Bibliotekoje –V. Vaičiūno paroda ir albumo „Iš medžio iškirsti stebuklai“ pristatymas

Nuo lapkričio 3 d. Palangos viešosios bibliotekos parodų salėje eksponuojama meno kūrėjo, dievdirbio, skulptoriaus iš pašaukimo Virgilijaus Vaičiūno medinių skulptūrų paroda. Lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. kviečiame įalbumo „Iš medžio iškirsti stebuklai” sutiktuves.Renginio dalyvių laukia puiki proga išgirsti autorių irpaliesti parodų salėje eksponuojamasskulptūras bei neįprastus, fantazijos padiktuotus rakandus.
Iš Plungės kilusiomenininko kūrybos lobynas gausus ir įvairus–tarsi vaikystės Babrungo upelis vinguriuoja per žanrus ir formas.V. Vaičiūnas – Lietuvos tautodailininkas, medžio skulptorius, architektas, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinių amatų meistras,šaukščiaus, kryždirbystės amatų puoselėtojas. Toks jau tas žemaitis Virgilijus – maksimalistas, kūrėjas iš Dievo malonės, pradėjęs iš medžio drožti dar nuo mažens: peiliuku iš beržinių malkų septynmetis išsidrožė šachmatų figūras, – niekas netikėjo, kad jos neištekintos. Vienuose savo kūriniuose – dievdirbys, besilaikąs stipriausių tautos tradicijų, kituose – filosofas, gebąs išreikšti krikščionybės ar pasaulietinio gyvenimo dalykus šiuolaikiška menine kalba. Jo ąžuoliniai kryžiai, stogastulpiai, šventųjų skulptūrėlės aiškiai pranoksta tautodailės apibrėžtį, o sakralizuoti paminklai Butkiškės ir Lėbartų kapinėse, Senojo Impilties kaimo ,,Sopulingoji“, ,,Nukryžiuotasis“ Didvydžių socialinės globos namuose, atminimo stogastulpis Voveraičių kaime subtiliai perteikia lietuviškos meninės drožybos tradiciją.
Meistras ėmėsi ir buities reikmenų bei įvairių rakandų drožybos: originalių samčių, stalo puošmenų, padėklų, duonkubilių bei apyvokos daiktų pirčiai. Dirbiniai išskirtiniai, pelnytai vadinami mažosiomis skulptūromis, puikiai paryškintas natūralus medžio grožis: rankenos ir indo apimtys dažniausiai paties medžio išaugintos, o dugne – rievės. Trauka prie medžio plastikos paskatino imtis lauko bei atvirų interjerų baldų gamybos. Unikaliuose medžio masyvo balduose, išaugusiuose iš galingo medžio kelmo glūdi stiprus žemaitiškumas, monumentalumas, tačiau kartu ir plastiškos formos. Daug jų yra iškeliavę po „svietą“, tad archaika alsuojančių baldų galima pamatyti ne tik Lietuvos asmeninėse kolekcijose, bet ir Danijoje, Vokietijoje, Latvijoje. V.Vaičiūno monumentalios skulptūros Palangoje, Alytuje, Raseinių, Vilkaviškio, Kretingos rajonuose išsiskiria subtilumu, abstrakčiomis formomis ir minties laisve. Dalis darbų iškeliavę į Ameriką, Kanadą.
Pastaraisiais metais, besigalynėjant su ąžuolu, visa širdim ir mintimis paniręs į medį, menininkas ėmėsi abstrakčios skulptūros. Taip žiemos vakarais, ilgai nedavusios ramybės užgimė angeliškos būtybės: ,,Ramybė“, ,,Pasiruošimas“ ir ,,Skrydis“. Naujas brandus kūrybinis atgimimas išsprogo į didelius V.Vaičiūno darbus: kryžius, angelus, kylančius nuo žemės, milžiniškas skulptūras dviejuose privačiuose Jakų ir Kauno rajono Smiltynų I kaimo parkuose. Medinės, plastiškos, tarsi pamario vėjų nugludintos skulptūros nekontrastuoja su šių mėgstamų ir lankomų parkų aplinka. Kūrėjas tikina, kad abstrakcijai buvo įkvėptas Antano Mončio darbų. Bene žinomiausi visuomenėje V.Vaičiūno vilnietiškos Kaziuko mugės dirbiniai iš drebulės įregistruoti kaip rekordiniai – 12 metrų ilgumo šaukštas-galiūnas ir dvimetrės žemaitiškos klumpės. Žemaičių alka Šventojoje taip pat V. Vaičiūno kūrinys. Išdrožti stabus primenančius stulpus dar prieš 19 metų buvo patikėta lietuviškąja bei prūsiška mitologija besidominčiam ir ąžuolą prakalbinančiam kūrėjui. Tokius pat juos – vienuolika stulpų-dievybių atkūręs ir dabar, kai senieji sunyko.

Bibliotekos inf.