Tarptautinis Klaipėdos festivalis su publika atsisveikino karališka muzikine fejerija, apjungusia baroko genijų kūrinius, ugnies fakyrus ir šokį

Klaipėdos festivalio, dedikuoto Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui, programos baigiamuoju akordu tapo muzikinė fejerija „Ugnies ir vandens muzika“, publikai leidusi pasimėgauti didikų iškilmėms sukurtos muzikos, ugnies ir šokio derme. Didžiulį būrį publikos sutraukusį reginį meno gerbėjams dovanojo Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, ketvirtus metus ant marių kranto pristatantis plataus tarptautinio pripažinimo sulaukiantį festivalį, apie kurį garsas sklinda plačiai už šalies ribų.

Teatralizuotas koncertas pavadintas muzikine fejerija, nes čia šalia muzikos atlikėjų – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupių bei varinių pučiamųjų kvinteto „Sonum Brass Ensemble“ – pasirodė ir  ugnies šou garsėjanti trupė „Viduramžiai LT“, pristačiusi ypatingą ugnies šou. Muzikinę fejerijos programą su minėtais kolektyvais parengė Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestro vadovas, dirigentas ir trombonininkas Egidijus Miknius. 

Choreografiją jų pasirodymui Klaipėdos elinge sukūrė buvusi ilgametė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėja ir choreografė, dabar Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vyriausioji choreografė Aušra Krasauskaitė. Fakyrų pasirodyme taip pat naudoti fragmentai is „Viduramžiai LT“ programų (choreografės Laima Muralienė ir Gintarė Dromantaitė). Jungiamąja grandimi tarp fakyrų judėjimo ant pakylų tapo KVMT baleto šokėjos Darios Verovkos sukurti ir atlikti šokiai. Įspūdingą reginį po žvaigždėtu vasaros dangumi į bendrą visumą sujungė režisierė Karina Novikova. Muzikinės fejerijos šviesų dailininkui Andriui Stasiuliui teko neeilinė misija – į kūrybą leistis kartu su dangaus kūnais. Ir jam tai puikiai pavyko. Talentingo menininko dėka scena priminė ir romantiškus gamtos tolius, ir senovės pilis... Vakaro metu šviesomis sušvito net legendinis „Skrajojančio olando“ laivas.

Didžiąją fejerijos muzikinės programos dalį sudarė didikų iškilmėms, klausymosi malonumui ar dvasiniam nusiraminimui sukurti baroko genijų kūriniai ar jų ištraukos, aranžuotos variniams pučiamiesiems ir mušamiesiems instrumentams. Tarp jų įsiterpė dviejų šiuolaikinės muzikos kūrėjų – XX a. olandų kompozitoriaus ir dirigento Jano Koetsier ir šių dienų amerikiečių kompozitoriaus, perkusininko Peterio O’Gormano – kompozicijos. 

Klaipėdos festivalis atsisveikino karališkai! Nekantriai visų lauksime kitais metais!

KVMT inf.