A. Mončio muziejuje – skulptoriaus A. Kasparavičiaus paroda

Antano Mončio namuose-muziejuje atidaryta Algio Kasparavičiaus paroda, kurioje savo darbais iš akmenų, metalo ar stiklo autorius prabyla apie subtilų vidinį žmogaus pasaulį. O prieš parodos atidarymą pirmajame aukšte esančioje salėje antrajame muziejaus aukšte veikiančioje nuolatinėje skulptoriaus kūrinių ekspozicijoje buvo surengta prisiminimų apie Antaną Mončį popietė.
Penktadienį Antano Mončio namuose-muziejuje surengtoje prisiminimų popietėje „Kaip prakalbinti medžio širdį...“ savo prisiminimais apie skulptorių A. Mončį (1921–1993) dalinosi grafikė, Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos vadovė Jūratė Stauskaitė ir aktorė, vertėja, A. Mončio paramos fondo valdybos narė Karolina Masiulytė-Paliulienė.
„Jis man sakė: man nesvarbu būti žinomam. Svarbu, kad aš viską, ką aš turiu viduje, išleidžiu į skulptūrą“, – apie A. Mončį sako jo bičiulė K. Masiulytė-Paliulienė.
Dailininkė J. Stauskaitė atkreipė dėmesį į sąsajas tarp A. Mončio ir nuo šeštadienio jo vardo namuose-muziejuje atidarytos parodos „Ex oriente lux“ autoriaus. Anot J. Stauskaitės, simboliška, kad paroda eksponuojama A. Mončio namuose-muziejuje, kuriam šiemet sukanka 15 metų. A. Kasparavičiaus kūryba, grafikės teigimu, artima žymaus lietuvių skulptoriaus, ne vieną dešimtmetį gyvenusio ir kūrusio Paryžiuje, A. Mončio kūrybai.
„Juos sieja toks, vadinčiau, jausminis egzistencinis modernizmas. Nes formos lyg ir modernios, bet jos nėra tiktai forma dėl formos, kas yra būdinga modernizmui“, – sako J. Stauskaitė.
Pats pavadinimas „Ex oriente lux“ („Iš Rytų sklinda šviesa“), pasak skulptoriaus A. Kasparavičiaus, yra lyg įvadas į tai, apie ką kalba parodos eksponatai – žmogų, jo vidinį pasaulį. Ryte pabudęs pamatai pro langus sklindančią šviesą, tačiau kaip tu elgiesi dieną ir kas tau nutinka (konfliktuoji ar draugauji), kaip pinsis santykiai su kitais – viskas priklauso nuo paties žmogaus. Apie tai ir kalba skulptoriaus sukurti objektai – musės, nukritęs ir sudužęs šviestuvas, perskelta širdis, širma.
„Kai žmonės konstruoja santykius, lyg ir nori iš pradžių būti atviri. Įvykus konfliktui kas nors meta akmenį pro tą skaidrią širmą, ją sudaužo ir ji pasidaro nepermatoma. Kitas pykdamas atgal atsako tuo pačiu ir iš to skaidrumo lieka tiktai duženos“, – sako A. Kasparavičius.
Menininkas kviečia žmones susilaikyti nuo akmenų lavinos į savo ir kitų širdis, o jei tai neįmanoma padaryti, bent sustoti ir pagalvoti.

„Palangos tilto“, Lrt.lt inf.