KRETINGA – MAŽASIS LIETUVOS VATIKANAS

Kretingos rajonas – turtingas kraštas. Čia galite rasti ne vieną lobį. Tik lobis ne auksu žibės. Lobis, kurį atrasite, suteiks daugiau žinių, dvasinio gėrio, emocinio ir fizinio poilsio, smagių akimirkų. Kretingos vardas dažnai siejamas su mažuoju Lietuvos Vatikanu. Kodėl? Ogi todėl, kad Kretingoje veikia net penki vienuolynai, dvi bažnyčios ir kiti, ne mažiau svarbūs, sakralinės kultūros objektai. Kiekvienas jų saugo daugybę gražių istorijų ir paslapčių.
Vienas pagrindinių traukos objektų yra Viešpaties Apreiškimo Mergelei Marijai bažnyčios ir pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblis. Bažnyčią ir vienuolyną, anot legendos, J. K. Chodkevičius pastatė kaip padėką Dievo Motinai už laimėtą mūšį prie Salaspilio.
Vienuolyne ir bažnyčioje saugomi neįkainojami istoriniai objektai – knygos, paveikslai, religinis inventorius. Iki šiol čia galima pamatyti vienas seniausių durų Lietuvoje, seniausius šalyje veikiančius vargonus, stebuklingą Šv. Antano paveikslą, Chodkevičių šeimos sarkofagus, kriptas.
Pakvietęs į Kretingą pranciškonus, J.K. Chodkevičius tikėjo, kad jo dvasiniai patikėtiniai Kretingą ves teisingu keliu. Pranciškonai į miestą atsinešė ne tik tikėjimą, bet geriausias švietimo bei kultūros tradicijas. Iki šiol pranciškonai vykdo miesto įkūrėjo valią – bažnyčią gausiai lanko vietiniai tikintieji ir piligrimai iš svetur, ansamblyje vyksta klasikinės muzikos koncertai, mokslinės konferencijos.
Daugiau negu 400 metų Kretingoje veikiantis pranciškonų vienuolynas sudarė puikias sąlygas kurtis ir kitoms kongregacijoms. Be vyrų pranciškonų vienuolyno, mieste yra net keturi moterų vienuolynai. Arčiausiai bažnyčios įsikūrusi Švč. Širdies pranciškonių Misionierių kongregacija. Vienuolės dirba mokykloje, pas save priima vaikus, taip pat dvasinės pagalbos ieškančius žmones. Dar viena pranciškoniškos šeimos dalis - Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos Šv. Pranciškaus seserų kongregacija. Seserys padeda puošti bažnyčią, ruošia vaikus Pirmajai Komunijai. Taip pat lanko vienišus žmones, ligonius, o pagrindinis jų tikslas yra apaštalauti tarp jaunimo ir suaugusiųjų. Dievo Meilės Misionierių kongregacija: seserys lanko šeimas, rūpinasi vargstančiais, namų neturinčiais žmonėmis. Pats uždariausias ir paslaptingiausias Šv. Klaros seserų vienuolynas. Seserys gyvena uždarą, kontempliatyvų gyvenimą.
Kretingos liuteronų istorija mieste siekia XVI amžių. Per keletą šimtmečių liuteronų bendruomenė turėjo ne vienerius maldos namus, kol 1899 metais buvo pašventinta šalia Rotušės aikštės stovinti neogotikinė liuteronų evangelikų bažnyčia. Prie jos atsiradimo prisidėjo ne vienas žmogus. Štai grafai Tiškevičiai, nors lankėsi Romos katalikų bažnyčioje, padovanojo beveik visus rąstus, reikalingus statyboms. Kretingos žydų bendruomenė paaukojo pinigų tam, kad liuteronai galėtų nusipirkti vitražus. Prūsijos karalius Vilhelmas II – padovanojo nemenką sumą pagrindiniam altoriui įrengti. Šioje bažnyčioje didžiausias turtas yra vieninga bendruomenė. Tačiau yra ir materialių lobių. Liuteronų bažnyčioje galima pamatyti dar 1785 metais garsaus vargonų meistro Johanno Preusso Karaliaučiuje gamintus vargonus.
Visus, įvažiuojančius ar išvažiuojančius iš Kretingos miesto, pasitinka bei palydi analogų Lietuvoje neturintis šviečiantis kryžius. Monumento aukštis siekia 12 metrų, o sutemus jis ryškiai šviečia. Šiuolaikišku ir unikaliu kryžiumi Kretingos pranciškonai įamžino 400 metų jubiliejų – prieš tiek laiko pranciškonai Kretingoje pradėjo savo veiklą.
Kretingos Lurdo grotą pranciškonai pastatė 1933 metais – tuomet tikrasis Prancūzijos Lurdas šventė 75-ąjį jubiliejų. Skirtumas tas, kad Prancūzijos grotoje vaikams Mergelė Marija pasirodė. Kretingoje toks stebuklas neįvyko, tačiau nuo seno tikima, kad šalia grotos tekantis šaltinis – stebuklingas ir gydantis. Kretingos Lurdas per atidarymo ceremoniją pritraukė net 25 tūkstančius maldininkų iš visos Lietuvos. Iškilmėse apsilankė pats tuometinis prezidentas Antanas Smetona. Per karą ir sovietmetį buvo sunaikintas balto marmuro Lurdo grotos altorius, tačiau iki šių dienų išliko grotą puošusios skulptūros, anuomet pargabentos iš Prancūzijos.
Vienas lankomiausių kapų senosiose Kretingos kapinėse yra vienuolio pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapas. XIX amžiuje tėvas Ambraziejus garsėjo savo pamokslais, buvo puikus pedagogas, tačiau žmonės pas jį eidavo ir kaip pas gydytoją. Botanikos ir medicinos studijų ragavęs tėvas Ambraziejus nagrinėjo gydomąsias augalų savybes ir buvo labai vertinamas kaip liaudies gydytojas. Kiekvieną pacientą J. A. Pabrėža palydėdavo malda, aprūpindavo gydomaisiais augalų mišiniais. Daugybė žmonių jam buvo dėkingi už pasitaisiusią sveikatą ar net išgelbėtą gyvybę. Tėvui Ambraziejui mirus, tik po kelių dešimtmečių kuklų kapą papuošė kryžius. Dar vėliau – tarpukariu – pranciškonų vienuolyno vadovo Augustino Dirvelės rūpesčiu, ant kapo pastatyta neogotikinė koplyčia. Ją kretingiškiai lanko iki šiol – uždegdami žvakes, prašo įvairių malonių. Tikima, kad pasimeldus prie šio vienuolio kapo, vyksta sveikatos stebuklai.
Sakralinių objektų galima rasti ir už Kretingos miesto ribų. Senovės pagonių šventyklos vietoje trykštantis Erškėtyno šaltinis garsėja savo stebuklingomis ir gydomosiomis galiomis. Žmonės nuo seno šaltinio vandeniu plauna akis ir veidą – tikima, kad vanduo ypač padeda turint regos problemų. Šalia šaltinio pastatyta koplyčia – krikščioniškos kultūros atspindys.
Įdomią istoriją turi Tūbausių kaimo šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia: pradžioje buvusi medinė, susiklosčius palankioms aplinkybėms buvo perstatyta tvaresnėmis medžiagomis.
Įspūdinga savo architektūriniu stiliumi yra medinė Laukžemės šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia – vaizdas vertas atviruko. Pati bažnyčia pastatyta XIX a. viduryje, tačiau jos viduje esantys lobiai yra gerokai senesni.
Šiuolaikiška, kukli šv. Motiejaus bažnyčia stovi Kūlupėnų kaime. Tai bendruomenės vieningumo ir gerumo įrodymas. Sklypą bažnyčiai padovanojo dvi kūlupėniškės, o dar viena – padovanojo klebonui sklypą, kurį pardavus užteko pinigų statybų pradžiai.
Visai neseniai, Žibininkuose, HBH pramogų komplekso įkurtame skulptūrų parke, pastatyta 10 m aukščio Kristaus Atpirkėjo skulptūra. Tai Rio de Žaneire stovinčios skulptūros replika, kuri keturis kartus mažesnė už originalą. Skulptūra simbolizuoja tai, kad mes tiesiame pagalbos rankas padėti vieni kitiems.
Tai tik keletas įdomesnių sakralinių objektų Kretingos rajone. Atvykę pamatysite jų žymiai daugiau.
Liuteronų bažnyčią vasaros sezono metu (nuo 06.01 iki 08.31) galima aplankyti kiekvieną šeštadienį nuo 14.00 iki 15.00 valandos. Ne sezono metu sekmadieniais - pusę valandos prieš mišias arba pusę valandos po mišių.
Artimiausių mišių Kretingos liuteronų bažnyčioje laikas:
kovo mėn. 24 d. – 11val., 30 d. – 19 val., 31 d. – 11 val.;
balandžio mėn. 14 ir 28 dienomis -11val.;
gegužės mėn. 5 d. – 13 val., 12 d. – 11 val., 19 d. – 13 val., 26 d. – 11 val.
5 Kretingos vienuolynus, Chodkevičių šeimos kriptą, bažnyčios bokštą galima aplankyti tik Kretingos rajono turizmo informacijos centro organizuojamų ekskursijų metu. Daugiau informacijos apie tai skaitykite www.aplankykkretinga.lt
Kaimų bažnyčios ir koplyčios lankytojams atveriamos tik per mišias ir atlaidus. Nesant progos lankymas galimas tik iš išorės.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Julius Kazakauskas tradiciškai užfiksavo dvigubą dublį, o Palangos „Olimpas“ (4-3) laimėjo ketvirtą kartą šį „7bet-NKL“ sezoną. Eriko Kubiliaus kariauna namuose 66:48 (16:15, 13:10, 17:12, 20:11) „Kretingą-Rivile“ (3-4).
Naudingiausią karjeros pasirodymą „7bet-NKL“ čempionate surengęs Dominykas Domarkas atvedė Marijampolės „Sūduvą-Mantingą“ (9-2) į 9 pergalę. Tomo Gaidamavičiaus auklėtiniai išvykoje 80:60 (17:12, 23:16, 16:13, 24:19) dar kartą nugalėjo Palangos „Olimpą“ (11-3).
Palangos baseinas slysta iš savivaldybės rankų: „Čia nauja verslo rūšis?“
2022 12 06 | Rubrika: Miestas
„Kodėl už savivaldybių ir valstybių lėšas pastatyti objektai turi pereiti į privačias rankas ir kas nenorėtų turėti verslo, kur nereikia investuoti?“ – retorinį klausimą kėlė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Palangiškė Ieva Litvaitytė – menininkė, pripažįstanti tik dvi spalvas
2021 11 14 | Rubrika: Miestas
Pedagogė ir menininkė arba menininkė ir pedagogė – tokį savo paveikslą piešia iš šaknų palangiškė Ieva Litvaitytė.
Pirmadienį popiet popiet "Palangos redakcija" sulaukė labai liūdnos žinios - 16 val. mirė visiems gerai dėl savo linksmų plaučių, pokštų ir aštrios plunksnos žinomas rašytojas, publicistas, visuomeninkas Gediminas Griškevičius. Pastaraisiais metais jis kovojo su sunkia liga, tačiau, net ir prašomas artimųjų, pasirinko labiau pasyvų ligos gydymo...
Aktyvus poilsis – geriausias atostogų planas
Rasa GEDVILAITĖ, 2018 08 04 | Rubrika: Sportas
„Žmonės sportuoja“ – šis pavadinimas Palangoje skamba jau ne vienerius metus, tiksliau, ketverius. Ir žmonės jau žino, atpažįsta šią veiklą, kaip sakė šios idėjos iniciatorė Vilija Gečaitė, jau ir nebėra nedrąsu žmonėms užsiimti aktyvia veikla būryje viešose vietose. O taip būdavo pirmais metais. Vadinasi, žmonės, galima sakyti, prisijaukino...
Valstybės dieną palangiškiai raginami švęsti su šeimomis
"Palangos tilto" informacija, 2016 07 04 | Rubrika: Miestas
Valstybės dieną, Liepos 6-ąją, palangiškiai ir kurorto svečiai kviečiami švęsti su šeimomis. Šventinių renginių programoje – pirmą kartą Palangoje rengiamas atraktyvus Šeimų susibūrimas, šv. Mišios, iškilmingos salvės, tautinių kostiumų demonstravimas, Dainų vakaras ir Valstybės dienos kulminacija – 21 val. rengiamas...
Miesto kultūrininkų svajose – ir Conchitos gastrolės naujoje Palangos koncertų salėje 1
Linas JEGELEVIČIUS, 2014 05 15 | Rubrika: Miestas
Buvusioje vasaros estradoje, kur šiandien dar burzgia sunkiasvorės statybų mašinos, jau 2015-ųjų pabaigoje turėtų iškilti moderni Palangos koncertų salė. Nors dar nežinia, kam bus pavesta rūpintis renginių joje organizavimu, miesto kultūrininkai mintyse jau svaičioja, kokias pasaulinio garso žvaigždes netrukus bus galima vilioti į Palangą. Tarp pageidaujamų kurorte...
„Kimbos“ taurė iškeliavo į Kaliningradą
2012 07 02 | Rubrika: Sportas
Birželio 27-28 dienomis Palangoje vyko tradicinis tarptautinis vakų 8x8 futbolo turnyras kepyklos „Kimba“ taurėms laimėti. Rungtyniavo 10 komandų iš Lietuvos, Latvijos ir Rusijos: SC Palanga, SM Kretinga, FM Klaipėda, SRC Telšiai, FA Panevėžys, FK „Banga“-1 ir FK „Banga“-2 Gargždai, SC Grobina (Latvija), Kaliningrado „Junost“-1 ir...
Įsipareigoję ateičiai
Rasa GEDVILAITĖ, 2009 11 14 | Rubrika: Miestas
Palangoje aktyviai veikianti jaunimo asociacija „Ateities specialistų klubas“ plečia savo veiklą ir bendradarbiauja su visoje Lietuvoje įsisteigusiomis organizacijomis, siekia savo veiklos rezultatais pasidalinti ir už mūsų šalies ribos. Šiais metais užėmusi prezidentės vietą Gina Masteikytė nestokoja aktyvumo, siekiant nuosekliai vykdyti užsibrėžtus tikslus ir skatinti jaunimo...