirba su meru ir Palanga. Meilė – abipusė (šypsosi). Vyriausybė praėjusiame išvažiuojamajame vyriausybės posėdyje yra pabrėžusi: Palanga, kaip didžiausias šalies kurortas, turi veikti, dirbti visus metus.
-Kai žvalgotės po Palangą, kokie ryškiausi pokyčiai jums krenta į akis?
A. Stončaitis: Palanga atspindi visą gerąjį Lietuvos pokytį. Man sunkiau būtų pasakyti, kas nepasikeitė Palangoje ar kas nesikeičia. Pasižiūrėkite, kokių viešbučių vardai atėjo į Palangą, kokia yra Palangos sporto arena, Koncertų salė, kokie renginiai juose vykdomi. Dar ir baseiną metų pabaigoje atidarysime.
-Kada atstatysime Šventosios jūrų uostą?
A. Stončaitis:- Geras klausimas. Vyriausybės programoje yra aiškiai parašyta – pritaikyti Šventosios jūrų uostą žvejų reikmėms. Dabar vyriausybė intensyviai ieško sprendimo, kaip artimiausiu metu uostą perduoti patikėjimo teise valdyti Palangos miesto savivaldybei (dabar uostą valdo Klaipėdos valstybinis jūrų uostas). Lėšomis prisidedant savivaldybei, žvejams , Europos Sąjungai, vyriausybei, jau šiemet galėtumėme pradėti Šventosios uosto atstatymo darbus. Labai tikiuosi, kad Seimo pavasario sesijoje bus priimta įstatymo pataisa ir uostas bus perduotas savivaldybei.
-Kiek ir kaip uosto atstatymo darbus ketina paremti vyriausybė?
A. Stončaitis: - Dalis lėšų turėtų ateiti per Žemės ministeriją. Žinoma, tam lėšų ieškotumėme ir iš valstybės biudžeto. Bet pirmiausia reikia sulaukti Šventosios uosto įstatymo pataisos. Jau ir šiais metais Šventosios uostui yra pinigų numatyta pakankamai – vien per Žemės ūkio ministeriją (numatyta tam) pusantro milijono eurų. Miesto savivaldybė tam planuoja prisidėti apie 300 tūkstančius eurų, o žvejų organizacija – apie 150 tūkstančių.
Š. Vaitkus: -Kalba eina apie Šventosios uosto atstatymo antrojo etapo įgyvendinimą. Yra penki statybų leidimai, vienas jų tiesiogiai siejasi su žvejų infrastruktūros įrengimo darbais. Kad žvejai galėtų patogiai išplaukti į Baltijos jūrą. Beje, Šventoji pagal kiekį pagautos žuvies yra antra po Klaipėdos. Dėl to Žemės ūkio ministerija yra suinteresuota skirti lėšų žvejų infrastruktūrai pagerinti. Po antrojo etapo, galvosime apie tolimesnius darbus.
A. Stončaitis: -Kas yra labai gerai (Šventosios uosto atstatymo projekte), kad visi jo etapai yra atskirai projektuoti. Vadinasi, vieno etapo įgyvendinimo galime nesieti su kitu. Jau visi pavedimai dėl Šventosios uosto yra Vyriausybėje duoti, iki Kovo 15-osios teisės aktų, susijusių su Šventosios uosto perdavimu pagal panaudos sutartį Palangai, pakeitimai turi būti perduoti vyriausybei. Labai tikiuosi, kad jau gegužės mėnesį turėsime visą Šventosios uosto įstatymų paketą.

Jūsų komentaras:

gintas 2018-02-22 12:36 (IP: 78.60.135.84)
Sventosios uosta ,,atstate,, Gentvilas , net direktore paskyre . Milijonai litu ,, isisavinti ,, ar ,,isavinti ,,. Nejaugi dar viena statysite .?

Taip pat skaitykite

Didžioji pavasario šventė – šv. Velykos – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė, o vienas iš reikšmingiausių šios šventės simbolių – kiaušinis, simbolizuojantis gyvybės atsiradimą. Šv. Velykoms skirti renginiai kurorte jau prasidėjo ir tęsis iki pat Prisikėlimo šventės. Kokie yra nauji šių metų šv. Velykų švenčių akcentai? 


Palanga po metų pertraukos vasarį kvies į tradicinę stintų šventę, tuo metu Kuršių nerija nusprendė, kad „Stintapūkis“ kaip ir pernai nevyks.


Ilgąjį Vėlinių savaitgalį Palangoje poilsiautojų netrūksta. Jei ne šilti drabužiai ir tuščia jūra, reginys primintų vasarą.


Geresnės dienos tradicinei Stintų šventei būti ir negalėjo – šeštadienis, vasario 17-oji, atseikėjo ir šilumos, ir saulės blyksnių. Todėl žmonių Palangoje buvo rekordiškai daug, nors prekyba atrodė vangi. Porcija stintų kainavo 5 eurus, charčio sriubos dubenėlis – 3, karšto vyno puodukas – nuo 2,5 iki net 5 eurų, kiaulienos karka su...


Palanga intensyviai rengiasi jau šeštadienį, vasario 17 d., vyksiančiai Stintų šventei, o žvejai – tradicinei šios šventės daliai – stintų meškeriojimo varžyboms Mero taurei laimėti.


Palangoje jau vis labiau juntamas stintų kvapas – iki jubiliejinės, penkioliktosios Stintų šventės liko mažiau nei mėnuo. Renginio organizatoriai žada – gerų, laiko patikrintų pramogų bei atrakcijų šventėje tikrai nestigs.


Jau benueinant 2015-iesiems ir pasitinkant naujuosius, 2016-uosius metus, rikiuojame į eilę nuveiktus darbus praeinančiais metais ir turbūt ne vienas užsibrėžiame naujus tikslus naujiesiems. „Palangos tiltas“ domėjosi, kaip miesto labiau ar mažiau žinomiems žmonėms pavyko, o gal nepavyko, įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir kokių naujųsiekių jie turi ateinančiais metais.


Šeštadienį į Palangą automobilių virtinėmis važiavo svečiai, kurie paskui miniomis plūdo į J. Basanavičiaus gatvę bei Jūratės ir Kastyčio skverą. Čia jų laukė ypatingai išradingai pasirengę šventės šeimininkai, vilioję svečius keptomis, virtomis, vytintomis, marinuotomis bei šviežiomis stintomis. Ir ne tik jomis – pačios įvairiausios...


Šį šeštadienį Palangoje vyksianti šventė „Palangos stinta“ į kurortą privilios ne tik šios agurkais kvepiančios žuvies mėgėjus, bet ir žvejus – būtent stintų meškeriojimo nuo jūros tilto varžybos šeštadienį paskelbs šventinių pramogų pradžią.


Ar nepritrūks Stintų šventėje... stintų? Praėjusią savaitę vietos žvejai dėl šąlančios jūros buvo priversti ištraukti tinklus bei persikelti į Kuršių marias. Šventės organizatoriai tikisi, kad pasikeis vėjo kryptis ir galbūt nupūs ledus, kad vietos žvejai kitam savaitgaliui galėtų parūpinti Baltijoje sugautų stintų.   Tikisi palankesnio oro...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius