Išvalius Rąžę, „išvalytos” ir žuvys?

Ne vienas palangiškis ir miesto svečias, mėgstantis vaikštinėti Rąžės pakrantėmis, tikrai džiaugiasi, kad išvalius upelį jis pagražėjo ir tapo švaresnis. Tačiau kai kurie žvejai mėgėjai pastebi, jog jame beveik nebeliko žuvų. Projekto įgyvendinimą prižiūrėję specialistai tikina, jog viskas atlikta taip, kaip nurodyta projekte. O gamtininkai, nors ir pastebintys, kad dažniausiai gerinant ekologinę būklę yra kiek persistengiama bevalant ir bešvarinant vandens telkinius, labai nerimauti nėra ko: po kiek laiko ekosistema atsistatys.

„Išgramdė“ viską...

Į „Palangos tilto“ redakciją paskambinęs ponas Sigitas pasidalijo savo pastebėjimais dėl Rąžės upelio valymo.

„Niekaip negaliu suprasti, kas per specialistai, kas per ekologai priiminėja sprendimus ir tvirtina vandens telkinių valymo projektus. Pažiūrėkite į Rąžę – išvalė, išgramdė viską: sunaikino žoles, išnaikino vandens lelijas, kitą vandens augmeniją. Tiesiog nutraukė vieną mitybos grandį“, – aiškino skaitytojas.

Pasak vyriškio, jis pats stebėjęs, kaip karosai neršė tiesiai ant betoninių upelio „sienų“. Iš Kuršių marių per jūrą iki Rąžės atmigruojančios žuvys taip pat neturinčios kur dėtis – kad ir išneršė ikrus, absoliuti jų dauguma žuvo, nes nebėra tų pačių vandens lelijų lapų, prie kurių ikreliai „prisiklijuodavo“ ir taip pasislėpdavo. Žūtis laukia ir mailiaus. Ir apskritai – žuvų Rąžėje po jos išvalymo nebeliko, o anksčiau joje, prie buvusio Jūratės baseino, buvo galima net lydekų pagauti.

„Negalima gi taip daryti. Suprantama, šiukšles ir dumblą valyti reikia, tačiau taip išgramdyti visko nevalia. Juk pačios gamtos surėdyta, kad visko upelyje turi būti: ir žuvų, ir vandens augmenijos“, – sakė ponas Sigitas.

Inicijavo projektą

Projektą „Rąžės, Ošupio ir Žiogupio upių Palangoje ekologinės būklės gerinimas“ inicijavo Palangos miesto savivaldybė, nes buvo nustatyta, jog minėtuose upeliuose kaupiasi vadinamosios biogeninės medžiagos – dumblas, nendrės, švendrai, – teršiančios telkinių ekosistemas. Be to, su kiekvienais metais prastėjo vandens telkinių pakrančių būklė. Dėl minėtų problemų keitėsi vandens dinamika, degradavo vandens ekosistemos, nyko natūralios buveinės. Rąžės, Žiogupio ir Ošupio upės pagal dabar galiojančius vandens kokybės standartus dėl žmogaus ūkinės veiklos poveikio nebeatitiko nustatytų kokybės normų.

Projektas, kurio bendra vertė – per 1 mln. Lt, buvo įgyvendinamas 2007-2013 metais, gavus Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansavimą pagal priemonę „Vandens telkinių būklės gerinimas“.

Valyta laikantis rekomendacijų

„Tiek Rąžės, tiek Ošupio bei Žiogupio upių pakrantės buvo užžėlusios pertekline augalija – nendrėmis ir švendrais, – „Palangos tiltui“ aiškino Savivaldybės ekologė Reda Kairienė. – Susikaupus dumblui labai sumažėjo upelių gylis, vandens kokybė tapo tiesiog bloga, be to, dumblo sluoksnis vis sparčiau didėjo. Jeigu nebūtų imtasi priemonių tam sustabdyti, upės būtų visiškai užžėlusios vandens augalija“.

Pasak specialistės, projekto įgyvendinimo metu buvo valomas dumblas bei tvarkomos upelių pakrantės.

„Visi darbai atlikti pagal projektą. Tikrai nebuvo niekas perdėtai „išgramdyta“ – laikytasi visų normų. Juk pačius projektus tikrino bei tvirtino ir Aplinkos ministerija“, – sakė R. Kairienė.

Jai paantrino ir upelių valymo darbus prižiūrėjęs Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Balsys.

„Viskas buvo daroma pagal projektą, laikantis jame nurodytų reikalavimų“, – patikino jis.

Ekosistema atsistatys

„Jeigu mitybinė bazė sunaikinta, jeigu nėra augalų, kur gali pasislėpti neršiančios žuvys ir kur gali atitinkamai saugiai išsiristi ir užaugti mailius, jeigu nepalanki gyvenamoji aplinka žuvims, savaime suprantama, kad jų mažės, – „Palangos tiltui“ sakė Klaipėdos universiteto Biologijos katedros asistentas Gintautas Narvila. – Ne tik žuvims, bet ir kitai vandens faunai reikia buveinių bei maisto“.

G. Narvila sakė nekart pastebėjęs, jog vadinamieji ekologinės būklės gerinimo projektai kuriam laikui pablogina gyvenamąją aplinką žuvims. Jis pritarė skaitytojo nuomonei, jog vandens telkiniai valomi pernelyg intensyviai.

„Tačiau didelės tragedijos nėra. Po kurio laiko ekosistema atsistatys, pradės augti vandens augalai, ir žuvys vėl galės normaliai veistis“, – nuramino G. Narvila.