KRETINGA – MAŽASIS LIETUVOS VATIKANAS
Kretingos rajonas – turtingas kraštas. Čia galite rasti ne vieną lobį. Tik lobis ne auksu žibės. Lobis, kurį atrasite, suteiks daugiau žinių, dvasinio gėrio, emocinio ir fizinio poilsio, smagių akimirkų. Kretingos vardas dažnai siejamas su mažuoju Lietuvos Vatikanu. Kodėl? Ogi todėl, kad Kretingoje veikia net penki vienuolynai, dvi bažnyčios ir kiti, ne mažiau svarbūs, sakralinės kultūros objektai. Kiekvienas jų saugo daugybę gražių istorijų ir paslapčių.
Vienas pagrindinių traukos objektų yra Viešpaties Apreiškimo Mergelei Marijai bažnyčios ir pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblis. Bažnyčią ir vienuolyną, anot legendos, J. K. Chodkevičius pastatė kaip padėką Dievo Motinai už laimėtą mūšį prie Salaspilio.
Vienuolyne ir bažnyčioje saugomi neįkainojami istoriniai objektai – knygos, paveikslai, religinis inventorius. Iki šiol čia galima pamatyti vienas seniausių durų Lietuvoje, seniausius šalyje veikiančius vargonus, stebuklingą Šv. Antano paveikslą, Chodkevičių šeimos sarkofagus, kriptas.
Pakvietęs į Kretingą pranciškonus, J.K. Chodkevičius tikėjo, kad jo dvasiniai patikėtiniai Kretingą ves teisingu keliu. Pranciškonai į miestą atsinešė ne tik tikėjimą, bet geriausias švietimo bei kultūros tradicijas. Iki šiol pranciškonai vykdo miesto įkūrėjo valią – bažnyčią gausiai lanko vietiniai tikintieji ir piligrimai iš svetur, ansamblyje vyksta klasikinės muzikos koncertai, mokslinės konferencijos.
Daugiau negu 400 metų Kretingoje veikiantis pranciškonų vienuolynas sudarė puikias sąlygas kurtis ir kitoms kongregacijoms. Be vyrų pranciškonų vienuolyno, mieste yra net keturi moterų vienuolynai. Arčiausiai bažnyčios įsikūrusi Švč. Širdies pranciškonių Misionierių kongregacija. Vienuolės dirba mokykloje, pas save priima vaikus, taip pat dvasinės pagalbos ieškančius žmones. Dar viena pranciškoniškos šeimos dalis - Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos Šv. Pranciškaus seserų kongregacija. Seserys padeda puošti bažnyčią, ruošia vaikus Pirmajai Komunijai. Taip pat lanko vienišus žmones, ligonius, o pagrindinis jų tikslas yra apaštalauti tarp jaunimo ir suaugusiųjų. Dievo Meilės Misionierių kongregacija: seserys lanko šeimas, rūpinasi vargstančiais, namų neturinčiais žmonėmis. Pats uždariausias ir paslaptingiausias Šv. Klaros seserų vienuolynas. Seserys gyvena uždarą, kontempliatyvų gyvenimą.
Kretingos liuteronų istorija mieste siekia XVI amžių. Per keletą šimtmečių liuteronų bendruomenė turėjo ne vienerius maldos namus, kol 1899 metais buvo pašventinta šalia Rotušės aikštės stovinti neogotikinė liuteronų evangelikų bažnyčia. Prie jos atsiradimo prisidėjo ne vienas žmogus. Štai grafai Tiškevičiai, nors lankėsi Romos katalikų bažnyčioje, padovanojo beveik visus rąstus, reikalingus statyboms. Kretingos žydų bendruomenė paaukojo pinigų tam, kad liuteronai galėtų nusipirkti vitražus. Prūsijos karalius Vilhelmas II – padovanojo nemenką sumą pagrindiniam altoriui įrengti. Šioje bažnyčioje didžiausias turtas yra vieninga bendruomenė. Tačiau yra ir materialių lobių. Liuteronų bažnyčioje galima pamatyti dar 1785 metais garsaus vargonų meistro Johanno Preusso Karaliaučiuje gamintus vargonus.
Visus, įvažiuojančius ar išvažiuojančius iš Kretingos miesto, pasitinka bei palydi analogų Lietuvoje neturintis šviečiantis kryžius. Monumento aukštis siekia 12 metrų, o sutemus jis ryškiai šviečia. Šiuolaikišku ir unikaliu kryžiumi Kretingos pranciškonai įamžino 400 metų jubiliejų – prieš tiek laiko pranciškonai Kretingoje pradėjo savo veiklą.
Kretingos Lurdo grotą pranciškonai pastatė 1933 metais – tuomet tikrasis Prancūzijos Lurdas šventė 75-ąjį jubiliejų. Skirtumas tas, kad Prancūzijos grotoje vaikams Mergelė Marija pasirodė. Kretingoje toks stebuklas neįvyko, tačiau nuo seno tikima, kad šalia grotos tekantis šaltinis – stebuklingas ir gydantis. Kretingos Lurdas per atidarymo ceremoniją pritraukė net 25 tūkstančius maldininkų iš visos Lietuvos. Iškilmėse apsilankė pats tuometinis prezidentas Antanas Smetona. Per karą ir sovietmetį buvo sunaikintas balto marmuro Lurdo grotos altorius, tačiau iki šių dienų išliko grotą puošusios skulptūros, anuomet pargabentos iš Prancūzijos.
Vienas lankomiausių kapų senosiose Kretingos kapinėse yra vienuolio pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapas. XIX amžiuje tėvas Ambraziejus garsėjo savo pamokslais, buvo puikus pedagogas, tačiau žmonės pas jį eidavo ir kaip pas gydytoją. Botanikos ir medicinos studijų ragavęs tėvas Ambraziejus nagrinėjo gydomąsias augalų savybes ir buvo labai vertinamas kaip liaudies gydytojas. Kiekvieną pacientą J. A. Pabrėža palydėdavo malda, aprūpindavo gydomaisiais augalų mišiniais. Daugybė žmonių jam buvo dėkingi už pasitaisiusią sveikatą ar net išgelbėtą gyvybę. Tėvui Ambraziejui mirus, tik po kelių dešimtmečių kuklų kapą papuošė kryžius. Dar vėliau – tarpukariu – pranciškonų vienuolyno vadovo Augustino Dirvelės rūpesčiu, ant kapo pastatyta neogotikinė koplyčia. Ją kretingiškiai lanko iki šiol – uždegdami žvakes, prašo įvairių malonių. Tikima, kad pasimeldus prie šio vienuolio kapo, vyksta sveikatos stebuklai.
Sakralinių objektų galima rasti ir už Kretingos miesto ribų. Senovės pagonių šventyklos vietoje trykštantis Erškėtyno šaltinis garsėja savo stebuklingomis ir gydomosiomis galiomis. Žmonės nuo seno šaltinio vandeniu plauna akis ir veidą – tikima, kad vanduo ypač padeda turint regos problemų. Šalia šaltinio pastatyta koplyčia – krikščioniškos kultūros atspindys.
Įdomią istoriją turi Tūbausių kaimo šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia: pradžioje buvusi medinė, susiklosčius palankioms aplinkybėms buvo perstatyta tvaresnėmis medžiagomis.
Įspūdinga savo architektūriniu stiliumi yra medinė Laukžemės šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia – vaizdas vertas atviruko. Pati bažnyčia pastatyta XIX a. viduryje, tačiau jos viduje esantys lobiai yra gerokai senesni.
Šiuolaikiška, kukli šv. Motiejaus bažnyčia stovi Kūlupėnų kaime. Tai bendruomenės vieningumo ir gerumo įrodymas. Sklypą bažnyčiai padovanojo dvi kūlupėniškės, o dar viena – padovanojo klebonui sklypą, kurį pardavus užteko pinigų statybų pradžiai.
Visai neseniai, Žibininkuose, HBH pramogų komplekso įkurtame skulptūrų parke, pastatyta 10 m aukščio Kristaus Atpirkėjo skulptūra. Tai Rio de Žaneire stovinčios skulptūros replika, kuri keturis kartus mažesnė už originalą. Skulptūra simbolizuoja tai, kad mes tiesiame pagalbos rankas padėti vieni kitiems.
Tai tik keletas įdomesnių sakralinių objektų Kretingos rajone. Atvykę pamatysite jų žymiai daugiau.
Liuteronų bažnyčią vasaros sezono metu (nuo 06.01 iki 08.31) galima aplankyti kiekvieną šeštadienį nuo 14.00 iki 15.00 valandos. Ne sezono metu sekmadieniais - pusę valandos prieš mišias arba pusę valandos po mišių.
Artimiausių mišių Kretingos liuteronų bažnyčioje laikas:
kovo mėn. 24 d. – 11val., 30 d. – 19 val., 31 d. – 11 val.;
balandžio mėn. 14 ir 28 dienomis -11val.;
gegužės mėn. 5 d. – 13 val., 12 d. – 11 val., 19 d. – 13 val., 26 d. – 11 val.
5 Kretingos vienuolynus, Chodkevičių šeimos kriptą, bažnyčios bokštą galima aplankyti tik Kretingos rajono turizmo informacijos centro organizuojamų ekskursijų metu. Daugiau informacijos apie tai skaitykite www.aplankykkretinga.lt
Kaimų bažnyčios ir koplyčios lankytojams atveriamos tik per mišias ir atlaidus. Nesant progos lankymas galimas tik iš išorės.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Pavasario stebuklas Babilono soduose: startavo gėlių festivalis „Žydintis džiaugsmas“
2025 05 02 | Rubrika: Miestas
Pavasariui skleidžiantis, pats metas trumpam pabėgti nuo kasdienybės į nuostabiais pasaulio architektūros statiniais ir žydinčia gamta kerinčią vietą – Babilono sodus.
Gimnazija atidavė pagarbą generolui Jonui Žemaičiui – Vytautui
2024 05 22 | Rubrika: Miestas
„Mūsų istorija – tai nuolatinė kova dėl Lietuvos vardo išsaugojimo pasaulio žemėlapyje. Reti ir trumpi naujaisiais amžiais buvo tie periodai, kuriuos mums likimas skyrė valstybę kurti.
Meda Norbutaitė „Klounada“ Paulius Rukas „Memorabilia“
2023 06 20 | Rubrika: Miestas
Palangos kurorto muziejus 2023 m. birželio 30 d. (penktadienį) 17 val. kviečia į Medos Norbutaitės tapybos parodos „Klounada“ ir Pauliaus Ruko juvelyriškos parodos „Memorabilia“ atidarymą.
Elektromobilių varžybų „Ignitis ON: pažink Lietuvą“ dalyviai (III dalis)
2022 06 16 | Rubrika: Miestas
Birželio 17 d. vyksiančiose elektromobilių varžybose „Ignitis ON: pažink Lietuvą!“ dalyvaus beveik visi Lietuvos rinkoje esantys naujausi elektromobilių modeliai.
Jau dabar veržte veržiasi prie jūros – policijos užkardos neatbaidė
Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2021 04 02 | Rubrika: Miestas
Didžiąją savaitę jūros išsiilgę poilsiautojai į „uždarytą“ Palangą galėjo įvažiuoti beveik netrukdomai, tačiau neveikiančių viešbučių tai neguodė – neprognozuojamų Vyriausybės sprendimų jau pamokyti verslininkai dar nežinom ar galės atsidaryti ir po švenčių, rašo lrytas.lt
Atlygio už pasirodymą Palangoje negavęs „Free Finga“ ėmėsi viešumo: „Ištraukim žulikus į paviršių“
"Palangos tilto" informacija, 2019 10 25 | Rubrika: Miestas
Atlygio už vasaros viduryje Palangoje surengtą koncertą neatgaunantis atlikėjas Tomas Narkevičius, kurį muzikos gerbėjai labiau atpažįsta kaip Free Finga, ėmėsi viešumo. Socialiniame tinkle „Facebook“ vyras pasidalijo įrašu, kuriame pasakoja daugiau kaip tris mėnesius laukiantis, kol renginių organizatoriumi ir didžėjumi save pristatantis Andrius Kolesnikovas-Driule...
Egzaminų pabaiga: nustebino pažirę šimtukai matematikos egzamine
Rasa GEDVILAITĖ, 2017 07 13 | Rubrika: Miestas
Abiturientai šią savaitę sužinojo galutinius pagrindinės sesijos valstybinių egzaminų rezultatus. Kaip paaiškėjo, palangiškiai turi kuo džiaugtis ir didžiuotis: iš viso surinkta 17 šimtukų, laikant valstybinius egzaminus, vienos abiturientės – Urtės Lisaitės – pasiekimai įvertinti net trim šimtukais. Labiausiai švietimo bendruomenę...
Bangų g. garaže – naminukė ir kontrabandinės cigaretės
„Palangos tilto” informacija, 2013 06 10 | Rubrika: Kriminalai
Atliekant tikslinę priemonę dėl nelegalių namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų laikymo, viename iš Palangoje, Bangų gatvėje, esančių garažų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato kriminalinės policijos pareigūnai rado plastikinėse talpose ir buteliuose apie 120 litrų, kaip įtariama, naminės degtinės ir 23 pakelius cigarečių...
Poetė Elena Karnauskaitė: nepaslėpusi savo savasties stalčiuje
Rasa GEDVILAITĖ, 2011 03 22 | Rubrika: Miestas
„Tai tarsi Dievo įplieksta kibirkštėlė, kurią arba neši ir puoselėji, arba ne“, - Pasaulinę poezijos dieną būtent apie poeziją kalbėjomės su poete Elena Karnauskaite, pripažinusia, jog poezija jai – tarsi kvėpavimas. Šio kvėpavimo įkvėpti daugelis poeziją mylinčių žmonių. Senovėje poetas buvo laikomas dievišku aiškeriagiu, pranašu, pasakojančiu apie dievus, šiuolaikinis poetas ne ką...
