Tarpukario smuiko garsais sujungta Palanga - Michelio Hofmeklerio meilės istorija

Kartais archyvuose aptinkami dokumentai leidžia iš naujo pažvelgti ne tik į istorinius įvykius, bet ir į žmonių likimus. Būtent taip atsiskleidė jautri meilės ir muzikos persmelkta istorija apie vieną ryškiausių tarpukario smuiko virtuozų - Michelį (Moišę) Hofmeklerį. Palanga jo gyvenime buvo kur kas daugiau nei vasaros kurortas ar koncertų stotelė. Čia jis ne tik grojo ir dalijosi savo talentu su publika, bet ir išgyveno svarbiausias asmenines patirtis. Čia jis sutiko pirmąją gyvenimo meilę, čia mezgėsi jausmai, lydimi muzikos, jaunystės ir vilčių. Palanga, tapusi Michelio meilės pradžios vieta, vėliau virto išsiskyrimo liudininke.

Lietuvos muzikiniame gyvenime palikęs ryškų pėdsaką

Tarpukariu populiariojo brolių Hofmeklerių ansamblio ir „Metropolio“ orkestro vadovas Michelis (Moišė) Hofmekleris gimė 1898 m. rugsėjo 20 d. Vilniuje. Jo tėvas Morduchas (Motel) Hofmekleris (~1870–1943), Ašmenos kantoriaus sūnus, buvo baigęs Vilniaus imperatoriškosios muzikos draugijos mokyklą, o mama Jentė Hofmeklerienė (~1875-1944) rūpinosi gausia šeima. Michelis koncertavo kartu su broliais Leiba (1900–1944), Danieliu (1903–1973) ir Ruvimu (1905–1994), tačiau žinomiausiais Lietuvos muzikiniame gyvenime tapo būtent Michelis ir Leiba Hofmekleriai.

M. Hofmeklerį muzikos nuo mažens mokė tėvas, o 1911–1915 m. jis mokėsi pas žymų smuikininką Ilją Malkiną, kurio mokiniu buvo ir pasaulinio garso virtuozas Jaša Heifecas (1901–1987). Kartu su Hofmeklerių šeimos ansambliu Michelis atliko pramoginę muziką Vilniuje ir Suvalkuose. Lenkams užėmus Vilnių, persikėlė į Kauną, kur baigė Kauno konservatoriją ir aktyviai įsitraukė į Lietuvos muzikinį gyvenimą.

Didelė M. Hofmeklerio veiklos dalis buvo susijusi su Lietuvos radijo ištakomis. Kauno radiofonas savo laidas pradėjo transliuoti 1926 m. birželio 12 d., o jau liepos 1 d., kaip rašė to meto spauda: „Hofmeklerio vedamas 7 žmonių orkestras paskleidė mūsų radijo bangomis pirmąjį muzikos koncertą. Ir pradėjo siausti Lietuvoje nauja epidemija - radijo karštligė. Radijo antenos ėmė dygti viena po kitos.“[1] M. Hofmekleris nemokamai parengė pirmuosius keturis per radiją transliuotus koncertus.

Ryškų pėdsaką Lietuvos muzikos istorijoje paliko ir jo brolis Leiba Hofmekleris. Nuo 1921 m. jis dirbo Valstybės operos teatre, koncertavo su pasaulinio garso atlikėjais, tarp jų Fiodoru Šaliapinu ir Davidu Oistrachu. Leiba prisidėjo prie Vinco Kudirkos simfoninio orkestro steigimo, dirigavo Kauno ir Vilniaus radiofono orkestrams, o jo vadovaujami įrašai su Kipru Petrausku ir Elena Kardeliene tapo reikšminga Lietuvos muzikinio paveldo dalimi. 

Tarpukariu M. Hofmeklerio vadovaujami kolektyvai pelnė profesionaliausių ir labiausiai vertinamų Kauno estrados instrumentininkų vardą. Michelis sklandžiai kalbėjo lietuviškai, skatino lietuvių autorius kurti pramoginę muziką, atliko Juozo Pakalnio, Emeriko Gailevičiaus, Juozo Tallat-Kelpšos, Stasio Šimkaus ir Juozo Gruodžio kūrinius, aranžavo lietuvių bei užsienio kompozitorių muziką ir įrašė daugybę plokštelių su populiariais mažosios scenos atlikėjais.

1920–1941 m. M. Hofmekleris su savo įkurtu ansambliu ir orkestrais atliko paties instrumentuotą lietuvių pramoginę muziką svarbiausiose to meto Lietuvos koncertų ir pramogų erdvėse. Kaune jis grojo „Konrado“ kavinėje, restoranuose „Metropolis“ ir „Versalis“, Karo muziejuje bei Kauno radiofone, o Palangoje - Kurhauze ir populiariose kurorto kavinėse „Jūratė“ bei „Grand“. 

Apie M. Hofmeklerio populiarumą Palangoje liudija ir išlikusi 1929 m. kavinės „Grand“ reklama. Joje lietuvių ir vokiečių kalbomis pristatomos kavinėje teiktos paslaugos, pramogos bei informuojama, kad čia koncertuoja M. Hofmeklerio vadovaujamas orkestras. Toks akcentas reklamoje rodo, kad muzikanto vardas jau buvo tapęs savotišku kokybės ženklu ir vienu iš būdų pritraukti kurorto svečius. Kavinė „Grand“, priklausiusi Ovsiejui Fridmanui, kuris tame pačiame pastate buvo įkūręs ir pensionatą, buvo įsikūrusi J. Simpsono gatvėje (tuometiniu adresu J. Simpsono g. 13, Palanga), maždaug toje vietoje, kur šiandien stovi viešbutis „Žilvinas“. Tarpukario Palangoje gyva muzika buvo neatsiejama vasaros sezono dalis, o Hofmeklerio orkestras, vasaromis koncertavęs kavinėje „Grand“, buvo vienas laukiamiausių ir labiausiai vertinamų muzikinių kolektyvų.

Su „Metropolio“ orkestru, dar vadintu „Hofmeklerbandu“, koncertavo žymūs tarpukario atlikėjai Danielius Dolskis, Antanas Dvarionas, Antanas Šabaniauskas, Stepas Graužinis, Jonas Byra su kvartetu bei užsienio gastrolininkai.

Orkestro meistriškumą liudija iki šių dienų išlikusios gramofono plokštelės. Pirmuosius įrašus Hofmekleriai padarė 1924 m. Kaune, atvykus įrašų bendrovės „Odeon“ atstovams. Tarp įrašytų kūrinių buvo ir paties M. Hofmeklerio kompozicijos „Lakštingala“ bei „Plaukia sau laivelis“. Vėliau, 1928 m. Berlyne ir 1931 m. Kaune, „Metropolio“ orkestras įrašė nemažai naujų plokštelių, kurios dažnai skambėdavo Kauno radiofono eteryje. Jose buvo atliekami lietuvių liaudies šokiai, „Prezidento maršas“, siuitos „Tėvynės garsai“ ir „Čigonų stovykloje“, „Karininkų fokstrotas“, valsas „Valkatų karalius“, tango „Kodėl mane tu apgavai“ ir kiti kūriniai.

1926–1940 m. M. Hofmeklerio vadovaujami ansambliai į gramofono plokšteles įrašė apie 120 muzikos kūrinių. Už reikšmingą meninę veiklą ir nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai 1932 m. Michelis Hofmekleris buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu, kurį jam įteikė Prezidentas Antanas Smetona.

Antrojo pasaulinio karo metais M. Hofmekleris kalėjo Kauno gete ir Dachau koncentracijos stovykloje Vokietijoje. Kauno gete kartu su Danieliumi Pomerancu jis subūrė apie 40 muzikantų orkestrą ir rengė koncertus. Karo metais šeimą palietė ir skaudi netektis - 1941 m. birželį Kaune hitlerininkai nužudė Michelio brolį, pianistą ir dirigentą Leibą. Po karo M. Hofmekleris 1949–1955 m. gyveno Izraelyje, koncertavo Jeruzalės radijuje ir vadovavo orkestrui „King David“. Nuo 1955 m. apsigyveno Miunchene (Vokietija), kur tęsė muzikinę veiklą ir gyveno iki pat mirties 1965 metais.

Po 100 metų archyvai atskleidė nutylėtą Michelio Hofmeklerio meilės istoriją

Palangos žydų metrikų knygose išlikę įrašai ne tik papildo biografinius faktus, bet ir atveria labai asmenišką šio žymaus muzikanto gyvenimo puslapį. Aptiktas santuokos įrašas liudija, kad 1926 m. rugpjūčio 3 d. Palangos sinagogoje kapelmeisteris M. Hofmekleris susituokė su palangiške žydaite Beile Berta Fridmanaite[2]. Nuotakos tėvai palangiškiai Preidė Fridmanas ir Eta Lėja Fridmanienė. Simboliška, kad šiemet sukanka lygiai 100 metų nuo šios santuokos, o po šimtmečio archyviniai dokumentai leidžia iš naujo atverti iki šiol mažai žinomą muzikanto gyvenimo istoriją. 

Šis dokumentas yra vienas nedaugelio šaltinių, leidžiančių pažvelgti į asmeninį muzikanto gyvenimą, apie kurį iki šiol buvo žinoma labai nedaug. Tarpukario spaudoje ir prisiminimuose dažniausiai atsispindi jo muzikinė veikla, koncertai, kūrybiniai pasiekimai ir visuomeninis pripažinimas, tačiau šeimyninio gyvenimo aplinkybės ilgą laiką liko nežinomos.

Palangos žydų metrikų knyga liudija ir kitą šios istorijos dalį. Joje rastas kitas įrašas rodo, kad 1937 m. sausio 10 d. Palangoje santuoka buvo oficialiai nutraukta[3]. Palangos rabinas Mendelis Kacas išskyrė M. Hofmeklerį ir B. B. Fridmanaitę-Hofmeklerienę. Judviejų bendras gyvenimo kelias baigėsi toje pačioje Palangos sinagogoje, kurioje prieš daugiau nei dešimtmetį buvo prasidėjęs. Netrukus po skyrybų, tų pačių metų balandį, B. B. Fridmanaitė-Hofmeklerienė Palangoje antrą kartą ištekėjo už iš Jurbarko kilusio provizoriaus Grigoro Zundelovičiaus[4].

Šie archyviniai dokumentai primena, kad už garsių vardų, koncertų ir visuomeninio pripažinimo slypi žmogiškos istorijos - pažintys, meilė, viltys ir sudėtingi gyvenimo sprendimai. Nors Michelis Hofmekleris buvo vienas žymiausių tarpukario Lietuvos muzikantų, jo asmeninis gyvenimas ilgą laiką liko beveik nežinomas. Vaikų pirmojoje M. Hofmeklerio santuokoje nebuvo. Po skyrybų muzikantas vedė antrą kartą, sukūrė šeimą ir susilaukė palikuonių. Jo gyvenimo kelias vėliau nusidriekė per Kauno getą, koncentracijos stovyklą, Izraelį ir Vokietiją, tačiau šiandien jo palikuonys gyvena Izraelyje, saugodami šeimos atminimą.

Po šimto metų Palangos žydų metrikų knygose išlikę įrašai leidžia iš naujo pažvelgti į garsų muzikantą ne tik kaip į smuiko virtuozą ar orkestro vadovą, bet ir kaip į žmogų, kurio gyvenime Palanga tapo svarbių asmeninių išgyvenimų vieta.

Daugiau unikalių ir iki šiol paslaptyje laikytų žydiškųjų istorijų bei naujų faktų rasite Palangos žydų bendruomenės socialiniuose tinkluose. 

Facebook (www.facebook.com/palangoszydubendruomene) 

Instagram (www.instagram.com/palangoszydubendruomene) 

Parengė Mindaugas Surblys

[1] Melnikas, Leonidas „Lietuvos žydų muzikinis paveldas (XIX a. pabaiga – XX a. I pusė)“, Lietuvos muzikologija, t. 7. 2006, p. 88.

[2] Palangos žydų bendruomenės santuokos ir ištuokos metrikų aktų knyga, 1925–1939. LCVA, f. 1817, ap. 1, b. 208.

[3] Palangos žydų bendruomenės santuokos ir ištuokos metrikų aktų knyga, 1925–1939. LCVA, f. 1817, ap. 1, b. 208.

[4] Palangos žydų bendruomenės santuokos ir ištuokos metrikų aktų knyga, 1925–1939. LCVA, f. 1817, ap. 1, b. 208.