Sveikuolis Dainius Kepenis: jaunimas nėra ištižęs?!

Gina KUBILIŪTĖ, 2012-06-04
Peržiūrėta
1157
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Sveikuolis Dainius Kepenis: jaunimas nėra ištižęs?!

Jaunimo sveikata – ne tik tėvelių, bet ir visos visuomenės rūpestis. Garsusis sveikuolis Dainius Kepenis dar pridurtų – ir šalies valdžios pareiga.

 

Moko skaudūs pavyzdžiai

Šalies miestuose dažnai organizuojamos konferencijos, diskusijos kaip pasipriešinti tokiems neigiamiems dalykams, kaip jaunuolių išgėrinėjimams, rūkymui, narkotikų vartojimui. „Laužomos galvos“, kaip suvilioti vaikus aktyviam sportiškam gyvenimui, sveikam maitinimuisi.

Kartais švietėjiška veikla ne visada duoda efektyvių rezultatų. Tačiau skaudžios istorijos pamoko. Nuskriejusi žinia apie Whitney Houston mirtį sukrėtė ne tik suaugusiuosius, bet privertė susimąstyti ir jaunimą. Seniai buvo vieša paslaptis, kad ši garsi dainininkė buvo priklausoma nuo alkoholio bei narkotikų.

Užimtumas, sportas atrodo atitrauktų jaunuolius nuo žalingų įpročių ir lavintų ne tik protą, bet ir kūną. Ar sudėtinga jaunuomenę to išmokyti? Palangiškis, sveikos gyvensenos propaguotojas D.Kepenis galėtų ilgai apie tai diskutuoti. Jis daug dirba su vaikais, paaugliais. Dirba ne tik savo mokykloje, bet ir šalies švietimo įstaigose, įvairiose stovyklose.

 

„Sportuoja“ prie kompiuterio

Pabandžius padiskutuoti, jog šių dienų jaunimas nėra ištižęs, jis nusišypsojo: „Tai būtų galima parašyti nebent septynioliktoje eilutėje“. Jo nuomone, šiais laikais mažieji yra išglebę, silpni, sirguliuojantys, tunkantys, su iškrypusiais stuburais, jaunuomenę valdo alkoholis, cigaretės.

„Dabar daugiau „sportuojama“ prie kompiuterio“, – pridūrė jis.

Jei susergama, anot jo, žmonės iškart puola vartoti vaistus. „Tačiau vaistų vartojimas žmones padaro tik ligonius“, – įsitikinęs sveikuolis. Vaikai, jo teigimu, turi būti pradedami mankštinti dar esant mamytės pilvuke, jau nekalbant, kai jie ateina į šį pasaulį. Sveika gyvensena turi būti ugdoma nuo kūdikystės. Nors, pats turėdamas anūkų, prisipažino nėra labai lengva, tačiau įmanoma.

„Pradėti sveiko gyvenimo švietimą reikėtų nuo moksleivių ir jaunimo, tarp kurių sveikųjų beveik neberandama“, – apgailestavo pašnekovas.

Sveikatos kultūros stygius

D.Kepenis kaip didžiausią problemą įžvelgia šalies valdžios apatiškumą.

„Lietuvoje nėra sveikatos kultūros sistemos. Todėl jaunimas yra ištižęs. Jaučiama jaunimo suglebimo, nesveikumo problema. Kol nėra sistemos – vyrauja betvarkė, anarchija. Sakau tiesiai šviesiai – kol Sveikatos ministeriją valdo alkoholikai, rūkoriai, paleistuviai, tol tvarkos nebus“, – atvirai rėžė palangiškis.

Pasak jo, svarbiausia, kad sveikatos programas įgyvendintų tie, kurie patys tikrai sveikai gyvena, o ne tie, kuriems tos popierinės programos yra primestos. Jei programos įgyvendintojai nėra entuziastai, tikri šios srities žinovai, profesionalai ir praktikai, tada ir rezultatų nėra. Per 20 nepriklausomybės metų sveikatos sistemai finansavimas išaugo 4 kartus, o sveikų žmonių ne kad nepadaugėjo, bet net sumažėjo.

 

Bręsta perversmas

Jo nuomone, reikėtų įvertinti visus specialistus, dirbančius sveikatos sistemoje – nuo Vyriausybės ir Seimo iki vaikų darželių. Šiandien, jo manymu, dauguma sveikatos politikos formuotojų, sveikatos mokytojų dirba ne tai, ką turėtų, nes sergamumas dauguma ligų didėja. Jis stebisi, kad mokykloms paskirti visuomenės sveikatos specialistai nelabai išmano savo darbą, o labiau yra „popieriniai“ specialistai.

Lietuvos šviesuolių Vydūno, Stasio Šalkauskio, Antano Maceinos idėjas skleidžiantis D.Kepenis teigė, kad būtent šie žmonės apmąstė, koks turėtų būti sveikas lietuvis. Palangos Sveikatingumo mokyklos įkūrėjas įsitikinęs, kad sveikatos sistemos srityje bręsta didelis perversmas. Jo nuomone, jei mes ją pačią pirmą būtume sutvarkę, valstybėje nebūtų nei problemų, nei melagių ar vagių. Dabar daugelį valdo farmacijos tinklas. Per 20 metų daug ko prisikaupė, ir esą tas momentas, kai viskas „sprogs“, artėja. Jis neabejoja, kad patys žmonės sukils.

 

Sveikos gyvensenos receptas

D.Kepenio nuomone, sveika gyvensena apima ekologišką, darnų, harmoningą, fiziškai ir dvasiškai aktyvų gyvenimą. Visos sveikai gyvenančio žmogaus funkcijos veikia puikiai. Jis neturi antsvorio, yra ramus, neserga psichosomatinėmis ligomis, gali ilgai ir produktyviai dirbti, lengvai, be įtampos bendrauja su aplinkiniais. Sportas, arba fizinis aktyvumas, yra vienas svarbiausių ir veiksmingiausių būdų palaikyti gerą savijautą, nuotaiką, išvengti įvairių negalavimų.

Nesportuojant susmunka laikysena, iškrypsta stuburas – tai lemia įvairiausius skausmus ir negalavimus.

Norint sveikai maitintis, reikia valgyti reguliariai, saikingai. Dienos raciono pagrindą turėtų sudaryti daržovės ir vaisiai, o likusią dalį –  patiekalai iš grūdų, žuvies, pieno, mėsos, riešutų, kiaušinių, grybų ir panašiai. 

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tam tikra sportine veikla tikrai užsiiminėja bene visi, savo sveikata ir fizine gerove besirūpinantys vyrai. Dalis vyrų pirmenybę teikia sporto klubams bei kitiems sportiniams užsiėmimams, kurie vyksta vidaus patalpose. 


Po Lietuvą šią vasarą keliaujantis DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas kaskart į draugiją pasikviečia žinomą šalies moterį. 


Vasara dirbančioms mamoms dažnai reiškia ne tik progą pagaliau pasiekti jūrą, vykti į suplanuotą kelionę – atostogas, bet ir galvos skausmą, kaip ir kur prižiūrėti vaikus, prasidėjus darželinukų ir mokyklinukų atostogoms. 


21-erių metų Marius Žostautas, prekybos centro „Maxima“ Palangos centre kasininkas-pardavėjas, pateko į didžiausio šalies maisto prekybos tinklo sausio herojų vienuoliktuką – už paslaugumą ir dėmesį klientams. Viena palangiškė nepatingėjo apie jai patikusį „Maxima“ darbuotoją parašyti jam padėką ir nusiųsti ją „Maxima“ vadovybei į...


Šeštadienio, spalio 31 rytą, miesto meras Šarūnas Vaitkus pasidalino nelinksma žinia savo Facebook paskyroje - Palanga, kaip ir dar 12 šalies savivaldybių, dėl palyginus aukšto koronaviruso epidemiologinio lygio savivaldybėje, yra įtraukiama į raudonąją COVID-19 zoną.


Sukaupta ilgametė profesinė patirtis, stažuotės Lietuvoje ir užsienyje, domėjimasis medicinos naujovėmis – tokia yra ilgametės Palangos reabilitacijos ligoninės neurologijos vyriausiosios gydytojos reabilitologės, o šiuo metu – Palangos reabilitacijos ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai, Juditos Daratienės kasdienybė.


Vienoje iš gražiausių Antikos sakmių minimi tokie mitologiniai pabaisos, kurie maitinosi akmenimis ir kas rytą kruopščiai ruošdavosi jų medžioklei. Visiškai nenustebome, kai tolimame Kolorade Brekenridžo (Breckenridge) kurortiniame miestelyje taip pat išgirdome išsireiškimą apie „grybų medžioklę“ („hunting of...


Jau nuo amžių gelmių buvo aišku, kad žiemos viduryje, ypač Palangoje, prieš arktinius vėjus papūsti, kaulus geliančias žvarbanas įveikti esame bejėgiai, „skystakiaušiai“, kaip pasakytų Antanas iš Kretingalės. Be laiko nėra nė vaiko, nė pavasario. O pavasario pumpurai lengviau gims irgi iš vand eniu virstančių sniego sėklų. Žvelgi į gamtos metų...


Lipdamas savivaldybės laiptais, šnopuoja kaip šernas, pavalgęs pietus „Pas Feliksą“, gadina orą kaip šeškas, bet... apskritai – visai neblogas žmogus, nors tinkamas tik bokso kriaušei daužyti. Spėkite kas toks? Ogi Palangos vicemeras Saulius Simė. Kas dar nori „pavaryt“ ant kurorto vicemero?


Jaunimo sveikata – ne tik tėvelių, bet ir visos visuomenės rūpestis. Garsusis sveikuolis Dainius Kepenis dar pridurtų – ir šalies valdžios pareiga.   Moko skaudūs pavyzdžiai Šalies miestuose dažnai organizuojamos konferencijos, diskusijos kaip pasipriešinti tokiems neigiamiems dalykams, kaip jaunuolių išgėrinėjimams, rūkymui...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius