KRETINGA – MAŽASIS LIETUVOS VATIKANAS
Kretingos rajonas – turtingas kraštas. Čia galite rasti ne vieną lobį. Tik lobis ne auksu žibės. Lobis, kurį atrasite, suteiks daugiau žinių, dvasinio gėrio, emocinio ir fizinio poilsio, smagių akimirkų. Kretingos vardas dažnai siejamas su mažuoju Lietuvos Vatikanu. Kodėl? Ogi todėl, kad Kretingoje veikia net penki vienuolynai, dvi bažnyčios ir kiti, ne mažiau svarbūs, sakralinės kultūros objektai. Kiekvienas jų saugo daugybę gražių istorijų ir paslapčių.
Vienas pagrindinių traukos objektų yra Viešpaties Apreiškimo Mergelei Marijai bažnyčios ir pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblis. Bažnyčią ir vienuolyną, anot legendos, J. K. Chodkevičius pastatė kaip padėką Dievo Motinai už laimėtą mūšį prie Salaspilio.
Vienuolyne ir bažnyčioje saugomi neįkainojami istoriniai objektai – knygos, paveikslai, religinis inventorius. Iki šiol čia galima pamatyti vienas seniausių durų Lietuvoje, seniausius šalyje veikiančius vargonus, stebuklingą Šv. Antano paveikslą, Chodkevičių šeimos sarkofagus, kriptas.
Pakvietęs į Kretingą pranciškonus, J.K. Chodkevičius tikėjo, kad jo dvasiniai patikėtiniai Kretingą ves teisingu keliu. Pranciškonai į miestą atsinešė ne tik tikėjimą, bet geriausias švietimo bei kultūros tradicijas. Iki šiol pranciškonai vykdo miesto įkūrėjo valią – bažnyčią gausiai lanko vietiniai tikintieji ir piligrimai iš svetur, ansamblyje vyksta klasikinės muzikos koncertai, mokslinės konferencijos.
Daugiau negu 400 metų Kretingoje veikiantis pranciškonų vienuolynas sudarė puikias sąlygas kurtis ir kitoms kongregacijoms. Be vyrų pranciškonų vienuolyno, mieste yra net keturi moterų vienuolynai. Arčiausiai bažnyčios įsikūrusi Švč. Širdies pranciškonių Misionierių kongregacija. Vienuolės dirba mokykloje, pas save priima vaikus, taip pat dvasinės pagalbos ieškančius žmones. Dar viena pranciškoniškos šeimos dalis - Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos Šv. Pranciškaus seserų kongregacija. Seserys padeda puošti bažnyčią, ruošia vaikus Pirmajai Komunijai. Taip pat lanko vienišus žmones, ligonius, o pagrindinis jų tikslas yra apaštalauti tarp jaunimo ir suaugusiųjų. Dievo Meilės Misionierių kongregacija: seserys lanko šeimas, rūpinasi vargstančiais, namų neturinčiais žmonėmis. Pats uždariausias ir paslaptingiausias Šv. Klaros seserų vienuolynas. Seserys gyvena uždarą, kontempliatyvų gyvenimą.
Kretingos liuteronų istorija mieste siekia XVI amžių. Per keletą šimtmečių liuteronų bendruomenė turėjo ne vienerius maldos namus, kol 1899 metais buvo pašventinta šalia Rotušės aikštės stovinti neogotikinė liuteronų evangelikų bažnyčia. Prie jos atsiradimo prisidėjo ne vienas žmogus. Štai grafai Tiškevičiai, nors lankėsi Romos katalikų bažnyčioje, padovanojo beveik visus rąstus, reikalingus statyboms. Kretingos žydų bendruomenė paaukojo pinigų tam, kad liuteronai galėtų nusipirkti vitražus. Prūsijos karalius Vilhelmas II – padovanojo nemenką sumą pagrindiniam altoriui įrengti. Šioje bažnyčioje didžiausias turtas yra vieninga bendruomenė. Tačiau yra ir materialių lobių. Liuteronų bažnyčioje galima pamatyti dar 1785 metais garsaus vargonų meistro Johanno Preusso Karaliaučiuje gamintus vargonus.
Visus, įvažiuojančius ar išvažiuojančius iš Kretingos miesto, pasitinka bei palydi analogų Lietuvoje neturintis šviečiantis kryžius. Monumento aukštis siekia 12 metrų, o sutemus jis ryškiai šviečia. Šiuolaikišku ir unikaliu kryžiumi Kretingos pranciškonai įamžino 400 metų jubiliejų – prieš tiek laiko pranciškonai Kretingoje pradėjo savo veiklą.
Kretingos Lurdo grotą pranciškonai pastatė 1933 metais – tuomet tikrasis Prancūzijos Lurdas šventė 75-ąjį jubiliejų. Skirtumas tas, kad Prancūzijos grotoje vaikams Mergelė Marija pasirodė. Kretingoje toks stebuklas neįvyko, tačiau nuo seno tikima, kad šalia grotos tekantis šaltinis – stebuklingas ir gydantis. Kretingos Lurdas per atidarymo ceremoniją pritraukė net 25 tūkstančius maldininkų iš visos Lietuvos. Iškilmėse apsilankė pats tuometinis prezidentas Antanas Smetona. Per karą ir sovietmetį buvo sunaikintas balto marmuro Lurdo grotos altorius, tačiau iki šių dienų išliko grotą puošusios skulptūros, anuomet pargabentos iš Prancūzijos.
Vienas lankomiausių kapų senosiose Kretingos kapinėse yra vienuolio pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapas. XIX amžiuje tėvas Ambraziejus garsėjo savo pamokslais, buvo puikus pedagogas, tačiau žmonės pas jį eidavo ir kaip pas gydytoją. Botanikos ir medicinos studijų ragavęs tėvas Ambraziejus nagrinėjo gydomąsias augalų savybes ir buvo labai vertinamas kaip liaudies gydytojas. Kiekvieną pacientą J. A. Pabrėža palydėdavo malda, aprūpindavo gydomaisiais augalų mišiniais. Daugybė žmonių jam buvo dėkingi už pasitaisiusią sveikatą ar net išgelbėtą gyvybę. Tėvui Ambraziejui mirus, tik po kelių dešimtmečių kuklų kapą papuošė kryžius. Dar vėliau – tarpukariu – pranciškonų vienuolyno vadovo Augustino Dirvelės rūpesčiu, ant kapo pastatyta neogotikinė koplyčia. Ją kretingiškiai lanko iki šiol – uždegdami žvakes, prašo įvairių malonių. Tikima, kad pasimeldus prie šio vienuolio kapo, vyksta sveikatos stebuklai.
Sakralinių objektų galima rasti ir už Kretingos miesto ribų. Senovės pagonių šventyklos vietoje trykštantis Erškėtyno šaltinis garsėja savo stebuklingomis ir gydomosiomis galiomis. Žmonės nuo seno šaltinio vandeniu plauna akis ir veidą – tikima, kad vanduo ypač padeda turint regos problemų. Šalia šaltinio pastatyta koplyčia – krikščioniškos kultūros atspindys.
Įdomią istoriją turi Tūbausių kaimo šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia: pradžioje buvusi medinė, susiklosčius palankioms aplinkybėms buvo perstatyta tvaresnėmis medžiagomis.
Įspūdinga savo architektūriniu stiliumi yra medinė Laukžemės šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia – vaizdas vertas atviruko. Pati bažnyčia pastatyta XIX a. viduryje, tačiau jos viduje esantys lobiai yra gerokai senesni.
Šiuolaikiška, kukli šv. Motiejaus bažnyčia stovi Kūlupėnų kaime. Tai bendruomenės vieningumo ir gerumo įrodymas. Sklypą bažnyčiai padovanojo dvi kūlupėniškės, o dar viena – padovanojo klebonui sklypą, kurį pardavus užteko pinigų statybų pradžiai.
Visai neseniai, Žibininkuose, HBH pramogų komplekso įkurtame skulptūrų parke, pastatyta 10 m aukščio Kristaus Atpirkėjo skulptūra. Tai Rio de Žaneire stovinčios skulptūros replika, kuri keturis kartus mažesnė už originalą. Skulptūra simbolizuoja tai, kad mes tiesiame pagalbos rankas padėti vieni kitiems.
Tai tik keletas įdomesnių sakralinių objektų Kretingos rajone. Atvykę pamatysite jų žymiai daugiau.
Liuteronų bažnyčią vasaros sezono metu (nuo 06.01 iki 08.31) galima aplankyti kiekvieną šeštadienį nuo 14.00 iki 15.00 valandos. Ne sezono metu sekmadieniais - pusę valandos prieš mišias arba pusę valandos po mišių.
Artimiausių mišių Kretingos liuteronų bažnyčioje laikas:
kovo mėn. 24 d. – 11val., 30 d. – 19 val., 31 d. – 11 val.;
balandžio mėn. 14 ir 28 dienomis -11val.;
gegužės mėn. 5 d. – 13 val., 12 d. – 11 val., 19 d. – 13 val., 26 d. – 11 val.
5 Kretingos vienuolynus, Chodkevičių šeimos kriptą, bažnyčios bokštą galima aplankyti tik Kretingos rajono turizmo informacijos centro organizuojamų ekskursijų metu. Daugiau informacijos apie tai skaitykite www.aplankykkretinga.lt
Kaimų bažnyčios ir koplyčios lankytojams atveriamos tik per mišias ir atlaidus. Nesant progos lankymas galimas tik iš išorės.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ žygeiviai jau įveikė virš 4000 kilometrų, žygiavo per Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Švediją ir pasiekė Suomiją. Kiekvienoje šalyje atlikę paplūdimių tyrimus, pamatė sudėtingą situaciją ir prastą jų būklę.
Palangos žydų bendruomenės pirmininkas: „Žydų kapinės prie Naglio kalno yra kur kas didesnės nei jų riba šiandien“
Rasa GEDVILAITĖ, 2023 09 29 | Rubrika: Miestas
Tie, kurie domisi kurorto istorija, neabejotinai žino, jog čia daug jos esama susijusios su žydais. Apie jų aktyvų buvimą dabar primena tik nuotraukos, pavyzdžiui, pačiame centre stūksojusios sinagogos, o dabar šios tautos atstovų kurorte likę labai mažai. Bent jau tą pastebėjo juos draugėn ėmęs burti Palangos žydų bendruomenės, susikūrusios prieš dvejus su puse metų, pirmininkas Vilius...
Jau šį antradienį Lietuvos futsal rinktinės laukia vienas rimčiausių išbandymų per šalies futsal istoriją – dvikova su dabartiniais pasaulio ir Europos čempionais portugalais.
Prabilę Palangos pastatai sukvietė daugybę lankytojų
2021 09 17 | Rubrika: Miestas
Rugsėjo 11-12 dienomis Palangoje pirmą kartą įvykęs atviras architektūros savaitgalis „Pastatai kalba“ pritraukė daugybę žmonių iš viso Lietuvos, panorusių pasinaudoti galimybe aplankyti išskirtinius kurorto statinius ir išgirsti istorijas, kurias slepia nebylios sienos.
LRT metų žodžiais išrinkti „koronė“ ir „šimonėda“
2020 05 04 | Rubrika: Miestas
Minėdama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną LRT kvietė gyventojus rinkti LRT žodį ir posakį – siūlyti įdomius, netradicinius, tarmiškus, naują reikšmę įgavusius žodžius bei posakius, kuriuos išgirdo LRT televizijos ir radijo programų laidose ar perskaitė LRT.lt portale per pastaruosius metus.
Jokūbavo mokiniams – palangiškių dovana
2018 04 05 | Rubrika: Miestas
Kovo 30 dieną Palangos jūros šaulių 6 kuopos vadas Adolfas Sendrauskas ir būrio vadas, šių eilučių autorius Petras Neverauskas buvo išvykę į Kretingos rajono Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklą-daugiafunkcį centrą, kur buvo įteiktas jūros šaulių kuopos ir Palangos tremtinių vardu stendas kaip mokomoji priemonė, suteikiant galimybę praplėsti žinias apie lietuvių...
Palangos „Jūros šauliai“ dalyvavo vyrų choro festivalyje
2016 04 04 | Rubrika: Kultūra
Palangos „Jūros šaulių“ choras balandžio 3 dieną Tauragėje dalyvavo vieninteliame Lietuvoje vyrų chorų festivalyje „Užtraukim, vyrai, dainą“. Festivalis, kasmet organizuojamas Tauragėje, šiemet rengiamas jau septintąjį kartą, į jį susirinko geriausi šalies vyrų chorai ir vokaliniai ansambliai. Tauragėje susirinko 200 dainuojančių vyrų iš...
Toksikologas: kepenų cirozę diagnozuoti 18-mečiams – jau tendencija
2014 01 20 | Rubrika: Sveikata
Pagal suvartojamo alkoholio kiekį pirmaujame Europoje. Daugeliui tai nieko nesakanti frazė. Tačiau, kai įvyksta konkretaus žmogaus mirtis ar iškyla grėsmė jo gyvybei, statistika tampa labai gerai suvokiama. 18-mečiui diagnozuota kepenų cirozė kelia diskusinius klausimus – kokios grėsmės slypi nekaltuose „sidruose“, kokius kiekius išgeria jaunimas, jei nuo...
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga – renginių gausa kurorte
2012 02 20 | Rubrika: Kultūra
Vasario 16-oji, skelbianti, kad prieš 94 metus buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, buvo deramai prisiminta ir Palangoje. Šia proga mūsų mieste vyko daug renginių.
Erkės kimba į atlapus, o skiepai nuo jų drasko kišenę
Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 05 05 | Rubrika: Miestas
Itin suaktyvėjusių erkių ataka prasidėjo – šilti ir sausi orai leidžia joms karaliauti ne tik miško tankmėse, bet ir miesto erdvėse, parkuose. Erkinis encefalitas arba net Laimo liga – skatinimas saugotis. Tačiau per šimtą litų kainuojantis skiepas, kai iš viso reikia trijų, – didelė abejonė daugeliui.
