Trimetis Andrejus su mama Oksana sugrįš į „Palangos gintarą“ ir šeštą kartą – dar vienam stebuklui

Neatidi ar nepatyrusi akis nė nepastebės, kad trimetis Andrejus – kitoks. Ant kineziterapinio čiužinuko Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Palangos gintaras“ jis ropojo tiesdamas į mane rankytes, vis šypsodamasis. 

Tačiau, kai berniukas gimė, gydytojai akis delbė į šoną – tiek jau aiškių bėdų vaikutyje, pilnai neišnešiotas, o kiek dar nežinomų!

„Jam gimus jų sąrašas buvo bene per sprindį, o viršuje buvo rimčiausia diagnozė – vaikų cerebrinis paralyžius. Tačiau, mums pradėjus važinėti gydymui ir reabilitacijai  į „Palangos gintarą“, daug negandų jau įveikėme ir tikime, kad, padedant tokiems geriems ir profesionaliems specialistams čia, jų galbūt ateityje ir visai neliks“, – žurnalui „Lietuvos pajūris“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneriui, birželį sakė Andrejaus mama Oksana. 

Jie „Palangos gintare“ – jau penktą kartą. Pirmąkart atvyko čia 2020-ųjų birželį. 

„Ir mums čia labai patinka, o Andrejaus pasiekimai – dideli“, – šypsodamasi „Lietuvos pajūriui“ sakė mama, kuri gimus neįgaliam vaikui, paliko verslą ir visą savo gyvenimą skiria jam.

„Aš Lietuvoje gyvenu nuo 2008-ųjų. Mano vyras Andrejus – lietuvis. Rusijoje gyvenau prie Kursko atominės elektrinės, kurią statė mano tėtis, o mano dėdė statė Ignalinos atominę elektrinę. Tad važinėdavome pas jį į Lietuvą, kol vyko statybos“, – pasakojo Oksana, kuri Rusijoje dirbo anesteziologe vienoje Kursko vaikų ligoninės reanimacijoje.

Pirmąkart atvykusi į „Palangos gintarą“, Oksana neslepia, kad ji dėl sanatorijos galimybių padėti jos sūneliui buvo nusiteikusi vos ne skeptiškai.

„Andrejus buvo labai mažai judrus, vangus. Net truputį duso. Turėjau nuolat budėti prie jo, – sakė pašnekovė. – Mums čia atvykus, mus iškart pasitiko labai rūpestingi, nuoširdūs ir malonūs žmonės – tai negali suvaidinti, jeigu toks nesi – nuo pat registratūros iki valgyklos darbuotojų ir gydytojų. Mano nerimas iškart dingo.“

Kadangi Rusijoje pati buvo paskyrusi ne vienerius gyvenimo metus padėti mažiems ligoniukams, čia, „Palangos gintare“, ji viską vertino truputį kitokiu kampu nei dauguma mamų.

„Ne paslaptis: visokių yra gydytojų. Gali būti labai geras specialistas, bet jeigu pacientui neparodysi širdies, neskatinsi patikėti, kad viskas – beveik viskas yra įmanoma, tuomet ir gydymo ar reabilitacijos rezultatai bus kitokie. Mūsų sutikti gydytojai, reabilitologai, kineziterapeutai čia – iš didžiosios raidės: nuostabūs žmonės ir puikūs specialistai“, – sakė Oksana.

Vos atvykęs į žinomą sanatoriją, Andrejus, anot mamos, vos galėjo rankytę kilstelėti, o dabar vaikiukas atsisėda pats, šliaužia, ropoja.

„Man labai patinka „Palangos gintare“ tai, kad čia į kiekvieną vaiką, kiekvieną problemą žiūrima labai individualiai“, – pabrėžė mama.

Čia ją itin nustebino, kad mažieji pacientai, jų mamytės ir tėveliai bei sanatorijos personalas pietauja toje pačioje valgykloje – valgo tą patį maistą. Net sanatorijos vadovybė!

„Kitur to nepamatysi. Maistas čia – skanus, kokybiškas. Andrejus čia sparčiai priauga kitiems jo amžiaus vaikams būdingą svorį. Už visus patarimus, kaip maitinti, esame labai dėkingi dietologei Aušrai, – dėkojo mama. – Ji mums sudarė meniu. O valgykloje ji prieina prie vaikučių ir jų mamų ir teiraujasi: „Ar skanu? Ar priaugote svorio?“ Man tai – nuostabu.“

„Beliko tik jam tiek sutvirtėti, kad atsistotų. Tai bus ypač didelis jo pasiekimas“, – viliasi mama.

O kineziterapeutė Nijolė, kuriai ji yra ypač dėkinga rūpinantis jos sūneliu, įsiterpė šioje mūsų pokalbio su mama vietoje: „Jam tai jau keliskart pavyko – jis pats žengė kelis žingsnius.“

Tai išgirdusi mama juokėsi: „O, regis, tokią akimirką aš praleidau! Laukiu, kada jis pats dešimt žingsnių vienas įveiks!“

Oksana nė kiek neabejoja, kad su Andrejumi abu vėl sugrįš į „Palangos gintarą“.

„Svarbiausia – tikėti, siekti, nepasiduoti ir, žinoma, pasikliauti tokiais specialistais, kurie dirba čia, „Palangos gintare,“ – sakė ji. – Aš – tikinti. Tačiau viena mūsų kelyje nesu. Šalia manęs – mano vyras, mūsų draugai, net svetimi žmonės, tokie nuostabūs kaip čia, „Palangos gintare“.“

„Mums Andrejus jau tapo mūsų sanatorijos veidu – kokia sėkminga gali būti reabilitacija ir gydymas“, – „Lietuvos pajūriui“ sakė Saulius Deveikis, Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“ direktorius.

LT - FOTO