Meda Norbutaitė „Klounada“ Paulius Rukas „Memorabilia“

Palangos tiltas, 2023-06-20
Peržiūrėta
1431
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Meda Norbutaitė „Klounada“ Paulius Rukas „Memorabilia“

Palangos kurorto muziejus 2023 m. birželio 30 d. (penktadienį) 17 val. kviečia į  Medos Norbutaitės tapybos parodos „Klounada“ ir Pauliaus Ruko  juvelyriškos parodos  „Memorabilia“ atidarymą.

„Klounados“ darbų serijoje žiūrovas provokuojamas atrasti savo vidinį klouną per savikritiką, autoironiją. Paveiksluose vaizduojama, kaip žmogus pervertina save, neranda savosios tapatybės. Atskleidžiamos jo baimės, nerealūs lūkesčiai, susitapatinimas, perdėtas nuolankumas, persekiojantis pavydo jausmas ar nepasvertas pasitikėjimas. Vidiniai konfliktai konstruojami pasitelkus veido mimikas, šaržavimą, papildomus simbolinius elementus ar personažus, leidžiančius perteikti esmę. Paveikslų ciklo „Klounada“ personažai – pasakų ar animacijos veikėjai (kiškiai, šunys, princesės, beždžionės, peliukai mikiai ar kitos būtybės) – nors ir primena vaikystę, yra kuriami suaugusiam žmogui. Asocijuodami stereotipus, žadindami vaikystės prisiminimus, jie kalba apie žmogaus elgesio modelius, kurie dažnai būna tinkami klounadai. Paveiksluose atveriama tai, kas žmogiška ir būdinga daugeliui, nes juk tai ir yra komiškiausia. 

Klounados žanras – tai ta kalba, kuria paliečiami universalūs dalykai. Čia esama ir socialinės kritikos. Kritikuotinas ir pašieptinas žmogus tampa tada, kai pamina bendražmogiškas vertybes, žeidžia kitą ar yra apatiškas pasaulio problemoms. Tuomet kuriamas sarkastiškas, tragikomiškas, net piktas klounas. Toks jo įvaizdis gali sukelti ir kontroversiškus jausmus. 

Šiandieninis klouno personažas veikia išvien su žiūrovu – aktorius stebi, kokį rezonansą, kokį jausmą sukėlė, ir tik tada tęsia vaidinimą. Visada žvelgiama žiūrovui tiesiai į akis, jo klausoma. Paveikslas nesuteikia tokios galimybės jo kūrėjui, bet ir tikslas čia kiek kitoks – stebėtojas atsiduria akistatoje su savimi, atpažindamas savo ar kito silpnybes ir kurdamas klounados pasirodymą savo viduje, išsilaisvindamas, nuimdamas įtampą, pasijuokdamas ir atsipalaiduodamas. Jis gali pasijusti žaidžiąs, laisvas, pažadinti savyje vidinį vaiką, nes klounas ir yra kaip vaikas, kuris sako tiesą. Gebėjimas priimti savo pažeidžiamumą ir ribotumą suteikia žmonėms laisvę, pasitikėjimą savimi ir tiesiog džiaugsmą būti. Labai svarbu sukurti gėrio lauką. Ugdant humoro jausmą, analizuojant savo elgesį, atveriant save, išlaisvinant, galima mažesnė melancholijos, depresinių būsenų tikimybė. Linksmas žmogus tampa tolerantiškesnis aplinkiniams ir kuria aplink save džiaugsmą.

Meda Norbutaitė

 

Pauliaus kūryboje  juvelyrika sietina ne tik su taikomąja daile ir dėvimaisiais elementais, bet veikia tarsi archeologinis papuošalo kaip praeitį akumuliuojančio artefakto tyrimas ir jo sampratos dekonstrukcija, sintetinant ją ir verčiant konceptualiais šiuolaikinės (ne tik) metalo plastikos objektais. Menininkas atrado savitą techniką, kurioje juvelyriškos žanro subtilybės išpildo trapią  juslinę į žiūrovo emocinį patyrimą orientuotą vizualią  kalbą, turinčią  skirtingą socialinę,  istorinę ir kultūrinę įkrovą. Archeologiniai kintančios atminties paieškų būdai, nyksmo naratyvas, daiktuose kaupiama tikrovė, tamprus santykis su paveldu kaip praeities akumuliacija ir (at)kuriamosios dokumentikos formavimas iš nuotrupų – kūrėją reziumuoja itin kryptingas idėjų diapazonas kaskart permąstant  ir vis naujai (per)konstruojant kasdienybės banalumą. 

Ieškant įkvėpimo gausioje ir sistemiškoje  XX a. II p. Lietuvos archeologinių tyrimų medžiagoje, žvilgsnį patraukia estetinės dokumentų savybės. Šios archyvinės vertybės  leidžia ne tik susipažinti su archeologinių tyrimų rezultatais, bet ir skatina atsigręžti į atsitiktinai estetiškas in situ situacijas bei tęsti meninį  eksperimentą. Būtent todėl šioje kūrybinio projekto visumoje nematome siekio atkurti tariamą archeologinių artefaktų autentiškumą. Juvelyrinių objektų kolekcija laisvai žaidžia medžiagiška tos istorijos patirtimi ir gręžiasi į pėdsakų pritaikymą mūsų kasdienybei, fiksuojant esminius in situ aspektus – vietą ir laiką.

Paulius Rukas 

Maloniai kviečiame!

Paroda eksponuojama liepos ir rugpjūčio mėnesiais.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Verslo vykdymas visada yra daugiau ar mažiau rizikingas, sako buhalterinės apskaitos, mokymų ir konsultacijų bendrovės „Žinius“ steigėja ir direktorė Rūta Ūsaitė-Duonielienė.  Tam, kad geriau suprastumėte rizikas ir pasirinktumėte tinkamą verslo formą, ji siūlo įsigyti video seminarą „Pradedu savo verslą: kurią verslo formą pasirinkti?“  www.zinius.lt – galėsite patys atlikti verslo...




Ketvirtadalis „kovido“ atvejų Palangoje – besimptomiai, kurorte koronavirusu serga net dvejų metukų vaikutis su tėvais, o praėjusį ketvirtadienį, poliklinika kartu su Savivaldybe sprendė klausimą dėl šaldytuvo vakcinoms laikyti įsigijimo. „Deja, atrodo, kad dėl milžiniškos paklausos (šaldytuvams vakcinoms nuo COVID-19 laikyti) tiekėjai kol kas...


Vienintelė pajūryje vaikų stacionarinės reabilitacijos sanatorija „Gintaras“ šį sezoną pirmą kartą siūlo kambarius-studijas – juose galės įsikurti iš visos Lietuvos čia su Ligonių kasų siuntimu sveikatos taisyti atvažiavę vaikai bei juos atlydėję tėvai ar kiti artimi asmenys. Už juos teks mokėti, tačiau ne tiek, kiek vasarą už viešbutį Palangoje....


Eismo pertvarka – lyg vizitas pas stomatologą

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2017 02 09 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Kuo arčiau vasara ir neišvengiamas poilsiautojų automobilių antplūdis, tuo skaudžiau raukosi miesto valdžia.


Paskutinis šių metų Palangos miesto tarybos posėdis, kaip ir dera, pasibaigė mero Šarūno Vaitkaus padėka visiems politikams už darbą ir palinkėjimais sveikatos, laimės, meilės ir viso ko geriausio artėjančių didžiausių metų švenčių proga. Pats posėdis, kurio darbotvarkėje buvo 32 klausimai, truko kiek ilgiau nei pusantros valandos. Tačiau jo įžanginė dalis prieš...


NAUJIENŲ PABIROS

2014 04 28 | Rubrika: Miestas

Šventieji: Popiežiai  Jonas Paulius II  ir Jonas XXIII sekmadienį buvo paskelbti šventaisiais per istorinę ceremoniją Vatikane, kuri yra laikoma bandymu suvienyti konservatorius ir reformų šalininkus ir kurioje laukiama maždaug 800 tūkst. maldininkų.


Viešosios tvarkos skyrius: daug gražių kalbų, mažai skaičių  34

Linas JEGELEVIČIUS, Livija GRAJAUSKIENĖ, 2013 02 11 | Rubrika: Miestas

Kiek surašyta savivaldybės taisyklių ir administracinių teisės pažeidimų protokolų? Kiek surinkta baudų? Ar tikrai skyriaus veikla pasiteisina? Metus laiko Palangos miesto savivaldybės administracijoje veikiančio Viešosios tvarkos skyriaus specialistai tvirtina, jog jų darbo rezultatai jau matosi, bet paklausti apie konkrečius skaičius, neskubėjo jų pateikti. Savivaldybės...


Daugelis „bijo“ žodžio ezoterika, tačiau patys net neįtaria, kad kiekvienas žmogus yra susijęs su ja. „Labiausiai bijantys šito žodžio turbūt dažniausiai bėgioja pas būrėjas, aiškiaregius, meldžiasi ir dalyvauja šventose mišiose bažnyčioje, svajoja, tapo paveikslus, sapnuoja, rašo eiles, kuria dainas, klauso vidinio balso, myli, į tolimą kelionę brangiam žmogui įdeda Agotos duonos...Visa...


Renginių kalendorius