Strasbūro teismas: Lietuva privalo sumokėti 10 tūkstančių eurų vyro smurtą kentusiai moteriai

Moters ir jos vaikų nuo smurtaujančio vyro neapsaugojusi Lietuvos valstybė nukentėjusiajai turės sumokėti 6 tūkst. eurų kompensaciją ir teisines išlaidas, Europos žmogaus teisių teismo nutarimu įvertintas 4 tūkst. eurų.
Lapkričio viduryje Europos Žmogaus teisių teismas Strasbūre informavo, kad bendrovės „Teisinių paslaugų grupė“ klientės D. P. prieš Lietuvą byloje priėmė nutarimą išbraukti peticiją iš nagrinėjamų bylų sąrašo, atsižvelgęs į vienašalę deklaraciją, kurioje LR Vyriausybė pripažino Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą ir įsipareigojo sumokėti kompensaciją, kuri apima bet kokią pareiškėjos patirtą turtinę ar neturtinę žalą, bei pagrįstas teisines išlaidas.
Pareiškėja D. P. į Teismą kreipėsi dar 2008 m. dėl visus metus besitęsusio jos buvusio sutuoktinio A. P. fizinio ir psichologinio smurto prieš ją ir jos keturis vaikus. Nuo 1999 m. iki 2007 m. trukęs baudžiamasis procesas dėl jos buvusio sutuoktinio smurto buvo vilkinamas, todėl suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas ir pareiškėjos sutuoktinis realios atsakomybės išvengė.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuo 1995 m. iki 2003 m. A. P. prieš pareiškėją smurtavo dešimt kartų jų vaikų akivaizdoje, prieš du vaikus – keturis kartus ir prieš trečią vaiką – vieną kartą. Visi nukentėję asmenys buvo patyrę lengvus kūno sužalojimus. Nepaisant vykusio baudžiamojo proceso bei paskirtos kardomosios priemonės, A. P. nesiliovė terorizavęs pareiškėją ir jos vaikus, skambindamas telefonu juos įžeidinėjo, grasindavo, persekiodavo laukdamas prie pareiškėjos namų. Po peticijos pateikimo 2008 m., pareiškėja papildomai informavo Teismą apie tai, kad jos sūnus, neapsikentęs visą gyvenimą patiriamo tėvo teroro, nusižudė.
Pažymėtina, kad Vyriausybė ne iškart pripažino, kad baudžiamasis procesas minimoje byloje turėjo trūkumų. Vyriausybė ilgą laiką gynėsi pakankamai agresyviai, nurodydama, kad smurtą vertina ne kaip nusikaltimą, o kaip šeimos ginčus.
Teismui teiktose pastabose Vyriausybė smurtą prieš pareiškėją vadino „kivirčais šeimoje“ bei „įtemptais santykiais dėl neišspręstų finansinių klausimų“. Vyriausybė taip pat pareiškė, jog pareiškėja pati atsakinga už tai, jog neužtikrino, kad vaikai nematytų tėvo vykdomų smurtinių išpuolių. Tik bylos nagrinėjimui einant į pabaigą Vyriausybė nurodė, jog gailisi, kad baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta per protingą laiko tarpą, o vėliau nutraukta, suėjus senaties terminui. Vyriausybė taip pat įsipareigojo imtis priemonių, kad tokie žmogaus teisių pažeidimai nepasikartotų ir užtikrinti 2011-05-26 priimto LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo efektyvų taikymą.
Anot pareiškėjai atstovavusios „Teisinių paslaugų grupės“ teisininko Aurimo Grudikio, Teismas, spręsdamas klausimą, ar nėra būtina tęsti bylos nagrinėjimo dėl pagarbos žmogaus teisėms, vertina, ar byloje keliami klausimai jau yra nagrinėti Teismo praktikoje, ar valstybė aiškiai pripažįsta Konvencijos pažeidimą, ar šalys neginčija bylos faktų; taip pat atsižvelgia į valstybės įsipareigojimus atlyginti pareiškėjo patirtą žalą ir bylinėjimosi išlaidas, kt. kriterijus.
„Atsižvelgiant į akivaizdų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, šių metų kovo 26 d. Teismo sprendimą dėl smurto šeimoje byloje Valiulienė prieš Lietuvą bei naujausią Teismo praktiką panašiose bylose prieš kitas valstybes, toks teismo sprendimas buvo tikėtinas. Teismas kartu su Europos Taryba skatina taikių susitarimų sudarymą ir vienašalių deklaracijų teikimą (nepavykus susitarti taikiai), ir pastaruoju metu ši praktika yra vis dažniau taikoma. Todėl, nepaisant puolamosios LR Vyriausybės pozicijos bylos eigoje, vienašalės deklaracijos pateikimas buvo sveikintinas žingsnis“, – sakė A. Grudikis.
Per pastaruosius metus – tai jau antrasis Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje dėl smurto šeimoje Lietuvoje.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
470 tūkst. eurų – tiek GPM permokų jau sugrįžo Palangos m. gyventojams
2023 03 31 | Rubrika: Verslas pinigai
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) informuoja, kad Palangos m. gyventojams iš viso jau grąžinta per 470 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokų, jos pervestos apie 1,2 tūkst. palangiškių.
Palangoje įsisiautėjęs girtas 17-metis žalos pridarė už 12,5 tūkst. eurų
2022 07 11 | Rubrika: Miestas
Palangos policija sulaikė ir į areštinę uždarė girtą 17-metį, kuris naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį siautėdamas pridarė žalos už 12,5 tūkst. eurų.
VMI: Palangos gyventojai už praėjusius metus dar nesumokėjo 330 tūkst. eurų GPM
2022 05 24 | Rubrika: Miestas
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) informuoja, kad apie 470 Palangos m. gyventojų gegužės – birželio mėn. sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki š. m. gegužės 2 d. Palangos m. gyventojai už praėjusius metus bendrai skolingi per 330 tūkst....
Palangos miesto gyventojai turi sumokėti per 600 000 eurų žemės mokesčio
"Palangos tilto" informacija, 2021 10 21 | Rubrika: Miestas
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo šiandien privačios žemės savininkai, prisijungę prie Mano VMI , jau gali sužinoti žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją sumokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu lapkričio pradžioje. Žemės mokestį šiemet reikia sumokėti iki lapkričio 15...
Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
2021 10 08 | Rubrika: Miestas
Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba...
Prabangius motociklus pardavinėjusių dviejų Palangos įmonių atstovai kaltinami išvengę per 60 tūkst. eurų mokesčių ir pasisavinę ketvirtį milijono eurų. Vienas įtariamųjų yra Šventosios verslininkas, Palangos miesto Tarybos narys Vaidas Šimaitis. Tačiau jis kaltinimus „Palangos tiltui" vadina „nesąmone."
Palanga vilai „Auska“ ieškos nuomininko: 119 tūkst. 520 eurų per metus, arba 9 tūkst. 960 eurų per mėnesį
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2021 04 06 | Rubrika: Miestas
119 tūkst. 520 eurų per metus, arba 9 tūkst. 960 eurų per mėnesį – tiek pinigų už buvusios sovietmečio nomenklatūros vilos „Auska“ nuomą norėtų gauti pernai lapkritį iš Turto banko savo nuosavybėn ją nusprendusi perimti Palangos miesto savivaldybė. Vakar posėdžiavusi kurorto Savivaldybės taryba priėmė sprendimą išnuomoti šį turtą viešojo konkurso...
Palangoje į šeštadienio naktį pavogtas 110 tūkst. eurų kainuojantis BMW
2020 07 18 | Rubrika: Miestas
Liepos 18-osios naktį, apie 02.07 val., pastebėta, kad Palangoje, Žemaičių g., iš daugiabučio namo kiemo, pavogtas automobilis BMW. Žala – 110 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, pranešė delfi.lt
Palangos policijos pareigūnai surašė 13 protokolų dėl karantino pažeidimų su administraciniu nurodymu sumokėti 250 eurų baudą.
Linas JEGELEVIČIUS, 2020 04 06 | Rubrika: Miestas
Kaip "Palangos tiltą" informavo Klaipėdos policijos atstovė spaudai Andromeda Grauslienė, įsigaliojus naujai tvarkai dėl karantino taisyklių pažeidimų, kai protokolus pagal LR ANK 45,46, 506 str.gali surašyti policijos pareigūnai, iki pirmadienio, balandžio 4 d., Palangos m. pareigūnai surašė 13 protokolų pagal LR ANK 45 str. Visiems pažeidėjams surašyti...
Strasbūro teismas: Lietuva privalo sumokėti 10 tūkstančių eurų vyro smurtą kentusiai moteriai
Pagal „Promo Service“ , 2013 11 28 | Rubrika: Miestas
Moters ir jos vaikų nuo smurtaujančio vyro neapsaugojusi Lietuvos valstybė nukentėjusiajai turės sumokėti 6 tūkst. eurų kompensaciją ir teisines išlaidas, Europos žmogaus teisių teismo nutarimu įvertintas 4 tūkst. eurų.