LRT.lt:Konkurencija cepelinus Palangoje verčia keistis, bet skaniausieji jos nebijo

Linas JEGELEVIČIUS, 2020-08-08
Peržiūrėta
2688
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

LRT.lt:Konkurencija cepelinus Palangoje verčia keistis, bet skaniausieji jos nebijo

Lietuviškos virtuvės karalius cepelinas lėkštėje su spirgučių padažu Palangoje, didžiausiame šalies kurorte, iš visų pusių atakuojamas kitų pasaulio šalių virtuvių. Tačiau jis, nors ir labiau atsikirsdamas, be kovos iš lyderių pozicijų tikrai nesitrauks, rašo Linas Jegelevičius LRT.lt

LRT.lt domisi, kokios šiemet cepelinų kainos pajūryje.

Cepelinai prisitaikė prie konkurencijos

„Tiesiog daliai žmonių Palangoje cepelinų reikia kaip jūros, paplūdimio ar botanikos parko. Akivaizdu, kad įvairūs Palangos viešbučiai ir kavinės pastaraisiais metais pasiūlė daugiau gastronominių variacijų, todėl cepelinai pirmaujančias pozicijas užleido kitiems patiekalams. Tačiau jie – vis dar tarp lyderių, jei ne jų trejetuke, tai penketuke tikrai. Ypač tuomet, jeigu poilsiautojai Palangoje svečiuojasi ilgesnį laiką“, – LRT.lt sakė Ingrida Valaitienė, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (PVRA) prezidentė.

Erzinamas cepelinas Palangoje jau išmoko prisitaikyti prie didelės konkurencijos – yra patiekiamas su įvairesniais įdarais, jų mišiniais, įvairesniais padažais.

„Fantazija ir cepelinai galbūt nelabai dera, tačiau Palangoje tai matome. Anksčiau, regis, jie visur buvo vieno ar panašaus skonio, o dabar kiekviena kavinė kuria išskirtinį cepelinų receptą“, – sakė I. Valaitienė.

PVRA prezidentė prisipažino, kad pastaraisiais metais ir pati rečiau valgo didžkukulius – tokiu vardu taip pat vadinami cepelinai, – tačiau jų iš savo gyvenimo kol kas tikrai neišbrauks: „Pastebėjau, kad juos mieliau valgau šaltuoju metų sezonu.“

Stipriausios lietuviškos virtuvės kavinės kurorte

O kurios Palangos kavinės ir restoranai turi stipriausias lietuviškos virtuvės tradicijas?

„Pirmiausia paminėčiau restoraną „Molinis ąsotis“, kavinę „Vila žvaigždė“ (ji geriau žinoma kaip ukrainiečių maisto restoranas – L. J.), taip pat kavines „Senoji Hansa“, „Vandenis“, – sakė I. Valaitienė.


Ji atkreipė dėmesį, kad kurorto penkių žvaigždučių viešbučių restoranai neįtraukia cepelinų į valgiaraštį.

„Ir restoranas „Pušų paunksnėje“, ir „Amsterdam Plaza“, ir „Palanga“, ir „Vanagupė“ nuėjo kitu gastronominiu keliu – be cepelinų“, – sakė LVRA prezidentė.

Cepelinų karalystė – „Cepeliniškės“

Žinoma, cepelinų karalystė Palangoje yra kavinė „Cepeliniškės“ – pavadinimas viską pasako, ar ne? – kurioje, anot jos savininkės ponios Linos, kiekvieną sezoną cepelinams sunaudojama apie 8 tonas mėsos faršo ir apie 24 tonas bulvių.

„Tokie skaičiai – tikri, patys skaičiavome. Cepelinų pardavimas pastaraisiais metais tik didėjo, tačiau kortas sumaišė kovidas – mūsų lankytojų srautai šiemet nežymiai mažesni, ypač mažiau užsieniečių. Tas sumažėjimas – apie 10 procentų“, – sakė ponia Lina.


Apie cepelinus ji galėtų kalbėti valandų valandas ir netgi parašyti knygą apie jų valgytojų įpročius.

Anot ponios Linos, užsieniečiai dažniausiai suvalgo tik mėsą, neretai prie cepelinų paprašo salotų, o lietuviai įpratę cepelinus valgyti su spirgučiais ir grietine.

„Cepeliniškėse“ modernybių nesivaikome. Mūsų cepelinai yra tradiciniai – su varške arba su mėsa, – didžiavosi verslininkė. – Pastebėjau, kad moterys mieliau renkasi cepelinus su varške. Taip pat vegetarai.“


„Man cepelinas skanus tas, kuris turi minkštą bulvinį sluoksnį, o mėsos ir jos sudėtinių dalių skonis yra jaučiamas. Žinoma, spirgučiai turi būti skanūs, nesudegę. Vieną savo cepelinų ingredientą laikome paslaptyje, tačiau anokia čia paslaptis, jeigu atskleidžiama „YouTube“ filmukuose apie cepelinus“, – šypsojosi Lina.

Cepelinai yra „nuspėjami“

Anot verslininkės, cepelinai kaip patiekalas yra gana nuspėjamas.

„Užsakęs kepsnį gali ir nustebti jį pamatęs, o cepelinai reprezentuoja mūsų gastronominį paveldą. Be to, cepelinai kainos prasme daugeliui labiau įkandami nei kiti patiekalai. Be cepelinų, siūlome ir kitų europietiškos virtuvės patiekalų“, – pasakojo Lina.


Nors kai kurie lankytojai „Cepeliniškes“ pavadina sovietmetį primenančiu žodžiu „valgykla“, šeimininkė purtosi šio žodžio: „Mes – ne valgykla. Mūsų kavinė yra moderni: ir įranga, ir interjeras, ir cepelinų gamybos technologijos. Bet tiesa, kad orientuojamės į greitą pavalgymą.“

„Cepeliniškės“ Palangoje šią vasarą skaičiuoja dešimtus gyvavimo metus.

O kokia buvo pradžia?

„Pasiklioviau moteriška intuicija – turiu uoslę, ko reikia vietos rinkai. Pasižiūrėjau, apsižvalgiau: šašlykų, azijietiškos virtuvės patiekalų J. Basanavičiaus gatvėje buvo, o skanių cepelinų – ne. Pati sugalvojau tokį pavadinimą. „Cepeliniškės“ – tarsi bendruomenė, mažas kaimelis. Ar ne? – šyptelėjo moteris. – Anksčiau kavinė siūlė paragauti ir XXL cepelinų – jie buvo tokie dideli, kad ne vienas jų gavęs išsižiodavo. Vis dėlto retas visą porciją sukirsdavo. Nutarėme, kad cepelinus reikia visus suvalgyti – jų dydis sumažėjo.“
Kavinėje cepelinai siūlomi dviejų dydžių – 200 gramų ir 420 gramų. Mėsos ir bulvių santykis – vienas ir du.

Cepelinų porcija „Cepeliniškėse“ šiemet kainuoja 4,50–5 eurus.

„Kainą truputį kilstelime per šventes ar ilguosius savaitgalius“, – prisipažino verslininkė.

Atsisakė kai kurių planų

Dar užpernai, didėjant cepelinų paklausai, ji planavo cepelinus ne tik su mėsa ir su varške, bet ir su vištų kepenėlėmis, plaučiais, grybais. Bet tokiai mėsai – itin aukšti higienos reikalavimai, ypač tvyrant dideliems karščiams, todėl planų buvo atsisakyta.

Verslininkė džiaugiasi, kad lauke pastatytas ir į vidų kviečiantis užeiti cepelinas robotas – tiesa, jis tai daro su technologijų gaminiui būdingu akcentu – sulaukė nemažo žiniasklaidos dėmesio. „Palangoje nebadauk, cepelinų paragauk“, – net trimis kalbomis sako cepelinas. „Labai smagu. Jis – mano kūdikis. Vieni sustoja nusifotografuoti, kiti ir į vidų užeina“, – šypsojosi ponia Lina.


Suskuta 6–7 maišus bulvių

Ramūnas Pocevičius, Palangos kavinių „Senoji Hansa“ ir „Vila Gražina“ savininkas, LRT.lt sakė, kad cepelinai – klasika, todėl jie iš Palangos niekada neišnyks.

„Cepelinai savo pozicijų tikrai neužleidžia ten, kur yra gerbiami ir tinkamai gaminami. Va, ir prieš mūsų pokalbį šnekėjausi su „Vila Gražinos“ pagalbiniais darbuotojais. Sakė, kad neatsilenkdami skuta bulves. Per dieną 6–7 maišus bulvių suskuta. Mes niekada niekam nešildome cepelinų mikrobangų krosnelėje. Deja, kiti tą daro Palangoje. Pas mus jie tik iš puodo ant stalo keliauja, – sakė R. Pocevičius. – Savo svečius įspėjame, jog vakare jų nebus, kad neliktų rytojui.“
Anot verslininko, cepelinai ir „Senojoje Hansoje“ ir „Vila Gražinoje“ pakliūva į populiauriausių patiekalų dešimtuką.

„Klasika yra klasika – dviračio neišrasi. Kad cepelinas būtų skanus, turi būti skanu ir mėsa, ir bulvinis įklotas, ir padažas. Mūsų cepelinų pardavimas rodo, kad tokie jie ir yra“, – sakė verslininkas.

Virėja dirba nuo pat pradžios

Klaidas Pakutinskas, restorano „Molinis ąsotis“ savininkas, LRT.lt sakė, kad naujų vėjų gastronomijoje taip pat nesivaikąs, o tradicinė lietuviška virtuvė kol kas nepajuto iššūkių.

„Cepelinai tikrai patenka tarp trijų populiariausių patiekalų. Mūsų cepelinų receptas visus 27 metus – tiek gyvuoja „Molinis ąsotis“ – nė kiek nesikeitė. Kaip ir mūsų bulvių plokštainio su kiaulės koja, šašlykų ar bulvinių blynų, – sakė K. Pakutinskas. – Kad niekas nesikeitė, ko gero, yra mūsų virėjos, dirbančios nuo pirmosios dienos, nuopelnas. Visa sėkmės paslaptis – ne įmantrybės, o paprastumas. Kad būtų skanu!“

Kita paslaptis – bulvių ir mėsos, iš kurių gaminami cepelinai, šviežumas. „Mūsų cepelinų tešla nepaliekama rytojui“, – patikino žinomas kurorto verslininkas.

„Moliniame ąsotyje“ cepelinų porcija kainuoja 6,60 euro, tačiau kurorto svečiai gali pasirinkti sukirsti tik vieną cepeliną. Jis kainuos perpus mažiau.

Kokios cepelinų kainos kitur?

Kavinėje-bare „1925“ už cepelinų porciją teks pakloti 6,50 euro. Kavinėje „Monika“ už cepelinų porciją prašo 6 eurų. Bare „Lietuvos rytas“ – 6,50 euro, o už pusę porcijos teks sumokėti 4 eurus.

Regis, labiausiai piniginę paplonins cepelinai restorane „deCuba“ – jie čia kainuoja 7,50 euro. Tiek pat kainuoja ir skrudinti cepelinai. Net azijietiškų patiekalų kavinė „VietThai Azijos virtuvė“ siūlo paragauti didžkukulių. Jie čia kainuoja 5 eurus. „Vila Gražinoje“ cepelinais pasimėgausite už 6 eurus, o gruzdinti cepelinai čia kainuoja 5,70 euro. Kavinė „Sporto lizdas“ cepelinų porciją kviečia sušveisti už 5,50 euro.

BNS nuotrauka


Kavinėje „Pajūrio žibintas“ cepelinai, ko gero, yra vieni pigiausių J. Basanavičiaus gatvėje – vos 4 eurai už porciją. „Floros simfonijoje“ už cepelinus su mėsa sumokėsite 7,50 euro. Kavinėje „Čili pica“ cepelinų porcija kainuoja 4,49 euro, tiesa, be nuolaidos.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nors dar saulė lepina, tačiau orams atvėsus, ne vienas skubėsime apsirūpinti kuru žiemai. UAB „Kuro namai“ prekiauja medžio granulėmis, briketais, skaldytomis beržinėmis malkomis. Pristato visoje Vakarų Lietuvoje su transportu, turinčiu kraną ir liftą. Įveža į garažą, sandėliuką ar malkinę su elektriniu vežimėliu. Ko gero, įmonė verta dėmesio ir reikliausių klientų. „Kuro namai“ mielai atsakė...


Europos Komisijai (EK) svarstant mažinti šprotų ir strimelių kvotas 2024 metams Baltijos šalių žvejai penktadienį Palangoje rengia piketą.


Spalio 5 d. Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje atsidarė audiovizualinis projektas „Mončys pasitinka Meką“.


Ikiteisminį tyrimą atliekantys Palangos miesto PK pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – padėti nustatyti mirusios, iki šiol neatpažintos apie 70 metų moters tapatybę.


Netrukus prasidės Bangų g. šaligatvio ir gatvės rekonstrukcija. Darbai čia užvirs jau kitą savaitę – pirmiausia bus sutvarkyta šaligatvio danga vienoje Bangų g. pusėje. Pėstiesiems skirtos dalies atkarpoje nuo Klaipėdos pl. iki Vytauto g. senoji danga bus pakeista naujomis trinkelėmis, įrengtas dviračių takas.



Jeigu ne žurnalistika, ne literatūrinės vagos ir net „šunvagės“, jeigu ne knygos, kuriose – visas žmogiškumo kodeksas,jeigu ne žinių ir šviežumo paieškos“, – mauk... bėk... greit... dabar... tuoj pat – „į Numerį“,– jeigu nespėčiau „su jūra Palangos akių“...Tai mano gyvenimas būtų beaistris ir...


(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr.4, 5) Praėję metai Palangoje buvo turtingi įvykių, susijusių su kultūros paveldu mūsų mieste. Juos priminusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldo klausimus kuruojanti Kristina Litvinienė, itin pasidžiaugė renginiais, skirtais Europos paveldo dienoms, kurios buvo dedikuotos grafų...


Visos moterys – skirtingos, ir visos savotiškai žavios, puikios, nuostabios. Ne išimtis ir šiandieninė „Smiltės“ pašnekovė. Palangiškė Angelė Skurdauskienė – Nacionalinio dailyraščio konkurso „Rašom!” finalininkė. Iš 8 tūkst. konkurse dalyvavusių žmonių, sukūrusi vieną iš trijų, konkursų...


Svečiavosi Vengrijos ambasadorius

„Palangos tilto“ informacija, 2009 05 16 | Rubrika: Miestas

Praėjusį ketvirtadienį Palangoje svečiavosi Vengrijos ambasadorius Peteris Noszko-Horvath, jo patarėjas, misijos vadovo pavaduotojas Ferencas Blaumanas ir UAB „ECC Consulting Baltic“ įmonės vadovas Agostonas Sarlosas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius