Jūros paviliota Donata Kupreščenkienė: „Čia ir dabar!”

Linas JEGELEVIČIUS, 2020-09-28
Peržiūrėta
150
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

 Jūros paviliota Donata Kupreščenkienė: „Čia ir dabar!”

 Dėl jos natūralaus gerumo, sugebėjimo su visais sutarti ir veido nepaliekančios šypsenos daugelis Donatą ateityje regėjo kaip mokinių mylimą mokytoją. Tiesą pasakius, ji, ko gero, pati buvo patikėjusi, kad stovėti klasėje – jos pašaukimas: Šiauliuose baigė specialiosios pedagogikos ir logopedijos, o vėliau ir vadybos mokslus. Tačiau jūros trauka buvo pernelyg didelė, o likimas čia, prie Baltijos krantų, pažėrė ir netikėtumų. Šiandien Donata Kupreščenkienė - logistikos bendrovės UAB „Addways Logistics“ bendrasavininkė ir direktorė. Energinga moteris pajūrio moteris subūrė į Facebook grupę "Aktyvios ir fainos": "Ilgai brandinta Aktyvių moterų klubo idėja kartu su mano drauge Anike Ročiene pagaliau yra įgyvendinta. Kviečiame prisijungti visas moteris, kurios yra sportiškos, aktyvios ir nori išbandyti naujas veiklas, ypač sporte, ar tiesiog pasišnekėti prie kavos puodelio," - sakė Donata. "Gyvenime svarbiausia yra optimizmas, pozityvas ir tikėjimas." - jį įsitikinusi..

– Ar moteriška intuicija dažnai pasikliaunate? Kiek ji jums yra svarbi jūsų gyvenime?
– (Juokiasi). Tiesą pasakius, man mano intuicija yra labai svarbi gyvenime. Netgi daugiau: aš ja vadovaujuosi. Žinoma, kai esi logistikos bendrovės direktorė, visi, matyt, tikisi, kad turi būti šalta matematikė, logikė. Žinoma, to reikia, kaip sakau visiems, man gyvenime teko su skaičiukais „susidraugauti“. Tačiau vėlgi – intuicija, net ir versle, man labiausiai padeda. Net mano kolega Viktoras (įmonės bendrasavininkas, – aut. past.), su kuriuo man teko kartu ir anksčiau dirbti, pastaruoju metu, net ir kalbant apie verslo reikalus, pradėjo manęs klausti: „O ką sako tavo nuojauta?“ Va, ir šiandien (kalbėjomės liepos 29-ąją, – aut. past.), į vadybininkės pareigas priiminėjau vieną merginą – pirmas įspūdis, tai, ką mačiau ją „nuskenavusi“, man buvo labai svarbu. Žinoma, jos patirtis ir dalykinės savybės – taip pat (šypsosi).
– Ar moteriška intuicija kada nors yra jus apgavusi gyvenime?
– Yra... Ką čia jau slėpsi (juokiasi).
– Kalbant rimtai, ar lengva tokiai moteriai kaip jūs – simpatiškai ir nuolat besišypsančiai – vadovauti labai vyriškam bendrovės kolektyvui? Juk dauguma jūsų vairuotojų – net ne lietuviai, o baltarusiai, kuriems moters vieta, matyt, yra rūpintis šeimos ir namų židiniu?
– Atvirai kalbant, mūsų administracijoje yra 10 žmonių, o iš jų 7 – moterys (šypsosi). Tikrai specialiai moterų nesamdau, nors, žinoma, moteriškas solidarumas, bendrystė – man svarbu. Turime kelias dešimtis vairuotojų, visi jie – vyrai, nors tikiu, kad artimoje ateityje turėsime ir moterų vairuotojų. Užsienio logistikos bendrovėse tai – įprasta.
Jūsų pastebėjimas – gan taiklus... Va, neseniai atėjo vyras vairuotojas iš Azerbaidžano į mūsų biurą. Nebuvau su juo asmeniškai iki tol bendravusi (šypteli). Pastebėjau, kad mums prasilenkiant ant laiptų, jis į mane kažkaip kreivai žvilgtelėjo. Matyt, pagalvojo, ar tik nebus ši blondinė su beveik „miniaku“ (trumpu sijonu, – aut. past.) sekretorė? (Juokiasi). Jis atrodė nustebęs, kai aš pasirodžiau ir prisistačiau kaip įmonės direktorė, kuri pasirašys jo darbo sutartį.
Moteris vadovė logistikos bendrovėje – ne stebuklas, žinoma, tačiau net ir Vakarų Europoje daugeliui logistikos bendrovių įprastai vadovauja gan solidaus amžiaus vyrai. Vienas jau buvęs mūsų bendrovės vadovų man po daugelio metų prisipažino: „Tu daug sąmyšio esi sukėlusi pradžioje. Tau pradėjus dirbti, kalbos, kad įmonei vadovaus blondinė – simpatiška ir nenusišnekanti, tiesiog ūžė. Ir dauguma laukė, kada parkrisi ant pirmo užminto akmenėlio“ (šypsosi).
– Esate minėjusi, kad liūto dalis UAB „Addways Logistics“ klientų yra Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalyse, Rusijoje, Baltarusijoje ir ypač Kazachstane...
– Taip. Ir įdomu tai, kad daugeliui su logistika susijusių projektų, kuriuose dalyviai yra Europos Sąjunga ir ypač Didžioji Britanija, vadovauja būtent moterys. Mūsų bendrovė – auganti, esame numatę plėtrą, kuriai, žinoma, reikės kvalifikuotų, patyrusių ir nebijančių savarankiškai dirbti vadybininkų – moterų ir vyrų.
– Kas dar be paslaugų geografijos skiria „Addways Logistics“ nuo kitų logistikos bendrovių?
– Papasakosiu vieną atsitikimą. Kartą kartu su mūsų ekspedicijos vadove darbo pokalbiui buvome pasikvietę merginą, kuri prieš tai dirbo didelėje logistikos kompanijoje. Iš mūsų trijų nuoširdaus pokalbio natūraliai „išplaukė“ vienas pastebėjimas: didelėje įmonėje dažniausiai esi vienas mažas ir neretai nepastebimas sraigtelis. Mūsų įmonėje, kuri yra nedidelė, visi esame kaip viena šeimyna – su puikia darbine atmosfera, kur žmogiškumas, humaniškumas, bendražmogiškų vertybių puoselėjimas – itin svarbu.
Verslo prasme, „Addways Logistics“ dirba siauroje logistikos nišoje, mūsų kroviniai yra labai specializuoti, turi atitikti labai aukštus kokybės reikalavimus. Be to, kadangi dirbame su Kaspijos jūros regiono klientais, ypač dirbančiais naftos versle, privalome labai gerai išmanyti NVS, Kazachstano teisinę, logistikos verslą reglamentuojančią įstatyminę bazę. Žinoma, ir ES atitinkamus reikalavimus, reglamentus.
Mūsų bendrovė turi biurą ir Kazachstane, Atyrau mieste, kuriame yra daug kitų tarptautinių bendrovių įmonių biurų.
Esu labai dėkinga savo kolektyvui, kuris yra vieningas, draugiškas, atsakingas – vieni už kitus ir visą komandą.
– Nesakykite, kad logistika – jūsų gyvenimo pašaukimas ir meilė.
– (Šypteli). Dabar aš joje kaip žuvis vandenyje nardau. Žinoma, 2005 metais, atsikėlusi gyventi į Klaipėdą, nė sapnuoti negalėjau, kad dirbsiu logistikoje, juolab griešiu pirmu smuiku savo logistikos įmonėje (šypteli)...
Persikėliau gyventi į Klaipėdą, nes visada labai mylėjau jūrą. Man ji – kokia nuostabi ir įspūdinga, su tiek energijos! Be to, čia mano vyresnė sesuo Gintarė jau gyveno, tad išvykos pas ją – o tuo pačiu ir prie jūros – buvo mano vos ne kiekvieno savaitgalio dalis. Mes su seserimi – labai artimos. Ji – mano geriausia draugė.
Esu tokia nesibaigiančios energijos „kamuoliukas“ – Šiauliai mano buvo per maži. Juose baigusi specialiosios pedagogikos ir logopedijos mokslus – vėliau ir vadybos mokslus, išbandžiau įvairią profesinę duoną: dirbau kavinėje padavėja, administratore viešbutyje, buvau vienos tarptautinės įmonės atstovė Šiauliuose, taip pat dirbau banke...
Net apie gyvenimą užsienyje mąsčiau – kai man buvo 19 metų, Šiaulių pedagoginiame institute, baigusi pirmąjį kursą, pasiėmiau akademines atostogas, ir pagal „Work and Travel USA“ programą išvykau į Ameriką, kur praleidau beveik metus.
– Jūs – tokia universali?!
– (Juokiasi). Dėl to, kad man labai patinka bendrauti su žmonėmis. Tai darau nuoširdžiai. Kitus bendravimas vargina, o mane priešingai – „pakrauna“ (šypteli). Man „ristarto“ (energijos papildymo, – aut. past.) reikia retai – užtenka vienos dienos.
– Ką veikėte persikėlusi į Klaipėdą?
– Mano pirmoji stotelė Klaipėdoje buvo bendrovėje „Orion Global pet”. Toli gražu ne viskas man joje patiko, bet ačiū, kad man, merginai ką tik palikusiai Šiaulius, davė darbą, patikėjo manimi... Iki šiol prisimenu, kaip mane sekretorė priėmė: „Jūs kalbate angliškai?“ Atsakiau, kad taip, ir pokalbį tęsėme... angliškai (šypteli). Mane įdarbino marketingo skyriaus vadovo asistente. Po to įsidarbinau vienoje nedidelėje logistikos bendrovėje vadybininke. „Įmesime tave į puodą, o visko pati išmoksi“, – pasakė. Augome kartu, tapau klientų aptarnavimo vadove. Nors ta įmonė jau neveikia, esu labai dėkinga tiems žmonėms, kurie manimi patikėjo. Iki šiol mes bendraujame.
Logistika man pirmiausia – bendravimas su klientais, užsieniečiais, taip pat – kelionės, iššūkiai. Tai yra tai, be ko aš neįsivaizduoju savo gyvenimo.
Kai 2008 metais išėjau į pirmąsias savo nėštumo ir gimdymo atostogas, galvojau: „O, dabar kepsiu pyragus, vaikui kraitelį ruošiu...“ Vaikutis dar kirbėjo pilve, o aš – tokia nenuorama, ėmiau galvoti: „Noriu savo logistikos įmonės“. Jos pavadinimą („Addways Logistics“, – aut. past.) pirmiau sugalvojau nei pirmagimės vardą (šypteli – aut. past.). Įmonė pradėjo veikti, kai susilaukiau antrosios dukros po trejų metų. „Addways Logistics“ jau skaičiuoja 11 gyvavimo metus, mano dukrai Mėtai – jau 11, o antrajai, Liepai, – 8 metai.
Mano vaikai – mano gyvenimo didžiausia laimė, prasmė ir... viskas (šypsosi).
– Viskas buvo taip paprasta įmonę steigiant?
– Ėmiausi to su užsidegimu ir ryžtu, tad – taip. Prisimenu, kai, gavusi pirmąjį krovinį, atsakinėjau į žinutę, mano mobiliojo telefono ekraną apkakojo paukštelis (šyptelėjo). Aš – tokia tikinti, net prietaringa – dėkinga pažvelgiau į jo pusę (juokiasi, – aut. past.). Mano laimingas skaičius – 5, o pasikartojančių skaičių – ne vienas: ir 23, ir 11.
– Kodėl priėmėte bendrasavininką į įmonę?
– Tai – taip pat intuicija grįstas sprendimas. Logistika – labai konkurencinga, joje – itin daug streso. Pajutau, kad nelabai pati galėsiu įžengti į naujas rinkas. Prisiminiau Viktorą, su kuriuo jau buvau kartu dirbusi anksčiau. Tiksliau kalbant, jis man pasakė: „Tavo verslui reikia tinkamo žmogaus“. „Kokio?“ – paklausiau. „Manęs“, – jis atsakė (šypsosi). Jis – labai atsakingas, patyręs, geras žmogus. Džiaugiuosi, kad kartu dirbame. Kaip sakau, „Addways Logistics“ dirba nepataisoma optimistė – aš ir realistas – jis.
– Kokia yra tobula jūsų laisvalaikio diena?
– Be žvilgčiojimo į telefoną, be nuolatinio elektroninės pašto dėžutės tikrinimo (juokiasi). Bet tai daryti – net ir gulint paplūdimyje – man jau natūralu.
Man patinka aktyvus poilsis gamtoje, žinoma, jūra. Sportas man būtinas stresui nuimti. Turiu ir savo vakarinius ritualus: pamedituoti, trumpam pabūti su savo mintimis. Atvirai pasakius, ir dienos metu galiu minutei užmerkti akis – nukreipti energiją iš savo kabineto kitur, atlikti kelis kvėpavimo pratimus. Mėgstu vakarais bėgioti ir, žinoma, esant progai, nulėkti prie jūros.
– Būna, kad jūsų pavaldiniai įspėja vienas kitą: „Ei, dabar ne laikas pas direktorę užeiti – jos nuotaika bloga...“?
– Labai ir labai retai tai būna. Taip, šypsena – mano veido dalis, bet jeigu jaučiuosi suirzusi, dirbtinės šypsenos jame niekas nematys. Savo abi dukras mokau, kad emocijų gyvenime nereikia slėpti. Priešingai: jas reikia išreikšti. Kai vyras mus paliko, man buvo sunku. Dukroms taip ir sakydavau: „Šią akimirką man liūdna, bet tai tuoj praeis“. Niekada niekam nesu keiksnojusi savo buvusio sutuoktinio.
– Kodėl neišpylėte kibiro srutų jam ant galvos?
– Oi, ne. O kam? Neigiama energija degina, griauna. Mano požiūris – kitoks: iš kiekvienos patirties, net ir blogos – pasiimti kažką naudinga. Iš kiekvieno žmogaus savo gyvenime noriu ko nors pasimokyti. Iš savo buvusiojo – taip pat, nors buvo daug nuoskaudų, net ašarėlių... Turėjau gerokai su savimi padirbėti, kad nesudribčiau (šypteli). Man smagu, kad mano dukros iki šiol artimai bendrauja su savo tėčiu. Man mažoji (Liepa, – aut. past.) net dažnai pasako: „Kai būnu su mama, noriu pas tėtį, o kai būnu su tėčiu, galvoju apie mamą“.
– Kitas moteris nesėkmingas vedybinis gyvenimas gerokai aplamdo, sukelia depresiją. Ką pasakytumėte joms?
– Net ne skyrybos – blogiausias dalykas. Baisiau, kai šeimos gyvena kartu, nors jose – pragaras. Svarbu mokėti – ir nebijoti pri(si)pažinti, kad santykiai nedirba, kad bendra ateitis – tik vargas, našta ir nervai. Man teko bendrauti su daug moterų, kaip jas vadinu, savo likimo bendražygių. Kiekvienam tokiam susitikimui parenku žodžius pagal situaciją. Tačiau esmė – neužsisklęsti, dirbti su savimi ir, svarbiausia, atsiminti: „Tu (moteris, – aut. past.) esi pasaulio centras, pirmiausia – sau, ne vyras“. Nebūtinai tik jis buvo blogas – galbūt ko nors ir tu pati nepadarei? Atvirai pasakius, audžiu tokią mintį: suburti moteris – dar nežinau į ką (nusijuokia, – aut. past.) – pasikalbėti, pasidalinti tokioje bendruomenėje savo jausmais, mintimis ar problemomis.
– Jūs galėtumėte būti moterų emancipacijos ir teisių reklaminiu veidu, tačiau jūs to nerėkiate mūsų pokalbyje, kalbate apie tai santūriai...
– O kam? Taip, aš – vadovė, taip, aš – savarankiška moteris, taip, aš – vieniša motina, bet man visas tas feminizmas, emancipacijos – toloka (šypteli). Kai kitos moterys deklaruoja, kad joms nereikia vyrų, vaikų ar pagalbos, aš tiesiog patraukiu pečiais: „Gerai, bet man to reikia. Man svarbu gyvenime turėti kitą artimą žmogų, kuriuo galiu pasitikėti, kuris man gali padėti – nebijau to sakyti...“ Neabejoju, kad to paties reikia ir vyrams, na, daugeliui vyrų. Tiesa yra paprasta: yra visokių žmonių – ir vyrų, ir moterų. Nors vienu metu gyvenime buvau pradėjusi galvoti, kad visi vyrai – vienodi (šypteli).
– Jums tikėjimas svarbus?
– Labai! Lankausi Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Pamaldoms joje vadovauja brolis Benediktas. Išpažintis vyksta kaip pokalbis. Nebuvau 15 metų išpažinties, o pas jį nuėjau... Buvau pakylėta, bet nesu tikėjimo fanatikė.
– Jūs šiuo metu – vieniša?
– Ne, turiu draugą... Mes abu neskubame – viską laikas parodys.
– Gerai, grįžkime prie „Addways Logistics“. Kaip koronaviruso pandemija paveikė jūsų verslą?
– Išties, tai buvo ir yra iššūkių metas. Bet aš tokia – visur matau pozityvą ir galimybes. Tiesiog tapome dar labiau lankstesni. Dirbti nuotoliniu būdu – jau mūsų kasdienybė, nors kai kurie mano kolegos per pandemiją pasigedo gyvo bendravimo.
– Kur matote „Addways Logistics“ po 10 metų?
– Būsime didelė tarptautinė kompanija, su keliolika biurų pasaulyje. Galbūt aš tuomet sėdėsiu kur nors Tenerifėje? (Šypsosi).
– Be ko jūs neįsivaizduojate savo naujos darbo dienos?
– Be kavos puodelio su saldainiu. Be pasikalbėjimo su savo žmonėmis. Aš stengiuosi nekomplikuoti dalykų, mėgautis kiekviena akimirka, jos žavesiu. Kaip sakau: „Čia ir dabar!” Jeigu dabar yra blogai, tikrai bus geriau!
– Jūs – laimingas žmogus?
– Taip.
Kaip dažnai jus galima išvysti prie Baltijos jūros?
– Labai dažnai! Nors tris ar net penkis kartus. Bet jei galėčiau, kiekvieną dieną prie jos važiuočiau. Ji – nepakartojama, su tokia milžiniška energija.

-Jūs kviečiate prisijungti aktyvias pajūrio, ypač Klaipėdos, moteris, prie moteris pajūrio moteris prie jūsų Facebook grupės "Aktyvios ir fainos". Kam ji yra skirta?

- Rugsėjo 1 diena yra naujų mokslo metų pradžia, kitiems -  naujos veiklos pradžia, o ji man yra ilgai brandinto naujo Aktyvių moterų klubo pradžia. Jį įkūriau kartu su savo drauge Anike Ročiene. Ideja burti moteris, kurios yra sportiškos, aktyvios ir nori išbandyti kažką naujo, kas galbūt nebuvo joms prieinama ar žinoma iki šiol. Planuojamos beach teniso, teniso, begimo treniruotės. Čia vaikai taip pat laukiami! Startuojame su Anike, teniso trenere, beach teniso nemokamomis pamokomis. Kviečiu visas aktyvias moteris prisijungti prie mūsų."

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius