A. Mončio namai – muziejus – ne vien „registrinė“ kultūros vertybė

Šių metų liepos 10 dieną sukanka 15 metų, kai Palangoje, pastate, kurio adresas – S. Daukanto g. 16, duris atvėrė Antano Mončio namai – muziejus. Būtent tą dieną čia oficialiai atidaryta nuolatinė šio menininko kūrinių ekspozicija, kuri pati yra verta kultūros vertybės statuso. O 2010-ųjų sausį pastatas, kuriame įsikūrė A. Mončio namai – muziejus įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Trumpa istorija

Prieš plačiau prisimindami muziejaus įkūrimo istoriją, prieš pasikalbėdami ir apie patį skulptorių, ir apie muziejų su jo direktore, A. Mončio dukterėčia Loreta Birute Turauskaite bei menininko seseria Birute Mončyte Turauskienė, trumpai perverskime tuos puslapius, kuriuose pristatomas ši kultūros ir meno buveinė.

2006-aisiais leidinyje „Žemaičių žemė“ A. Mončio 85-mečiui skirtame straipsnyje Jurga Palangytė rašo: „Prancūzija – šalis, kurioje iš Žemaitijos kilusių dailininkų ne itin daug. Dalis jų – šiandien pasaulyje žinomi menininkai. Kai kuriuos iš jų pastaraisiais metais Lietuva iš naujo suranda.

Vienas iš pirmųjų į savo gimtinę sugrįžo Paryžiuje gyvenęs ir kūręs skulptorius Antanas Mončys (1921–1993). Paskutiniais savo gyvenimo metais jis svajojo įsikurti Palangoje, dėstyti Vilniaus dailės akademijoje. Deja... 1993 m. į jo gimtąją Grūšlaukės parapiją (Kretingos r.) gedulinga procesija, kurioje buvo ir iš Paryžiaus atvykę skulptoriaus giminės, atlydėjo A. Mončio palaikus.

Iš Paryžiaus į Lietuvą atvežus urną su skulptoriaus palaikais, ji kurį laiką buvo padėta Palangoje, Antano Mončio namuose-muziejuje, kuris čia veikia iki šiol. Tuo metu šiam muziejui jau buvo perduota A. Mončio Lietuvai dovanota skulptūrų ir kitų kūrinių, asmeninių daiktų kolekcija (į Palangą ji atvežta 1993 m. kovo 2 d.). Kolekcijos atvežimu į Lietuvą rūpinosi iš Mažeikių krašto kilęs menotyrininkas Viktoras Liutkus, šiuo metu dirbantis Vilniaus dailės akademijoje“.

Mončiai – Paryžius – Grūšlaukė...

A. Mončys gimė 1921 m. Mončių kaime (Kretingos r., 37 km nuo Palangos). Mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoje. Ją baigęs, 1941–1943 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo architektūrą.

1944 m. pasitraukė į Vakarus. Susidarius galimybei, čia toliau studijavo dailę: 1947–1949 m. – skulptūrą Freiburgo meno ir amatų mokykloje, o po to, kai apgynė skulptoriaus diplomą ir gavo Prancūzijos valdžios stipendiją, Paryžiuje – tuo metu garsioje Osipo Zadkine studijoje.

A. Mončys yra dirbęs kartu su žymiais menininkais Marku Šagalu (March Shagal), broliais Marteliais.

Parodose savo kūrybą A. Mončys pradėjo eksponuoti 1952 m. Galimybę susipažinti su jo darbais yra turėję Anglijos, Belgijos, Italijos, JAV, Kanados, Monako, Prancūzijos, Vokietijos meno gerbėjai ir žinovai. Lietuvoje su užsienyje sukurtais A. Mončio darbais pirmą kartą išsamiau susipažinome 1989 m. išeivijos menininkų kūrybos parodoje, kuri veikė Vilniuje ir Kaune.

Skulptorius mirė Paryžiuje 1993 m. liepos 10 d. Palaidotas Grūšlaukės kapinaitėse, kur ilsisi ir jo tėvų palaikai.

Ekspozicija – buvusioje bibliotekoje

Antano Mončio namai-muziejus Palangoje veikia S. Daukanto g. 16 pastate. Kai čia atvežė A. Mončio kolekciją, pastatas dar nebuvo pritaikytas ekspozicijai, nes tik ką iš čia buvo iškraustyti anksčiau pastate veikusios „Jūratės“ sanatorijos bibliotekos knygų fondai.

Mirus A. Mončiui, jo kūrybiniu palikimu, esančiu Lietuvoje, rūpinosi Kultūros ministerija, Palangos miesto savivaldybė, nevyriausybinė organizacija A. Mončio kūrybinio palikimo išsaugojimo fondas (įsteigė privatūs asmenys: skulptoriaus artimieji, bičiuliai, jo kūrybos gerbėjai, žymūs visuomenės veikėjai).

Portalo „Lietuvos muziejai“ puslapyje, skirtame Antano Mončiaus namams-muziejui, skelbiama, kad „(...) nuo 1994 m. fondas pradėjo rūpintis ir vykdyti pastato rekonstrukcijos darbus, kad kuo greičiau būtų galima įgyvendinti skulptoriaus valią – rodyti kūrinius tinkamai įrengtose patalpose ir kad jie būtų prieinami visuomenei. Muziejaus įkūrimo darbus parėmė Lietuvos kultūros ministerija, Atviros Lietuvos fondas, pavieniai asmenys, gyvenantys užsienyje ir Lietuvoje (Juozas Kojelis, Izolda Poželaitė-Davis, AM, Anneliese Riewer, Pranas Lapė, a. a. Mons. Kazimieras Vasiliauskas ir kt.). Vėliau rekonstrukcijos darbus rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Palangos miesto savivaldybė. Galerijos grindų dangą įrengė p. Pranciškus Jurgutis iš Klaipėdos.

1998 m. buvo įregistruota Viešoji įstaiga Antano Mončio namai-muziejus, kurios steigėjai – Lietuvos kultūros ministerija, Palangos miesto savivaldybė ir A. Mončio fondas.

1999 m. liepos 10 d., minint skulptoriaus mirties metines, buvo atidaryta nuolatinė A. Mončio kūrinių ekspozicija. 2000 m. muziejaus galerijoje surengta pirmoji keičiama paroda, kurios autorius – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Linas Leonas Katinas. 2001 m. rugsėjo mėn. menininkas Claude’as Henry Bartoli (Prancūzija) A. Mončio namų-muziejaus kieme sukūrė ir Palangai padovanojo „Totemą Antanui Mončiui“. Projektą parėmė Kultūros ministerija ir Prancūzų kultūros centras Vilniuje. 2002 m. A. Mončio namai-muziejus įtrauktas į tarptautinį kultūros mainų projektą Kickstart, kurio pradinis etapas vyko Šiaurės Anglijoje. Projektą parėmė Kultūros ministerija. Britų Taryba, Šiaurės Anglijos meno taryba ir ponas Billas Duftonas. 2003 m. projektas buvo tęsiamas Lietuvoje ir konkrečiai Palangoje.“

Vertingiausi – A. Mončio dovanoti kūriniai

Pastaraisiais metais A. Mončio namų-muziejaus veikla plačiai žinoma visoje Lietuvoje. Šiai įstaigai vadovauja skulptoriaus dukterėčia Loreta Birutė Turauskaitė, kuriai padeda prie muziejaus veikianti muziejaus taryba.

Vertingiausią muziejaus rinkinio dalį sudaro skulptoriaus Antano Mončio 1989–1992 m. Lietuvai dovanoti kūriniai, taip pat A. Mončio fondo sukaupti kūriniai, skulptoriaus asmeniniai daiktai, darbo įrankiai, nuotraukos, baldai, dokumentai, dienoraščio fragmentai.

Nuolatinė ekspozicija veikia pastato antrajame aukšte. Čia, Prancūzijos dvasia dvelkiančioje studijoje, kuri primena skulptoriaus dirbtuvę, pristatomi A. Mončio Prancūzijoje, Vokietijoje sukurti ir Lietuvai dovanoti darbai: skulptūros, piešiniai, grafikos darbai, švilpiai, kaukės, dienoraščio fragmentai, parodų plakatai.
Muziejaus lankytojams sudaryta galimybė vykdyti A. Mončio valią – kūrinius liesti rankomis. Ekspozicijos autorius – architektas Valdas Ozarinskas.

Pastato pirmajame aukšte įkurtos galerijos patalpos, kurių bendras parodinis plotas yra 201 kv. m. Čia nuo 2000 m. rengiamos šiuolaikinio meno parodos, organizuojami edukaciniai užsiėmimai. Nemažai parodų surengiama įgyvendinant kultūrinių mainų projektus. Vien 2000–2002 m. čia įvyko daugiau kaip 35 kultūriniai renginiai, visuomenei pristatyta daugiau kaip 200 menininkų kūryba.

(Bus daugiau)