Ar mes pasiruošę naujoms grėsmėms mūsų finansams ir ekonomikai?

Dovydas BAJORAS, 2012-01-19
Peržiūrėta
1825
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ar mes pasiruošę naujoms grėsmėms mūsų finansams ir ekonomikai?

  Šiandien, kai esame nepriklausoma suvereni valstybė, nepriklausomybės troškimą vis dažniau keičia finansinės laisvės troškimas. Tai nuo ko visgi mes šiandien priklausomi ir nuo ko tikrai nepriklausomi?

Šiuo laikotarpiu joks išorės priešas mūsų valstybei ginkluotu konfliktu negrasina, nepanašu, kad Lietuvai, kuri yra ES, NATO, JTO, ESBO, PPO ir kitų organizacijų narė grėstų kokios nors ekonominės sankcijos ar net embargai. Nors mūsų šalies ekonomika ir nėra kortų namelis, o Vyriausybė randa, kartais ginčytinų, taupymo priemonių, šaliai didelę neigiamą įtaką daro nestabili ekonominė situacija visoje Europos Sąjungoje, nepastovumas pasaulio finansų rinkose ir mūsų pačių, lietuvių, nepasitikėjimas savo šalimi, jos Vyriausybe ir finansais. Mums pasitikėjimo neįkvepia ir ketvirtąja valdžia laikoma žiniasklaida. Pastaroji vardan reitingų ir pardavimų duoda tai, ko tauta nori ar ko pati nusipelnė, taip kalbant esame girdėję ne vieną žiniasklaidos ar pramogų verslo atstovą.

Didžiulė mūsų šalies problema yra žemas gyventojų finansinis išprusimas. Vyresnio amžiaus žmonės apskritai neskiria taupymo priemonių, tai puikiai iliustruoja bankrutavusio banko „Snoras“ pavyzdys, kuomet piliečiai neskaitė, kokius dokumentus pasirašo ir kur deda savo pinigus, į indėlius ar į indėlių sertifikatus, gal net į kitas išvestines finansines priemones, kurios skirtos patyrusiems, riziką gebantiems įvertinti investuotojams. Ne ką protingesnė ir jaunoji karta, kurie kažkada pasirašė savo II pakopos pensijų kaupimo sutartis, bet daugiau nei pusė jų nežino, kiek yra ten sukaupę arba net nepamena su kuo išvis pasirašė.

Sakoma, kokia tauta – tokia ir valdžia, kuri eina lengviausiu keliu, bandydama brangiai skolintis užsienio rinkose, užuot dėdama pastangas daugiau pasiskolinti šalies viduje iš Lietuvos piliečių, kurie turi sukaupę virš 45 mlr. Lt indėlių ir akredityvų.

Jei Vyriausybė taip aktyviai reklamuotų savo obligacijas, taupymo lakštus, iždo vekselius, kaip tai daro trumpuosius kreditus siūlančios įstaigos ar būsto paskolas siūlantys bankai, ko gero Vyriausybei kaskart pavyktų pasiskolinti ne po keliolika, o po kelis šimtus milijonų litų vidaus rinkoje. Jei žiniasklaida bent pusę tiek dėmesio parodytų gyventojų finansinio išsilavinimo ugdymui, kiek skyrė Kedžio istorijai, ko gero jau šiandien visi šalies gyventojai žinotų, kad valstybė už obligacijas moka didesnes palūkanas nei bankai už terminuotus indėlius.

Nedelsiant turi būti imtasi priemonių, kurios leistų mažiau skolintis emocingose ir nestabiliose užsienio rinkose ir sužadintų gyventojų norą paskolinti pinigų mūsų valstybei. Tokiu atveju, pinigai sumokami už palūkanas taip pat liktų šalies viduje.

Mums vertėtų sekti įkvepiančiu japonų pavyzdžių, kur tik 10 proc. valstybės skolos sudaro išorės paskolos, visa kita paskolina patys gyventojai. Reikia nepamiršti, kad skolinantis išorėje neišvengiamai didėja grėsmė šalies saugumui.

Šiandien man nerimą kelia ir švedų bei norvegų bankų veikla Lietuvoje. Krizės metais buvo pinigų „išpumpavimo“ atvejų iš šalies ir smarkaus skolinimosi suvaržymų, bet tai dar ne viskas.

Ar Lietuvos bankas ir Vyriausybė yra pasiruošę nekilnojamojo turto burbulo sprogimui Švedijoje, anot Tarptautinio valiutos fondo, nekilnojamasis turas šioje šalyje pervertintas ir tikėtinas ilgalaikis kainų kritimas. Sprogus NT burbului JAV mus krizė pasiekė per 3-6 mėnesius.

Per kiek laiko Lietuvą pasiektų krizė NT burbului sprogus Švedijoje ir ar mes tam pasiruošę? Ne ką patraukliau atrodo ir Norvegija, jau šiemet norvegų skolos turėtų trigubai viršyti jų pajamas, panašu, kad kol mes laikome indėlius norvegiškuose bankuose, tol pigiai ir sėkmingai skoliname norvegams, o kas nutiktų, jei jie nebepajėgtų vykdyti savo įsipareigojimų?

Vyriausybė turėtų nepamirši planuoti ir naujų eksporto uždavinių, juk kol kas daugiau kaip du trečdaliai šalies eksporto išvažiuoja į ES šalis, kai kurios iš jų smarkiai prasiskolinusios ir kuo toliau, tuo sunkiau sekasi pasiskolinti, tad jų vartojimas ateityje gali mažėti, tai lėtintų ir mūsų eksporto atsigavimą.

Svarbiausia, kad šalies vyriausybė ir valstybės finansų institucijos nuolat rastų naujų vaistų ir nekartotų tu pačių veiksmų, nes tikėtis, kad ateityje bus geriau nuolat darant tą patį, negalima.


 

Jūsų komentaras:

Apie Tilta 2012-06-04 11:00 (IP: 188.69.226.59)
Su sita imone gali buti viskas gerai, reikia teisingo stambiuju akcininku poziurio, dar butu gerai, kad jie tarpusavyje nesirietu ir nepamirstu darbuotoju. O Dovydui (tam mazajam akcininkeliui) rupinantis Tiltu buvo surinktas tobulas kolektyvas, padaryta daug geru darbu, deja...

paziurek i save 2012-05-15 16:11 (IP: 86.100.62.110)
ka dirbi, kaip tilta vejais paleidai......kiekvienas turi sedeti savo rogese

Ausra 2012-03-31 13:48 (IP: 78.61.118.162)
niu Dovy, gilios tavo mintys, gerai vingiai po kausu issideste ;D SAUNUOLIS taip ir toliau

Geras 2012-03-03 13:21 (IP: 195.182.88.82)
Labai geras straipsnis.

jonas 2012-02-25 12:39 (IP: 86.100.75.88)
ar renginiu organizatoriui postringauti apie ekonomika?

Ovidijus 2012-02-10 14:28 (IP: 78.61.92.107)
saunuolis teksto autorius.

Ovidijus 2012-02-10 14:26 (IP: 78.61.92.107)
labai geras pamastymas, nereikia apie kitus kalbeti uztenka ir i save pasiziureti. Finansinio isprusimo tikrai truksta... ir kada toj Lietuvoj bus gera gyventi? :)

Taip pat skaitykite

Laikraštis „Palangos tiltas“ šiandien, Vasario 16-ąją, neišėjo – kartu su jumis švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.


Šiandien pagrindinę užsienio kalbą – anglų – Palangos senojoje gimnazijoje jaunuosius palangiškius moko 6 pedagogai: mokytojos Kristina Galdikė ir Gintarė Žindulienė, vyresnieji mokytojai Justas Žulkus ir Vitaly Kirilov bei metodininkės Audra Kaklienė ir Aušrinė Janušienė.


2023 m. balandžio 5 d. Palangos sanatorinėje mokykloje vyko edukacinis renginys „Palanga vakar ir šiandien“, skirtas Palangos 770 jubiliejaus minėjimui bei Tarptautinei vaikų knygos dienai pažymėti. 


Mielieji, kokie svarbūs ir prasmingi mūsų 32-eji laisvės metai! Tą gerai matome, stebėdami Ukrainos kovą už savo teisę į laisvę. Per tuos metus daug pasiekėme ir patyrėme.


Susiderinti pokalbį su Biruta Mazrimiene prireikė pastangų. „Yra vertesnių pakalbinti“, – kukliai kratėsi interviu palangiškė. Mudviem bekalbant pradėjo klausinėti, kaip sekasi mano vaikams, lankiusiems jos vadovaujamą lopšelį-darželį „Nykštukas“. Tik taip ir pavyko susitarti: aš papasakosiu apie savo jau užaugusius mažuosius, o ji – apie save, ką veikia būdama penktus metus pensijoje.


  Dėkoju visiems policijos darbuotojams, kad Jūsų dėka šiandien gyvename saugioje ir gražioje mūsų krašto aplinkoje. Angelo sargo vardas – ne tik garbingas titulas, bet didžiulis įsipareigojimas ir atsakomybė   kilniems priesakams vykdyti.  Šv. Tomas Akvinietis yra pasakęs, kad visuose mūsų geruose darbuose kartu veikia angelai.


Daugelis Europos valstybių jau ne vieneri metai bando spręsti visuomenių senėjimo tendencijas ir problemas, nes suvokia, kad tai tiesioginė grėsmė jų ekonomikoms – su senstančia visuomene ir didėjančiu pensininkų skaičiumi valstybė netenka darbuotojų, o tuo pačiu mokesčių mokėtojų. Visa tai yra tiesioginė grėsmė valstybės finansams ir visos ekonominės sistemos tvarumui. Su tomis pačiomis...


Ar esame pasiruošę teroristų vizitui?

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015 11 19 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Po žiaurių islamistų atakų aiškiai panikuoti pradėjusią Europą jau savaitę krečia terorizmo baimės drugys.


Palangos Sambo akademija turi kuo pasigirti: jos auklėtiniai skina laurus tarptautinėse varžybose. Akademijos vadovas, treneris, daugkartinis šalies sambo imtynių nugalėtojas ir prizininkas, 1993 metų Europos sambo imtynių antros vietos laimėtojas, 1996 metų Pasaulio studentų sambo imtynių trečios vietos laimėtojas Ernestas Doržinkevičius tikino, jog, užsiimdami šia sporto...


Šiandien, kai esame nepriklausoma suvereni valstybė, nepriklausomybės troškimą vis dažniau keičia finansinės laisvės troškimas. Tai nuo ko visgi mes šiandien priklausomi ir nuo ko tikrai nepriklausomi?


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius