Užuot gulus ant neurochirurgų operacinio stalo Klaipėdoje – į Kauną

Apie 50, ar daugiau palangiškių, kurie kasmet iki šiol buvo operuojami Klaipėdos ligoninėse plušančių neurochirurgų, dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pradėtos vykdyti neurochirurgijos paslaugų optimizavimo programos 2014–2020 m. gali tekti, užuot gulus ant operacinio stalo Klaipėdoje, vykti į Kauną.

Palies ir palangiškius

„Sprendimas dėl neurochirurgijos paslaugų optimizavimo programos 2014–2020 m. išties liečia ir palangiškius. Vidutiniškai per metus Klaipėdoje, konkrečiai – Universitetinėje ligoninėje, atliekama apie tris šimtus neurochirurginių operacijų. Aš pats dirbu Jūrininkų ligoninėje ir Klaipėdos neurochirurgų ir pacientų interesus stengiuosi ginti kaip SAM Kolegijos narys bei vyriausiasis chirurgas Klaipėdos kraštui. Iš minėtų pacientų apie penkiasdešimt būna palangiškiai, kuriems teikiama neurochirurginė pagalba“,  – sakė „Palangos tiltui“ žinomas pajūrio chirurgas, profesorius Artūras Razbadauskas.

Anot jo, sumanymas nukreipti šias operacijas į Kauną yra tiesiog neargumentuotas, nes tiek kvalifikuotų medikų, tiek reikiamos aparatūros Klaipėda turi. „Šio sumanymo varomoji jėga – noras į Kauno klinikas pritraukti kuo daugiau pacientų. Ją įgyvendinant visos planinės operacijos bus nukreiptos į Kauno klinikas nebepaliekant klaipėdiečiams ir taip pat palangiškiams galimybės gauti kokybiškas neurochirurgines paslaugas savame mieste. Už to slypi visiškas abejingumas pacientų poreikiams, autoritetingų medikų nuomonės ignoravimas ir grėsmingas signalas ateičiai“, – taip gydytojas vertina SAM Kolegijos sprendimą dėl neurochirurgijos paslaugų optimizavimo programos.

Medicinos „emigrantai“

Pasak chirurgo, žmonės prieš savo valią bus paversti medicinos „emigrantais“, o didelę patirtį sukaupę neurochirurgai, nebeturėdami galimybės pritaikyti savo žinių, paliks Klaipėdą ir čia veikiančias gydymo įstaigas. Analogiškas scenarijus laukia ir kitų Lietuvos miestų – Šiaulių, Panevėžio, ne išimtis ir Vilnius.

„Kam tokia situacija palanki? Išimtinai Kauno medicinos elitui. Jam pataikaujant ryžtasi paminti daugumos interesus. Tokia situacija yra daugiau nei ydinga – ji pavojinga. Rugsėjo 29 dieną SAM Kolegijos priimto sprendimo akivaizdoje turime skambinti pavojaus varpais, nes vėliau eilė gali ateiti onkologijai, pilvo, akių chirurgijai ir kitoms operacijoms – jas taip pat gali būti užsimota sukoncentruoti viename mieste, vienoje medicinos įstaigoje. Vadinasi, kentės viso pajūrio regiono pacientai, – kalbėjo pašnekovas. – Dešimt balsų prieš – tarp jų ir mano bei kitų profesorių: tiek SAM Kolegijos narių išsakė griežtą nepritarimą neurochirurgijos paslaugų optimizavimo programai. Visgi to nepakako ir sprendimas, deja, buvo priimtas. Gal ir nieko nuostabaus, žinant, jog Kolegijoje daugumą sudaro Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovai“.

Ligoniams ir jų artimiesiems teks labiau jaudintis

Anot jo, sprendimas buvo ne tik nemotyvuotas. Prabilus apie tariamą Klaipėdoje ar kituose miestuose dirbančių medikų kompetencijos stoką, kolegos buvo pažeminti, nubraukti jų sunkaus įdirbio metai. „Prieš lemiamą balsavimą netgi nebuvo leista pasisakyti Neurochirurgų draugijos pirmininkui – šis faktas irgi labai iškalbingas“, – sakė gydytojas.

Siauri instituciniai interesai pasirodė svarbesni nei ligos ištiktų žmonių norai ir galimybės. „Planinėms operacijoms besiruošiantiems žmonėms ir jų artimiesiems teks jaudintis ne tik dėl sveikatos būklės, bet ir rūpintis gan varginančia kelione. Laikas, išlaidos transportui, galvosūkiai dėl nakvynės kitame mieste norint lankyti ir slaugyti ligonį – visa tai prislėgs pacientus ir jų šeimos narius finansine ir psichologine prasmėmis. Neatmeskime ir tikimybės, jog dalis pacientų pablogėjus medicinos paslaugų prieinamumui įvertins laiko bei piniginius kaštus ir nesiryš važiuoti operuotis į miestą, kuris yra toli ir visiškai nepažįstamas, – sakė A. Razbadauskas. – Nurodę klaipėdiečiams operuotis kitame Baltijos krante, Švedijoje, įsteigtame medicinos centre, turbūt labiau priartėtume prie ligonių interesų nei vertinant dabartinę situaciją. Skamba tarsi anekdotas, tačiau taip kalbant šypsotis visai nesinori“.

Pacientai turi būti budrūs

Bauginančios perspektyvos pacientams, miglotos – Klaipėdos ir kitų miestų medikams...

„O vos daugiau nei prieš mėnesį pasidžiaugėme, kad daug negatyvių pasekmių provokuojantis optimizavimo planas, kurio mechanizmą užsuko buvęs SAM ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, yra sustabdytas. Nė kiek neprieštaravome, priešingai – pritarėme sumanymui pačias sudėtingiausias neurochirurgines operacijas, kurių per metus visoje šalyje atliekama maždaug 40, sukoncentruoti viename Lietuvos mieste, vienoje gydymo įstaigoje. Tai būtų logiška“, – sakė pašnekovas.

Tačiau sprendimas į Kauną nukreipti ne tik sergančiuosius itin retomis ligomis, bet ir visas planines neurochirurgines operacijas, per metus palies apie 300 Klaipėdos ir jos regiono žmonių, neskaitant antra tiek jų artimųjų, kurie rūpinasi savo šeimos narių slaugymu.

Sprendimas, galintis nulemti neurochirurgijos sužlugdymą mūsų šalyje, deja, jau priimtas.  Chirurgas Klaipėdos kraštui įsitikinęs, kad reikia apie jį kalbėti, kelti atsiradusią bėdą visuose lygmenyse ir būti budriems saugant savo ir savo pacientų teises.