„Visi Savivaldybės teismai dėl Kurhauzo su jo bendrasavininkais – Jackų šeima – baigti“

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014-02-06
Peržiūrėta
799
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

„Visi Savivaldybės teismai dėl Kurhauzo su jo bendrasavininkais – Jackų šeima – baigti“

„Šiandien pagaliau galiu pasakyti: visi Savivaldybės teismai dėl Kurhauzo su jo bendrasavininkais – Jackų šeima – baigti. Teismų sprendimu, atstatytas teisingumas, ir mums nebereikės būti atsakovais daugiau nei dešimtį metų užsitęsusiose bylose dėl sklypų, priklausinių ar nuosavybės perdalijimo“, – neslėpė džiaugsmo Palangos meras Šarūnas Vaitkus, sutikęs „Palangos tiltui“ papasakoti ir apie minėtųjų teismų peripetijas, ir apie kovas dėl lėšų skyrimo Kurhauzo restauracijai.

 

Paskutiniai taškai

Praėjusiame „Palangos tilto“ numeryje rašėme, jog sausio pabaigoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė dvi nutartis, kuriomis atmetė Jackų šeimos pretenzijas dėl sklypo prie Kurhauzo suderinimo bei dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimosi tvarkos nustatymo.

„Du pastarieji teismo sprendimai, kurie faktiškai yra galutiniai ir neskundžiami, pagaliau sudėjo taškus vienuolika metų besitęsiančiose istorijose – tiek laiko truko teismai su Kurhauzo bendrasavininkais – Jackų šeima. Pagaliau tie puslapiai užversti. Teisminių ginčų dėl Kurhauzo Savivaldybė praktiškai nebeturi. Tiesa, dar vyksta teismo procesas dėl jo medinės dalies nacionalizavimo, tačiau čia mes dalyvautume nebent kaip trečioji šalis“, – sakė Palangos meras Š. Vaitkus.

Pasak mero, vienuolika metų užsitęsusi istorija buvusi labai sudėtinga. Dar administracijos direktoriumi dirbęs Š. Vaitkus atkreipė dėmesį, kad bendrasavininkai tyčia visais įmanomais būdais vilkino Kurhauzo restauracijos klausimus, nes ką Savivaldybė bebūtų siūliusi per visus tuos metus tiek dėl žemės, tiek dėl atstatymo, visi sprendimai keliaudavo į teismą. O procesai čia tęsiasi ne po vienerius metus.

„Visi tų žmonių teiginiai, neva jie karštai nori restauruoti medinę Kurhauzo dalį, mano nuomone, buvo grynas melas, – įsitikinęs Š. Vaitkus. – Nes jeigu tie norai išties būtų buvę, Kurhauzas jau seniai būtų stovėjęs visas, ir tiek Savivaldybė, tiek bendrasavininkai būtų turėję restauruotas savąsias dalis ir nebūtų esminio ginčo dėl Kurhauzo nacionalizavimo“.

Mero nuomone, bendrasavininkai turėjo tikslą tiesiog laukti, kol viskas „nunyks“ ir kol netekusi kantrybės Savivaldybė, kaip kai kurie politikai yra minėję, parduos savąją dalį už vieną litą. O kas nenorėtų turėti pastato pačioje Palangos širdyje už vieną litą?

 

Įregistravo sklypą

Daug metų nei palangiškiai, nei iš kitur atvykstantys svečiai negalėjo suprasti: kodėl pačiame miesto centre riogso degėsiai? Būta netgi kuriozinių pasvarstymų, gal tai daroma specialiai, gal čia palikti II pasaulinio karo laikų griuvėsiai... O Palanga sunkiai galėdavusi paaiškinti, kodėl nesiimamos priemonės Kurhauzui atkurti.

„Visą laiką prie visų valdžių būdavo kalbama: reikia Kurhauzą atstatyti. Kodėl iki šiol kalbos nebuvo tapusios darbais? Sunku atsakyti. Gal buvo ne toks modelis pasirinktas. Eidami į rinkimus mes, TS-LKD, buvome išsikėlę Kurhauzo atstatymą kaip vieną prioritetinių tikslų. Buvo svarstymų net kviestis konsultacijų teisininkus – gal Savivaldybės juristai ko nors nesupranta“, – prisiminė meras.

Tad vienas pirmųjų darbų atėjus į valdžią buvo išsiaiškinti, ką galbūt galima padaryti savomis jėgomis. Konsultacijų buvo pasikviestas tuo metu Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui vadovavęs Naglis Puteikis. Po pokalbių su juo nuspręsta suderinti dar 2000 metais detaliuoju planu, kuris nebuvo nuginčytas, suformuotą 0,5274 ha žemės sklypą prie Kurhauzo ir registruoti jį Lietuvos Respublikos vardu.

„Kažkodėl anksčiau to nebuvo bandyta daryti, o bandyta formuoti didesnius sklypus – ko labai pageidavo bendrasavininkai, motyvuodami, kad 2000-ųjų detaliuoju planu suformuoto sklypo riba kertanti jiems priklausančias kiemo aikšteles. Kalbėta ir apie hektarą, ir apie dar didesnį sklypą, su kuo nenorėjo ir negalėjo sutikti Savivaldybė, nes juk čia pat – Vasaros estrada, skveras su fontanu. Vis dėlto labai operatyviai atlikus visus matavimus ir derinimus, 2011 m. birželį sklypas Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre“, – priminė Š. Vaitkus.

Ne mažiau operatyviai Kurhauzo bendrasavininkai apskundė tiek KPD suderintąjį planą, tiek NŽT įsakymą jį teisiškai įregistruoti. Ir tik dabar šiame procese padėtas taškas: LVAT teisėjų kolegija sausio 27 d. priėmė neskundžiamą nutartį, kuria nutarė atmesti Gedimino Jackos, Virginijos Jackienės ir Virgedos Jackaitės apeliacinį skundą su visomis pretenzijomis dėl sklypo.

 

Keista istorija su aikštelėmis

Tuo pačiu metu buvo pradėta aiškintis: kokiu būdu Jackų šeima įsigijo vadinamuosius priklausinius – kiemo aikšteles?

„Man visa tai atrodė keista: juk tie priklausiniai, tos aikštelės, – ne nuo grafo Tiškevičiaus, o nuo sovietinių laikų. Tad kaip jie galėjo tapti Jackų šeimos nuosavybe? Tais pačiais 2011-aisiais kartu su tuometine Juridinio skyriaus vedėja Daiva Zūbyte buvo nuvažiuota į Vilnių ir kreiptasi į Registrų centrą paaiškinimo: kokiu būdu toji abejotina nuosavybė buvo registruota?“ – pasakojo meras. Palangiškius priėmė tuometinis Registrų centro vadovas ir kartu su teisininkais išnagrinėjo visus dokumentus. Paaiškėjo tiesiog šokiruojantis faktas: dar berods 2002 metais ginčą dėl minėtųjų priklausinių sprendė Palangos miesto apylinkės teismas. Tą teismą Savivaldybė laimėjo: buvo pripažinta, kad aikštelės priklauso jai, o ne bendrasavininkams. Tačiau byla tęsėsi metus, ir per tą laiką G. Jacka, esą supratęs, kad teismas gali patenkinti Savivaldybės ieškinį (o D. Zūbytė kažkodėl nebuvo paprašiusi teismo skirti vadinamas laikinąsias apsaugos priemones, kad su ginčijamu turto nebūtų galima nieko daryti), tuos priklausinius padovanojo savo žmonai.

Kaip jau minėta, teismas priėmė Savivaldybei palankų sprendimą.

„Sprendimas įsiteisėjo. Ir, ko gero, reikėtų paklausti D. Zūbytės: kodėl ji neginčijo dovanojimo akto? Juk iš neteisės teisė gimti negali. O priklausiniai teismo sprendimu – Savivaldybės nuosavybė. Kaip mums sakė Registrų centro juristai, jie negalintys suprasti, kodėl Savivaldybė negynė savo nuosavybės. Ir tuo pačiu pasakė: „Mere, dar ne viskas prarasta, dar nepraėjo 10 metų senaties terminas, dar liko pusantro mėnesio apskųsti dovanojimo faktą“, – prisiminė meras.

Prisimena jis ir tai, kaip grįždamas iš Vilniaus kalbėjo su tuometine Juridinio skyriaus vedėja, kad reikia kuo skubiau kreiptis į teismą su ieškiniu, kad, neduok Dieve, nebūtų praleistas terminas, ir kad D. Zūbytė garantavo, kad tuoj tuoj viską padarysianti. Tas „tuoj tuoj“, „jau viskas parengta, tuoj siųsime“ buvo kartojami ir po savaitės, ir dar po poros savaičių.

„Nežinau, kaip dera tai pavadinti – ar tai buvo padaryta tyčia, ar taip jau atsitiko, – kad terminas buvo praleistas. To irgi reikėtų klausti D. Zūbytės“, – sakė meras.

Miesto vadovas pripažino, kad yra labai dėkingas tuometiniam Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui Giedriui Danėliui. Būtent į jį buvo kreiptasi dėl minėtos priklausinių istorijos, ir jo dėka prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą.

„Pernai ši byla buvo baigta. Aikštelės pripažintos Savivaldybės nuosavybe. Tad ir šis istorijos puslapis užverstas – dabar priklausiniai sugrąžinti Palangos visuomenei“, – pasidžiaugė meras.

Š. Vaitkus dėkingas ir Palangos miesto apylinkės teismui, kuris pernai kovą priėmė sprendimą, kuriuo pripažino Palangos miesto savivaldybei teisę be bendraturčių sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą Palangos kurhauzo pastato mūrinės dalies kapitalinio remonto – restauravimo bei pritaikymo – darbams atlikti pagal UAB „Klaipėdos projektas“ parengtą kapitalinio remonto techninį projektą bei leido šį sprendimą vykdyti skubiai. Priešingu atveju, kol būtų sulaukta teismų proceso pabaigos, pernai gruodį Kurhauzo atidarymo šventės tikrai nebūtų įvykę.

Nebekartodamas visos istorijos, kai Jackų šeima kreipėsi į teismą dėl Kurhauzo perdalijimo, ir vėl bandė visais įmanomais būdais stabdyti prasidėjusį Savivaldybei priklausiusios mūrinės dalies restauracijos procesą, meras dar kartą pabrėžė: sausio 29 dieną Klaipėdos apygardos teismo priimtas sprendimas byloje dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimosi tvarkos nustatymo, kuriuo atmestos Jackų šeimos pretenzijos į mūrinę Kurhauzo dalį, užvertė ir šį istorijos lapą.

 

Problemų dėl lėšų būta daug

Dabar, besidžiaugdamas dėl pasibaigusių procesų ir dėl to, kad mūrinė Kurhauzo dalis jau baigiama restauruoti, o salė duris atvėrė gruodžio 14-ąją, meras pripažįsta, kad rizikuota buvo labai smarkiai.

„Aš įsitikinęs: reikia pradėti. Nes jeigu nežengsime pirmo žingsnio, nebus ir tolesnių. Taip buvo ir su Kurhauzu. Su buvusiu vyriausybės vadovu Andriumi Kubiliumi buvome sutarę, kad jo restauracijos projekto įgyvendinimo pradžiai reikia 700 tūkst. Lt. Ir nežinau, kodėl Kultūros ministerija ir ypač ponia Grigaitienė, vadovaujanti Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriui, anuo metu buvo labai keistai nusiteikusi šio projekto atžvilgiu. Nežinau, kas tuometiniam kultūros ministrui A. Gėlūnui bandė aiškinti, neva Palanga nori Kurhauzą restauruoti ir paskui lyg parduoti, lyg perduoti jį kažkam. Pasipriešinimo būta, ir man keista: juk Kultūros ministerija lyg ir turėtų būti suinteresuota, kad kultūros paveldo objektas būtų sutvarkytas. Ačiū Dievui, tos peripetijos baigėsi“, – atskleidė niekad neminėtus faktus meras.

Pasak mero, svarbiausia buvo gauti pirmąją dotaciją. Ir ji buvo pažadėta skirti pačiu paskutiniu metu po ilgos kovos dėl privatizavimo fondo lėšų paskirstymo. Š. Vaitkus sako, jog tada labai ryžtingai pasielgė tiek tuometinis premjeras A. Kubilius, tiek Vyriausybės kancleris D. Matulionis, pakvietę į posėdį, kuriame turėjo būti svarstomas klausimas dėl lėšų Kurhauzui skyrimo. Posėdyje ir vėl susidurta su tuometinės Kultūros ministerijos atstovų neigiama pozicija.

„Tiesą sakant, tada man buvo trūkusi kantrybė. Pasakiau: tvarkoj, jei nenorite skirti mums lėšų, tada duokite leidimą viską nugriauti, kad galėtume užsėti sklypą žole ir laukti, kol jūs nuspręsite Kurhauzą iš pamatų atstatyti. Nes nebegalima daugiau nei dešimt metų Palangos centre laikyti griuvėsių, tai tiesiog gėda“, – paatviravo meras.

 

Yra vilčių atstatyti visą Kurhauzą

Pasak jo, galima tik pasidžiaugti, kad prie Kurhauzo projekto ir jo įgyvendinimo dirbo žmonės, kurie tiesiog padarė stebuklus: tiek architektė Laima Šliogerienė, parengusi restauracijos projektą, ir „Pamario restauratoriaus“ auksarankiai meistrai. Ir savotišku stebuklu, kad miesto biudžete atsirado lėšų pardavus ilgą laiką pirkėjų nesulaukusį Savivaldybei priklausantį turtą.

Džiaugtis galima ir tuo, kad A. Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė taip pat palaikė Palangos siekį atstatyti Kurhauzą, nors tai pasiekti taip pat nebuvo lengva. Beje, A. Butkevičius net patarė, kokį kelią pasirinkti, kad lėšos būtų paskirtos – tegu ne iš biudžeto.

„Praėjusių metų pabaigoje paskambinau kultūros ministrui Šarūnui Biručiui, ir pasakiau, kad Kurhauzo pritaikymo darbams trūksta lėšų. Ar neatsirastų jų peržiūrėjus nepanaudotas lėšas – gal įgyvendinant kokį projektą ne visi pinigai buvo įsisavinti? Ministras paklausė, kiek jų reikėtų. Atsakiau, kad milijono. „Tiek tikrai nebus, gal atsirastų kokie pora šimtų tūkstančių“, – pasakė man ministras. Na, ir tai geriau, negu nieko. Bet vis tiek su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktore Akvile Kilijonienė nusprendėme prašyti pusės milijono. Po savaitės ateina įsakymas: skirti Kurhauzui... pusę milijono litų“, – šypsosi Š. Vaitkus.

Tiesa, skolos rangovams vis tiek esama, tačiau jie sutiko palaukti šiuos metus. Kultūros ministerija yra numačiusi dar pusę milijono Kurhauzui skirti iš investicijų programos šiais metais, likusius 134 tūkst. Lt tikimasi gauti šių metų pabaigoje.

„Tokia tai Kurhauzo istorija. Dabar, kai teismai priėmė Savivaldybei palankius sprendimus, tikimės, kad ir dėl KPD ieškinio, kuriuo prašoma grąžinti valstybės nuosavybėn Jackoms priklausančią Kurhauzo dalį taip pat bus priimti sprendimai jį tenkinti. Tada tyčia neprižiūrimas turtas bus grąžintas valstybei, ir su laiku turėsime tokį Kurhauzą, koks jis buvo dar grafų Tiškevičių laikais. Ir net gražesnį“, – sakė meras.

 

Jūsų komentaras:

Pagaliau, 2014-02-07 21:32 (IP: 86.100.63.40)
o gal reikia įvardinti -kas Palangos KURHAUZĄ lengvabūdiškai atidavė į sukčių rankas? ir kiek tai kainavo mums visiems?

Taip pat skaitykite

Atsižvelgiant į orų prognozes bei į tai, kad artėja ilgasis, tris dienas truksiantis, savaitgalis, kuomet gyventojai daug laiko praleis namuose, apsispręsta šildymo sezoną Palangos miesto savivaldybėje baigti pirmadienį.


„Man brangūs visi mano projektuoti objektai. Tačiau Palangos kurhauzas – ypatingas: prie jo restauracijos nuo projekto parengimo iki jo realizavimo su pertraukomis dirbau trisdešimt metų“, – "Pajūrio naujienų" žurnalistei Livijai Grajauskienei sakė 2013 metais atstatytos Palangos kurorto simboliu vadinamo kurhauzo mūrinės dalies restauracijos ir...


„Šiandien pagaliau galiu pasakyti: visi Savivaldybės teismai dėl Kurhauzo su jo bendrasavininkais – Jackų šeima – baigti. Teismų sprendimu, atstatytas teisingumas, ir mums nebereikės būti atsakovais daugiau nei dešimtį metų užsitęsusiose bylose dėl sklypų, priklausinių ar nuosavybės perdalijimo“, – neslėpė džiaugsmo Palangos meras...


Palangos savivaldybei pradė jus restauruoti kurhauzo savodalį, paveldosaugininkai sulaukė ir Gedimino Jackos prašymo leisti tvarkyti jam priklausančią dalį. Tačiau jo pageidavimą specialistai įvardina gana keistu ir vadina restauracijos imitavimu. Prašo projektavimo sąlygų Medinę kurhauzo dalį valdantis palangiškis kreipėsi į Kultūros paveldo departamento...


Kurhauzo restauracijos pradžia tapo dar artimesnė: trečiadienį Vyriausybė patvirtino  kurhauzo mūrinės dalies restauracijos ir pritaikymo viešajai kultūrinei paskirčiai programą. Jai įgyvendinti Vyriausybė anksčiau skyrė 700 tūkst. litų. VĮ „Lietuvos paminklai“ jau gegužės 9-ąją paskelbs, kuri įmonė laimėjo viešųjų pirkimų konkursą atlikti restauraciją. Bet...


Kultūros paveldas – šventi žodžiai, į kuriuos yra „velkami“ visi savivaldybės Tarybos sprendimai, pagal kuriuos yra kuriama kurorto plėtros strategija. Ir ne paslaptis, kad kultūros paveldo prievaizdai Palangoje yra dažniau keiksnojami negu kiti: Kultūros paveldo departamentas (KPD) nubraukė ne vieną kurorto plėtotojų ir kurorto valdžios grandiozinį planą. Dabartinė...


Dėl buvusių miesto valdžių klūpinėjimų prieš kurhauzo bendrasavininką Gediminą Jacką buvo pažeisti miesto interesai. Prieš dešimtmetį Palangos apylinkės teismui nusprendus, kad G. Jackos žmonos Virginijos dalies kurhauzo kiemo statinių pardavimo-pirkimo sutartis su Alfredu Tiškevičiumi yra negaliojanti, savivaldybės tuometiniai klerkai snaudė, kai 2004-aisiais V....


  Trečiadienį kelininkų poilsio namai priešais miesto savivaldybę tapo miesto savivaldybės nuosavybe. Pastato perdavimo sutartį pasirašė Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė ir valstybinės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius Petras Kaučikas. Tikimasi, kad savivaldybės jėgomis parengus pastato renovacijos projektą ir...


(Tęsinys)   Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamoji byla dėl kurhauzo padegimo atskleidžia įdomių kurhauzo padegimo detalių ir užkulisių, apie kuriuos visuomenė iki šiol tik spėliojo. „Palangos tilto“ redakcija, siekdama visuomenę supažindinti su sunkiai atmintyje išdylančiu įvykiu – kurhauzo padegimu – toliau skelbia teismo medžiagą...


Kas ir kada prie kurhauzo sudegusios sienos pritvirtino elektros kabelinę spintą? Jos pakabinimas turėjo būti suderintas ne tik su VST, bet ir Palangos savivaldybės Komunalinio ūkio skyriumi, bet nei elektrikai, nei savivaldybės komunalininkai apie ją teigia nieko negirdėję. Kurhauzo bendrasavininkas Gediminas Jacka, dėl kibirkščiuojančios spintelės sustabdęs kurhauzo medinės dalies ardymo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius